Šiais metais žemės ūkyje, įskaitant miškininkystę, įvyko 4 sunkūs nelaimingi atsitikimai. Atėjus pavasariui, prasideda ir žemės ūkio darbai, kurie priskiriami prie vienų pavojingiausių. Tad į ką būtina atkreipti dėmesį, kad nelaimingų atsitikimų pavyktų išvengti.

Nelaimės įvyksta, kai bendrovėse, individualiuose ūkiuose naudojama netvarkinga technika, neapsaugomos judančios įrenginių dalys, užkertančios galimybes darbuotojams patekti į pavojingas zonas, nevykdoma naudojamos technikos techninės būklės kontrolė. Darbininkai, paskirti dirbti su žemės ūkio technika, neinstruktuojami saugos ir sveikatos darbe klausimais, nesupažindinami su gamintojo nustatytais įrenginio eksploatacijos darbų saugos ir sveikatos reikalavimais. Taip pat neįvertinama pavojų sukeliama profesinė rizika. Be to, ir patys darbuotojai, nežinodami, kaip elgtis vienu ar kitu atveju (pvz., sugedus įrenginiui), rizikuodami susižaloti patys imasi darbų (veiksmų), kuriems trūksta įgūdžių ir profesionalumo.

Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) 2011–2017 m. laikotarpiu vidutiniškai per metus darbuotojų saugos ir sveikatos (toliau – DSS) užtikrinimo klausimais patikrino apie 5 proc. veikiančių ūkio subjektų, t. y. per 7 metus patikrino daugiau kaip 34,5 tūkst. veikiančių ūkio subjektų. Apibendrinus VDI atliktų patikrinimų rezultatus, tarp pavojingiausių ekonominės veiklos rūšių 6,1 proc. visų šiuo laikotarpiu nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimų rasta žemės ūkio, miškininkystės įmonėse.

Valstybinė darbo inspekcija atkreipia visų su žemės ūkio darbais susijusių įmonių dėmesį, kad dažniausios nelaimingų atsitikimų darbe priežastys bei tikrinant nustatyti pažeidimai susiję su darbdavių ir darbuotojų mokymo DSS klausimais ir jų žinių tikrinimu (vidutiniškai apie 14 proc.), su profesinės rizikos vertinimu, darbo priemonės būkle – atitinkamai 13,2 ir 11 proc. Darbdavių ir darbuotojų mokymo DSS klausimais pažeidimai, t. y. nepakankama darbdavių kompetencija darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo klausimais (darbuotojų mokymo, žinių tikrinimo ir instruktavimo tvarkos nustatymas, menkas supratimas apie profesinės rizikos įmonėje vertinimą ir organizavimą) kelia grėsmę nelaimingam atsitikimui darbe įvykti.

Vyrauja tendencija, kad darbuotojams pakanka DSS klausimais žinių, suteikiamų instruktuojant (nustatoma pažeidimų tik apie 6 proc.), todėl darbuotojų mokymas DSS klausimais neorganizuojamas. Darbuotojai nemokomi, neįtraukiami į profesinės rizikos vertinimo procesą, taigi, iškilus pavojui darbo vietoje, jie nesugeba atpažinti pavojus sukeliančių veiksnių ir nuo jų apsisaugoti.

Profesinės rizikos vertinimas

Viena iš nelaimingų atsitikimų ir profesinių susirgimų prevencinių priemonių – profesinės rizikos identifikavimas ir vertinimas.

Profesinė rizika – pavojų ir rizikos veiksnių galimai sukeltos žalos sveikatai sunkumo ir žalos pasireiškimo tikimybės santykis. Profesinės rizikos vertinimo tikslas – ištirti esamą ar galimą profesinę riziką darbe ir numatyti prevencijos priemones, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kuo mažesnė. Darbdavys organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir tuo pagrindu įvertina (nustato) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose. Nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų priemonių parengimą ir įgyvendinimą.

Prieš atliekant vertinimą, svarbu pasitelkiant specialistus identifikuoti rizikos veiksnius, nustatyti vietas, kuriose darbuotojai gali būti veikiami rizikos veiksnių. Vertinimas padeda išsiaiškinti, ar nėra nelaimingų atsitikimų ir profesinių susirgimų rizikos. Atlikus vertinimą paaiškėja, ar darbuotojai dirba tinkamomis sąlygomis, t. y. ar neviršijami norminiuose teisės aktuose nustatyti leistini dydžiai; ar darbo vietoje pakankamas apšvietimas, ar darbuotojai nedirba triukšmingoje aplinkoje, ar nėra veikiami cheminių veiksnių.

Svarbu ne tik nustatyti galimą ar esamą riziką, bet ir imtis priemonių, parengiant prevencinius planus rizikai šalinti ir (ar) mažinti. Tam naudojamos kolektyvinės ir asmens apsaugos, techninės, organizacinės ir žmogiškosios priemonės. Kartais užtenka organizacinių priemonių, kurios nieko nekainuoja. Pavyzdžiui: ant grindinio pažymėti atskiras juostas pėstiesiems ir kėlimo mašinoms, mokyti darbuotojus, kaip teisingai kelti krovinius, norint išvengti stuburo traumų. Taip pat svarbu vengti, kad pavojingus darbus dirbtų laikini darbuotojai, užtikrinti, kad darbuotojas sugebėtų ir pakankamai kvalifikuotai atliktų savo darbą, būtinai perskaitytų ir suprastų jam pateiktas raštiškas instrukcijas.

Darbas su cheminėmis medžiagomis ir asmeninės apsaugos priemonės

Pavasario darbams prasidėjus, augalų apsaugai naudojamos įvairios cheminės medžiagos (herbicidai, fungicidai, insekticidai, akaricidai, nematodai, moliuskicidai, rodenticidai, augimo reguliatoriai, repelentai, rodenticidai ir biocidai ir kt. cheminės medžiagos), taip pat nereikėtų pamiršti, kad darbams atlikti yra naudojamos ir kitos cheminės medžiagos, tokios kaip degalai, tepalai, valikliai ir pan.

Naudojant pavojingas chemines medžiagas bei preparatus, taip pat biologines medžiagas, neturi būti viršijamos jų koncentracijos ribinės vertės (dydžiai) darbo aplinkos ore. Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų koncentracijų ribines vertes (dydžius) darbo aplinkos ore nustato sveikatos apsaugos ministras kartu su socialinės apsaugos ir darbo ministru.

Darbuotojai, kurių veikla susijusi su pavojingų cheminių medžiagų bei preparatų ir biologinių medžiagų naudojimu, privalo būti pasirašytinai supažindinti su įmonėje naudojamų konkrečių pavojingų cheminių medžiagų bei preparatų ir biologinių medžiagų poveikiu sveikatai. Darbuotojai, kurių bet kokia veikla (darbas) susijusi su pavojingomis cheminėmis medžiagomis, privalo būti instruktuoti ir išmokyti saugiai dirbti su konkrečiomis pavojingomis cheminėmis medžiagomis bei preparatais ir biologinėmis medžiagomis.

Darbuotojai, dirbantys su cheminėmis medžiagomis, privalo būti aprūpinti atitinkamomis asmeninės apsaugos priemonėmis. Atitinkamas priemones (kvėpavimo takams, akims apsaugoti – apsauginiai akiniai, veido skydeliai; odai – apsauginiai drabužiai, apsauginės pirštinės, apsauginiai batai) būtina dėvėti, kai naudojamos pavojingos cheminės medžiagos (pvz., beicuota sėkla, augalų apsaugos priemonės, herbicidai, pesticidai, trąšos ir pan.). Kokio tipo asmenines apsaugos priemones naudoti, nurodo cheminės medžiagos gamintojas saugos duomenų lape (SDL).

Pavyzdžiui, respiratoriai yra skirti apsaugai nuo dulkių, tačiau netinka apsisaugoti nuo cheminių medžiagų, tokiu atveju geriausia rinktis kaukes ar puskaukes su atitinkamais filtrais ir priešfiltriais. Siekiant, kad nesužalotų judančios ar besisukančios įrenginio dalys, reikia nevilkėti laisvų drabužių, kurie gali būti įtraukti ar įsukti į įrenginį. Darbo drabužiai turi būti prigludę, naudojamos tam darbui skirtos asmeninės apsaugos priemonės.

Apie cheminių medžiagų keliamą pavojų informuojama etiketėse ir saugos duomenų lapuose pateikiamomis standartinėmis frazėmis ir piktogramomis.

Naujos piktogramos raudonais rėmeliais pakeitė jau žinomus oranžinės spalvos pavojaus simbolius.

Dirbant su technika

Pabrėžtina, kad darbuotojai turi būti išmokyti, kaip elgtis su technika, o techniką privalu prižiūrėti taip, kad ji būtų saugi ir tvarkinga.

Žemės ūkyje dažnai pasitaiko, kad nuėmus arba naudojant apsaugas, neatitinkančias dabartinių saugos reikalavimų, darbuotojas gali patirti traumą, kai prisiliečia prie dirbančių įrenginių, mechanizmų ar judančių dalių. Sutrikus mechanizmų darbui, gedimus bandoma šalinti jų neišjungus, pažeidžiant gamintojo instrukcijose numatytą saugią remonto, sutrikimų šalinimo tvarką, todėl šie mechanizmai darbuotojus nelaimės metu tiesiog sumaitoja.

Darbuotojus privaloma supažindinti su gamintojo nustatytais reikalavimais, kaip saugiai naudoti įrenginį, užtikrinti, kad šalia savaeigių darbo įrenginių, dirbančių agregatų būtų dirbama saugiai.

Prieš pradedant dirbti su žemės ūkio technika, būtina įsitikinti, ar darbo priemonė yra tvarkinga: ar įrenginio skriemulių, diržų, dantračių, velenų ir kt. dalių apsaugos bei apsauginiai įtaisai uždėti tinkamai, yra savo vietoje ir veiksmingi.

Nesudaryti sąlygų darbuotojams dirbti su techniškai netvarkingomis žemės ūkio mašinomis; jų techninę būklę reikia nuolat kontroliuoti ir norminių dokumentų nustatyta tvarka organizuoti jų apžiūras.

Valdyti mašinas gali tik tie darbuotojai, kurie turi profesinių įgūdžių ir atitinkamus pažymėjimus, yra tinkamai išmokyti, instruktuoti darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Turi būti įgyvendintos priemonės, kurios sutrukdytų mašina naudotis pašaliniams asmenims. Prieš užvedant mašinos variklį ar įjungiant agregato pavarą, taip pat būtina įsitikinti, kad šalia nėra pašalinių asmenų ir mašina ar traktorius savaime nepajudės iš vietos.

***

Pakeistos sąvokos:

• „preparatus“ keičia „mišiniai“;
• anglų kalba vietoj sąvokos „dangerous“ nuo šiol vartojama sąvoka „hazardous“ (liet. pavojinga);
• „simbolius“ keičia „piktogramos“;
• „rizikos frazes“ – „pavojingumo frazės“;
• „saugos frazes“ – „atsargumo frazės“;
• „signaliniai žodžiai“ (pvz., pavojus, įspėjimas) bus vartojami vietoj „pavojaus nuorodų“.