Kasmet vienas pirmųjų šalyje ankstyvosiomis bulvėmis prekiauti pradedantis Daukšių k. ūkininkas Saulius Dambrauskas neslepia, kad, norint visus ūkio darbus atlikti laiku, būtina turėti pakankamai technikos ir, visų pirma – traktorių. Ypač tai aktualu, jei ūkio specializacija ne tik grūdų, bet ir bulvių bei svogūnų auginimas.

Ūkininkauti S. Dambrauskas pradėjo 1991 m. 30 hektarų plote. Šiuo metu kooperuotai kartu su sūnumi Povilu dirba apie 1 000 ha žemės. Nuo pat pirmųjų savarankiškos veiklos žingsnių iki dabar ūkininkas liko ištikimas bulvininkystei – kasmet bulves augina 150 ha plote. Iš daržovių dar augina svogūnus, skiria jiems apie 25 ha. Didžiausią ūkio struktūros dalį sudaro grūdinės kultūros. Paprastai sėja 400 ha žieminių kviečių, 200 ha – žieminių rapsų, 100 ha – pupų. Ypač drėgni praėjusių metų orai kasmetinius Kėdainių r. ūkininko planus pakoregavo – rudenį pasėti galėjo tik 250 ha žieminių kviečių.

„Lig šiol vasarinių kviečių neauginome, o šiemet teks apie 80 ha sėti. Dar po tiek pat hektarų skirsime miežiams ir pluoštinėms kanapėms. Šalia Kėdainių statomas pluoštinių kanapių perdirbimo fabrikas, tad visai įdomu pabandyti jas auginti, jau ir supirkimo sutartį turime. Vėliau bus matyti, ar jas auginsime. Gerai tai, kad kanapės sėjamos gana vėlai, gegužės mėnesį, nes bijo šalnų, tai visi darbai vienu metu nesupuls“, – sako S. Dambrauskas.

Neaišku, kaip ir ką daryti

Ūkininkas neslepia, kad pernykščiai metai buvo ekstremalūs, 20 ha svogūnų ir 60 ha bulvių teko iš dumblo ir vandens imti, kombainus iš užmirkusių laukų keliais traktoriais traukti, krautuvais atkasinėti, o vėliau ir pačią techniką remontuoti. „Po pernykščių darbų dar ir dabar nervai neatsigauna, be to, plaukai šiaušiasi, nes neaišku, kaip ir ką daryti – po pernykščio lietaus laukai ne tik užmirkę, bet ir sujaukti, išmauroti“, – skaudžią tiesą konstatuoja ūkininkas, pernai bulves kasęs iki pat gruodžio pradžios, nors grūdus ir pupas sudorojo laiku.

Tiesa, jis priduria, kad tiek bulvės, tiek svogūnai užaugo kaip niekad gerai, tačiau ne visus juos galėjo iš laukų paimti. Todėl daržovėms nuimti, suvežti ir paruošti sandėliavimui prireikė labai didelių sąnaudų, pvz., vien svogūnams išdžiovinti sunaudojo 5 t dyzelino. Pavasariniams darbams prasidėjus, ūkininkas sako, jaučiasi ramiau, nes bulvės ir svogūnai saugyklose gana neblogai išsilaikė, nemažą jų dalį pavyko parduoti, likę kiekiai (500 t bulvių ir 400 t svogūnų) nėra dideli, be to, visos bulvės kontraktuotos. Daugumą jų supirks Latvijos traškučių gamykla „Adaži cipsi“.

Dėl pernykščio lietaus pasekmių (užmirkusių, šlapių dirvų, neišdirbtų laukų) tenka Kėdainių r. ūkininkui koreguoti ir pavasarinių darbų eigą, ankstyvąsias bulves sodinant ir svogūnų sėjinukus sėjant ne ten, kur nori, bet ten, kur gali, renkantis lengvesnes, labiau pradžiūvusias dirvas. Tad ir bulviasodis ūkyje pradėtas vėliau nei ankstesniais metais – šiemet pirmosios bulvės pasodintos balandžio 5 d. (anksčiau – apie kovo 20 d.).

S. Dambrauskas neslepia, kad sunkumų kelia ir kitų žemės ūkio augalų sėja pagal sudarytą sėjomainą, pvz., vasarinius miežius yra numatęs sėti 7 laukuose, tačiau kol kas įvažiuoti su technika gali tik į keturis. „Ko gero, ir miežius pirmiausia reikės sėti ten, kur bus galima, tada išsivalyti sėjamąją ir sėti dalį kviečių“, – šio pavasario darbų niuansus atskleidžia augalininkystės ūkio savininkas. Ir prasitaria, kad artimiausiu metu galvoja įsigyti ekskavatorių, specialų įrenginį ir pradėti tvarkyti drenažo sistemas laukuose.

Traktorius perka poromis

Kadangi Dambrauskų ūkyje auginami ne tik javai, bet ir daržovės, tai ir technikos reikia gerokai įvairesnės nei vienos specializacijos ūkiuose, daugiau reikia ir traktorių. Ypač daug technikos laukuose dirba rugsėjį, kai vienu metu kasamos bulvės, dirbama žemė ir sėjami žieminiai kviečiai. „Pavyzdžiui, kasant bulves, vien 4–5 traktoriai su priekabomis jas iš laukų veža, du su kombainais kasa, dar vienas ar du dirba žemę, vienas sėja, o kitas – purškia“, – vardija ūkininkas. Šiuo metu ūkyje dirba 14 Valtra traktorių ir trys teleskopiniai Merlo krautuvai. Seniausią, 2003 m. pirktą krautuvą S. Dambrauskas planuoja parduoti, kai tik į ūkį įriedės nauja mašina – šia technika prekiaujančiai bendrovei „Rovaltra“ jau pateiktas užsakymas.

Ūkininkas pasakoja, kad bendradarbiauti su vakarietiškos žemės ūkio technikos tiekėja „Rovaltra“ pradėjo 1999 m. – įsigijo pirmąjį vakarietišką traktorių Valtra Valmet 8150. Jam pirkti, žinoma, tarpininkaujant Romualdui Trainaičiui, patys suomiai S. Dambrauskui suteikė paskolą. Vėliau technikos parko atnaujinimui didelę reikšmę turėjo SAPARD programa, kiti europiniai fondai – paramų pinigai padėjo ūkiui tvirtėti ir modernėti.

„Niekada nesigailėjau pasirinkęs Valtra traktorius, su jais jokių problemų neturėjome, ne veltui jų dabar pilnas kiemas. Net ir dabar pirmąjį prieš 19 m. pirktą traktorių, kurį vadiname dieduku, lengvesniems darbams, pvz., bulvienojams pjauti, laistymo įrangai tempti, agroplėvelei vynioti, naudojame. Tai neužmušamas traktorius. Kol pats ūkininkausiu, dieduko niekam nei parduosiu, nei atiduosiu“, – tikina ūkininkas.

Šiuo metu ūkyje dirba nuo 80 iki 220 AG pajėgumo traktoriai. Ne vienas jų turi ir porą – panašaus galingumo traktorių. „Stengiamės traktorius suporinti, kad jei vienam kas nors atsitiktų, būtų kuo jį pakeisti. Neperkame ir labai galingų, laikomės pozicijos, kad geriau daug mažų nei vienas didelis ir galingas“, – sako ūkio savininkas. Jis sutinka, kad šiuolaikiniai traktoriai technologijomis ir savo galimybėmis gerokai skiriasi nuo įsigytų prieš keliolika metų, todėl rinkdamasis vadovaujasi keliais kriterijais. Pirmiausia apsisprendžia, kokiems darbams jį naudos, ir pagal tai renkasi traktorių su tam tikro galingumo varikliu, hidraulinio siurblio našumu, hidroporų ir netgi apšvietimo žibintų skaičiumi (jei planuoja dirbti naktį, pvz., kasti bulves ar dirbti žemę). Ūkininkas neslepia, kad svarbus kriterijus yra ir darbuotojo komfortas, tad renkasi traktorius su amortizuojančiu tiltu ir kabina. Tarp būtinos įrangos – ir automatinio vairavimo sistema.

„Labai gerai, kad gali susikomplektuoti tokį traktorių, kokio tau tikrai reikia, nes kitų firmų yra toks arba kitoks. Darbymečiu pritrūkome darbuotojų, tai po ilgos pertraukos pats sėdau už Valtra T144 vairo. Supratau, kad jame daug geriau nei mano automobilyje“, – šypsosi S. Dambrauskas. Pernai ūkį pasiekė naujausias Valtra T174, kuris standartiškai sukomplektuotas su išmaniuoju porankiu ir liečiamuoju ekranu Smart Touch. Nors Dambrauskai nesinaudoja galimybe rinktis pageidaujamą traktoriaus spalvą, tačiau keli traktoriai yra kitokių spalvų. „Lengviau susišnekėti, kai vienodų modelių traktoriai yra skirtingų spalvų, tai ir vadiname pilkiu, juodžiu, žaliu, nauju“, – pripažįsta ūkininkas. Jo teigimu, turimų 14 traktorių ūkiui pakanka, tad artimiausiuose planuose – senesnių modelių keitimas naujais.

Grūdus džiovina jų valymo atliekomis

Bulvėms ir svogūnams laikyti Dambrauskai turi 6 000 t talpos saugyklas, jų rūšiavimo ir pakavimo linijas, taip pat visą reikiamą grūdų džiovinimo ir sandėliavimo įrangą – dvi stacionarias suomių gamintojo „Antti“ džiovyklas ir sandėlius, kuriuose gali laikyti apie 3 000 t grūdų. Pirmąją džiovyklą ūkininkas įsigijo 2000 m., antrąją – prieš ketverius metus, tik pastarąją rinkosi su biokatilu, kuriame degina grūdų valymo atliekas.

„Mane ypač sužavėjo biokatilas, ir svarbiausia, jis labai pasiteisino, nes išnaudojame jį ūkyje maksimaliai. Patys šiam katilui sukonstravome važiuoklę, sumontavome ratus ir padarėme jį mobilų. Vasarą ir rudenį prijungiame biokatilą prie džiovyklos ir naudojame grūdams džiovinti, žiemą atvežame prie šiltnamio – jau vasarį pradedame bulves daiginti. Kai sudaigintas bulves išvežame į laukus, į šiltnamį susodiname agurkus – tada biokatilas juos šildo“, – aiškina ūkininkas. Jo teigimu, biokatilas ne tik padeda gerokai sutaupyti, nes nereikia papildomai pirkti dyzelinio kuro, bet ir padeda išspręsti grūdų valymo atliekų utilizavimo problemą – nereikia sukti galvos, kur jas padėti, kur kompostuoti ir panašiai. Jei pritrūksta kuro šiltnamiui šildyti, mielai grūdų valymo atliekas jam atiduoda kolegos ūkininkai. Pasak S. Dambrausko, ypač gerai dega ir daug šilumos išskiria rapsų atliekos.

„Iš pradžių galvojau, kad biokatilą bus sunkiau valdyti nei dyzelinu kūrenamą džiovyklos katilą, tačiau klydau. Gana greitai išmokome, kaip jį nustatyti pagal atliekų kaloringumą ir išlaikyti reikiamą temperatūrą“, – sako Kėdainių r. ūkininkas, racionaliai panaudojantis grūdų valymo atliekas. Neišmetami ir pelenai – sumaišyti su mėšlu, kurį perka dirvožemiams gerinti, jie išbarstomi laukuose.