Mechaninė piktžolių kontrolė kaupiamuosiuose augaluose tampa vis svarbesnė, nes į cheminių augalų apsaugos produktų naudojimą visuomenė žvelgia vis kritiškiau. Tam ypač gerai tinka tarpueilių kultivatoriai.

Tarpueilių kultivatoriais išpjaunamos piktžolės, lokaliai įterpiamos trąšos, purenami augalų tarpueiliai ir apkaupiami augalai. Pagal veikimo principą juos galima suskirstyti į mechaninius ir ugnies. Mechaniniai tarpueilių kultivatoriai būna su pasyviomis (noragėliniai), sukamomis (frezeriniai ir šepetiniai) ir judinamomis darbinėmis dalimis. Jie gali būti vairuojami ir nevairuojami. Pagal paskirtį tarpueilių kultivatoriai gali būti skirstomi į daigynų, lauko daržovių ir cukrinių runkelių. Tarpueilių kultivatoriai dažniausiai būna pakabinamieji.

Noragėlinis tarpueilių kultivatorius sudarytas iš rėmo, pakabinimo įtaiso, sekcijų su noragėliais ir karpytais apsauginiais diskais bei diskinių peilių eigai stabilizuoti. Šių kultivatorių darbinės dalys yra noragėliai. Jie tvirtinami sekcijomis vienam tarpueiliui dirbti.

Sekcijos tvirtinamos prie rėmo lygiagretainiu tvirtinimo įtaisu, kad, noragėliams pakilus ar nusileidus, jų palinkimo kampas nesikeistų. Lygiagretainis tvirtinimo įtaisas yra sudarytas iš dviejų gembių, apatinės ir viršutinės trauklių. Noragėlių polinkio kampas reguliuojamas viršutine traukle. Sekcija sudaryta iš pavadėlio, noragėlių ir atraminio ratuko. Purenimo gylis reguliuojamas sraigtu. Atraminis ratukas gerai kopijuoja dirvos nelygumus, todėl noragėliai į žemę įsminga nustatytu gyliu.

Pagrindinės vairuojamo daigynų noragėlinio tarpueilių kultivatoriaus dalys yra rėmas, pakabinimo ir vairavimo įtaisai, sekcijos su noragėliais, atraminiai ratai, operatoriaus kėdė ir atrama.

Noragėlių tipai

Tarpueilių kultivatoriai turi įvairių noragėlių komplektus ir tręšiamuosius aparatus. Tręšiamieji aparatai būna su lėkštiniais arba sraigtiniais trąšų tiektuvais. Trąšų tiektuvus suka kultivatoriaus ratai per grandinines pavaras ir reduktorius. Tarpueilių kultivatoriuose naudojami ravimieji (vienpusiai peiliniai, strėliniai plokštieji, virbaliniai ir šepetiniai), purenamieji (kaltiniai, strėliniai universalūs), kaupiamieji (lėkštiniai ir verstuviniai) ir tręšiamieji noragėliai.

Vienpusiais peiliniais noragėliais išpjaunamos piktžolės ir 4–6 cm gyliu supurenama dirva. Juos sudaro horizontalusis peilis ir vertikalioji sienelė. Horizontalusis peilis išpjauna piktžoles, o vertikalioji sienelė apsaugo, kad ant augalų neužvirstų žemių. Vienpusiai noragėliai būna kairiniai ir dešininiai. Jų darbinis plotis būna nuo 8 iki 20 cm.

Strėliniai noragėliai yra strėlės pavidalo. Jie skirti piktžolėms išpjauti ir dirvai supurenti 40–60 mm gyliu. Šių noragėlių ašmenys sudaro 60–70° kampą 2γ. Strėlinių universaliųjų noragėlių ašmenys pakilę kampu α = 16^o, todėl jie ne tik pjauna piktžoles, bet ir purena dirvą iki 120 mm gyliu. Strėlinių plokščiųjų noragėlių ašmenų pakilimo kampas α = 9–10º, todėl dirva beveik nepurenama, o piktžolės išpjaunamos geriau. Strėlinių universaliųjų noragėlių ašmenų atakos kampas β = 28–30º, o plokščiųjų – 18º. Strėliniai noragėliai gaminami įvairaus darbinio pločio (15, 22, 26, 27 ir 33 cm).

Kaltiniai noragėliai yra siauri (apie 20 mm pločio). Jais tarpueiliai purenami 10–16 cm gyliu. Tręšiamieji noragėliai naudojami papildomai lokaliai augalams patręšti per vegetaciją. Jį sudaro kaltiškas noragėlis su prie jo pritvirtintu piltuvėliu.

Bulvės ir kai kurios kitos daržovės kaupiamos tarpueilių kultivatoriais su kaupiamaisiais noragėliais, kurie būna verstuviniai ir lėkštiniai.

Verstuviniai kaupiamieji noragėliai sudaryti iš koto, antgalio ir dviejų verstuvių, verčiančių žemę į abi vagos puses. Verstuvės būna ištisinės, virbalinės ir sudėtinės. Kaupiant noragėliais su virbalinėmis verstuvėmis, mažiau suspaudžiami vagučių šonai ir dugnas. Kaupiamieji noragėliai dirvą purena iki 160 mm gyliu ir sudaro iki 250 mm aukščio vagą.

Lėkštinį kaupiamąjį noragėlį sudaro dvi kampu α važiavimo krypčiai sumontuotos išgaubtos lėkštės, kurių skersmuo būna nuo 30 iki 50 cm. Šios lėkštės žemę verčia į abu šonus. Kaupiant lėkštės sukasi, todėl jų pasipriešinimas traukai yra mažesnis negu verstuvinių kaupiamųjų noragėlių. Lėkštiniai kaupiamieji noragėliai dažniausiai montuojami prie bulvių sodinamųjų, pasodintoms bulvėms užžerti žemėmis.

Virbaliniai noragėliai sudaryti iš koto, laikiklio ir dviejų arba trijų akėčvirbalių. Jie būna pasyvūs ir aktyvūs, naudojami daigynuose bei medelynuose miško augalų tarpueiliams įdirbti. Aktyvūs virbaliniai noragėliai gali suktis ar švytuoti apie vertikalią ašį. Jie išpjauna piktžoles, purena dirvą 4–6 cm gyliu ir žeme iš tarpueilių užžeria piktžoles augalų apsauginiame ruože.

Šepetiniai noragėliai naikina piktžoles tarpueiliuose ir purena dirvą. Jie būna horizontalūs ir vertikalūs. Horizontalų šepetinį noragėlį sudaro horizontalus velenas ir prie jo tam tikra tvarka pritvirtinti plastikiniai ar metaliniai spyruokliniai akėčvirbaliai. Jie yra sukami apie horizontalią ašį. Vertikalų šepetinį noragėlį sudaro kotas, laikiklis ir prie jo pritvirtinti plastikiniai ar metaliniai spyruokliniai akėčvirbaliai. Jie yra sukami apie vertikalią ašį. Vertikalūs šepetiniai noragėliai būna įvairaus darbinio pločio. Šepetinių noragėlių darbo kokybė labai priklauso nuo jų darbinio gylio (kuo didesnis, tuo geriau) ir piktžolių dydžio. Kontroliuoti darbinį gylį yra sunkoka. Didėjant važiavimo greičiui ir dirvos pasipriešinimui, darbinis gylis mažėja, didinant darbinių dalių sukimosi dažnį – didėja. Sunaikintų piktžolių kiekis tiesiogiai priklauso nuo važiavimo greičio, dirvos pasipriešinimo ir darbinių dalių sukimosi dažnio. Dirvos struktūrai įtaką daro darbinių dalių apskritiminis greitis, kuriam didėjant mažėja stambių dirvos dalelių.

Apsauginiai gaubtai tvirtinami virš augalų eilučių ir apsaugo juos, kad nebūtų užversti žemėmis. Jie naudojami, kai augalai žemesni negu 50 mm. Žemiems augalams apsaugoti nuo užvertimo žemėmis gali būti naudojamos ir apsauginės lėkštės. Šiuolaikiniuose tarpueilių kultivatoriuose augalams apsaugoti, kad nebūtų užversti žemėmis, ir joms nukratyti nuo piktžolių šaknų sekcijų šonuose montuojami karpyti diskai. Riedėdami karpyti diskai judina noragėlius aukštyn žemyn – taip geriau nukratomos žemės nuo piktžolių šaknų, todėl jos geriau sunaikinamos.

Tarpueilių kultivatoriaus nustatymas

Po kultivatoriumi padedama lenta, ant kurios sužymėtos augalų eilutės ir apsauginio ruožo plotis. Ji padedama taip, kad ties kultivatoriaus sijos viduriu būtų tarpueilio vidurys. Kultivatorių sekcijos išdėstomos pagal tarpueilių plotį. Apsauginis ruožas – tai atstumas tarp augalų eilutės centro ir noragėlio krašto. Apsauginio ruožo plotis priklauso nuo augalų dydžio, naudojamų noragėlių ir kultivatoriaus tipo.

Kultivuojant pirmą kartą, kai augalų šaknys yra negiliai ir neplačiai išsišakojusios, apsauginis ruožas paliekamas 8–10 cm, o purenant giliau, jo plotis 12–15 cm. Kai prie kultivatoriaus sekcijų pritvirtinamos apsauginės lėkštės arba apsauginiai gaubtai, šie ruožai gali būti 5–6 cm pločio. Noragėliai parenkami pagal darbo pobūdį. Jie tvirtinami keliomis eilėmis. Strėliniai ir vienpusiai peiliniai noragėliai išdėstomi taip, kad užpakalinis apimtų 4–6 cm priekinio noragėlio įdirbto ruožo, t. y. kad būtų užlaidas. Sandūriniams tarpueiliams įdirbti pritvirtinama tik dalis noragėlių, todėl važiuojant į vieną pusę supurenama viena, o grįžtant – kita sandūrinio tarpueilio pusė. Traktoriaus ratai nustatomi taip, kad riedėtų tarpueilių viduriu.

Sėjant stengiamasi, kad sandūrinis tarpueilis būtų tokio pat pločio, kaip ir kiti tarpueiliai. Tačiau paprastai vietomis jis būna arba platesnis, arba siauresnis, todėl kultivatorių plotis turi būti toks, kad vieną kartą sėjamajai važiuojant pasėtų eilučių tarpelius supurentų vienu, dviem arba keliais važiavimais. Kultivatoriaus plotis neturi būti didesnis negu sėjamosios plotis, nes dalis augalų gali būti išpjaustomi.

Prikabinus kultivatorių prie traktoriaus, nustatomas tam tikras kultivatoriaus dirbimo gylis. Po kultivatoriaus atraminiais ratais ir po noragėlių sekcijų kopijavimo ratukais dedami tašeliai, kurių aukštis turi būti 2 cm mažesnis nei norimas kultivavimo gylis. Traktoriaus hidrauliniu keltuvu nuleidus kultivatorių į darbo padėtį, jo ratai turi atsiremti į tašelius, o noragėlių ašmenys – liesti žemės paviršių. Jei taip nėra, atleidžiami noragėlių tvirtinimo varžtai ir noragėliai pakeliami ar nuleidžiami. Jeigu noragėlių ašmenų priekis pakilęs ar noragėliai per giliai sminga, keičiamas sekcijos lygiagretainio pakabinimo mechanizmo viršutinės trauklės ilgis.

Pagrindinės frezerinio tarpueilių kultivatoriaus dalys yra pakabinimo įtaisas, rėmas, horizontalūs rotoriai su peiliais ir jų pavaros mechanizmas. Jie būna nevairuojami ir vairuojami. Frezeriniai tarpueilių kultivatoriai vairuojami rankiniu arba automatiniu būdu. Jų darbinės dalys – horizontalūs rotoriai, prie kurių pritvirtinti peiliai. Juos per reduktorių, kardaninę ir grandininę pavaras suka traktoriaus GTV. Augalams apsaugoti, kad nebūtų užversti žemėmis, naudojamos darbinių dalių apdangos. Frezeriniais tarpueilių kultivatoriais nesunku ir efektyvu naikinti visų rūšių bei dydžių piktžoles, galima prisiderinti prie tarpueilių pločio ir atstumo tarp eilių. Tačiau juos naudojant gali išplisti šakniastiebinės piktžolės, nes piktžolių sėklos iškeliamos į dirvos paviršių ir skatinamas jų sudygimas.

Pagrindinės ugnies tarpueilių kultivatoriaus dalys yra rėmas, pakabinimo įtaisas, dujų balionai su žarnomis ir sekcijos su degikliais, pavažomis ir specialia izoliacine medžiaga dengtomis apdangomis. Šių kultivatorių darbinis plotis būna nuo 1,5 m (3 eilių) iki 3 m (8 eilių). Sekcijų šoninės sienelės žemos ir ilgos (0,8–1,2 m), viršutinė apdanga yra padengta specialia izoliacine medžiaga, todėl karšti degėsiai gerokai ilgiau išlieka piktžolių srityje ir pasėlių priežiūros agregatas gali važiuoti 4–6 km val.^-1 greičiu. Ugnies tarpueilių kultivatorius galima naudoti vėlesniuose piktžolių augimo tarpsniuose. Juose galima naudoti pigesnius, mažesnio našumo dujų prietaisus. Dujų sąnaudos – nuo 15 iki 20 kg ha^-1.

Tikslumui užtikrinti – papildoma įranga

Šiuolaikiniams tarpueilių kultivatoriams siūlomos integruotos aktyvios vairavimo sistemos, pvz., AutoTrac Implement Guidance. Ši sistema, sukurta firmų „John Deere“ ir „Monosem“, buvo apdovanota tarptautinės žemės ūkio technikos parodos „Agritechnica 2017“ sidabro medaliu.

Apskritai, tikslų tarpueilių kultivatorių vairavimą tarp augalų eilių užtikrina vaizdo kameros ir specialūs perstūmimo rėmai. Naujoje integruotoje pakabinamų tarpueilių kultivatorių vairavimo sistemoje AutoTrac Implement Guidance jokie specialūs perstūmimo rėmai nereikalingi. Tarpueilių kultivatorių skersine kryptimi traktoriaus atžvilgiu perstumia apatinės traktoriaus užpakalinio hidraulinio keltuvo trauklės. Jos turi šoninius hidraulinius stabilizatorius ir yra valdomos traktoriuje integruota reguliavimo linija. Ant tarpueilių kultivatoriaus sumontuota vaizdo kamera filmuoja augalų eilutes, apskaičiuoja nuo jų darbinių dalių nuokrypį ir siunčia valdymo signalą. Prie signalo stiprumo automatiškai priderinamas pasėlių priežiūros agregato važiavimo greitis. Sistema taip pat turi įrangą georeferenciniams parametrams stebėti ir atvaizduoti. Šonines jėgas, atsirandančias perstumiant kultivatoriaus rėmą, priima hidrauliniu būdu valdomi papildomi diskiniai peiliai. Šie peiliai taip pat pagerina sistemos veikimą šlaituose ir važiuojant didesniais greičiais.

Kaupiamųjų augalų eilutėms filmuoti yra siūlomos ir stereovaizdo kameros, turinčios du objektyvus. Pavyzdžiui, stereovaizdo kamera Culti Cam yra bendras keleto šalių įmonių („Claas-Vertriebsgesellschaft mbH“ (Vokietija), „Einböck GmbH & Co. KG“ (Austrija), „Thomas Hatzenbichler Agrotechnik GmbH“ (Austrija), „Bednar FMT“ (Čekija), „Carre SAS“ (Prancūzija)) kūrinys, kuris taip pat buvo apdovanotas tarptautinės žemės ūkio technikos parodos „Agritechnica 2017“ sidabro medaliu. Šios kameros pranašumai:

• patikimas ir tikslus kaupiamųjų augalų eilučių sekimas, esant ištisiniam pasėlio piktžolėtumui, nes piktžolės atpažįstamos nepriklausomai nuo jų lapų spalvos;
• sistema gali patikimai dirbti ir vėjuotu oru bei ankstyvuose kultūrinių augalų augimo tarpsniuose;
• lengvesnis traktorininko darbas;
• didesnis pasėlių priežiūros agregato važiavimo greitis;
• galimybė anksčiau pradėti pasėlių priežiūros darbus;
• mažesni derliaus nuostoliai.