Žieminiai ir vasariniai kviečiai pastaraisiais metais yra plačiausiai auginami migliniai javai Lietuvoje. Žieminiai kviečiai užima per 80 proc. bendro žieminių javų ploto, vasariniai kviečiai – apie 40 proc. vasarinių javų. Dėl nepalankių praėjusio sezono sąlygų per sėją žiemkenčių plotai mažesni negu įprasta, o vasarojaus auginama daugiau. Kuo skiriasi vasarinių ir žieminių kviečių apsauga?

Žieminiai ir vasariniai kviečiai yra daugelio ligų ir kenkėjų augalai šeimininkai. Tačiau vieni jų reikšmingesni žieminiuose, kiti – vasariniuose kviečiuose (žr. lentelę). Supratus šiuos skirtumus, lengviau pasirinkti tinkamiausias ligų ir kenkėjų kontrolės priemones. Juk visi žemdirbiai žino tiesą: geriausių rezultatų pasiekiama tada, kai pasirenkami veiksmingiausi produktai ir jie panaudojami tinkamiausiu laiku.

Stiebalūžė (Oculimacula spp.)

Ant javų apatinės stiebo dalies dar krūmijimosi metu arba bamblėjimo pradžioje matyti parudavusi lapamakštė su būdingu įplyšimu dėmės centre. Auganti grybiena pereina į dengiamąsias lapamakštes, kol galiausiai pažeidžia stiebą, sutrikdo vandens ir maisto medžiagų apykaitą. Stiebo viduje, ligos pažeistose vietose, priauga šviesiai pilkšvos grybienos. Stiebas ties pažeista vieta suminkštėja, išlinksta arba palūžta. Labai ligoti javai išgula. Nuo stiebalūžės sugulę javai būna išsivartę netvarkingai į įvairias puses.

Liga dažniau aptinkama žieminiuose javuose, todėl apsauga, esant palankioms ligai plisti sąlygoms (vėsus, drėgnas ir ilgas pavasaris po vegetacijos atsinaujinimo), gali būti reikalinga tik šiuose javuose. Lietuvoje stiebalūžės žalingumo riba nėra nustatyta, tačiau kai kuriose šalyse rekomenduojama nuo šios ligos naudoti fungicidus, kai randama 20–30 proc. augalų su ankstyvaisiais ligos požymiais bamblėjimo pradžioje.

Purškiama nuo stiebalūžės kviečiams esant BBCH 31–32 tarpsnio. Tik šiuo laiku panaudoti veiksmingi nuo šios ligos fungicidai sumažina ligos plitimą. Kitu laiku panaudoti net tie patys produktai neapsaugos nuo šios ligos. Nuo stiebalūžės tinkami tie fungicidai, kurių sudėtyje yra boskalido, fluksapiroksado, metrafenono, prochlorazo, protiokonazolo. Vasariniuose kviečiuose stiebalūžė ne tokia reikšminga, todėl būtent nuo šios ligos naudoti fungicidų neverta.

Miltligė (Blumeria graminis f. sp. tritici)

Dažna, viena iš anksčiausiai pavasarį plintančių ligų kviečiuose, ypač vasariniuose, yra miltligė. Jos požymiai kviečiuose lengvai atpažįstami – pažeidimo vietoje susiformuoja balta grybienos valktis, kuri sendama tamsėja, ruduoja. Miltligės sukėlėjas pažeidžia tik gyvus augalų audinius.

Sukėlėjas būna specializuotas atskiroms augalų rūšims: B. graminis forma sp. tritici pažeidžia tik žieminius ir vasarinius kviečius.

Besikaitaliojantys sausi ir drėgni, palyginti šilti orai yra palankūs miltligei plisti. Ligai plisti palanki 10–22 °C temperatūra, tačiau sparčiausiai miltligė išplinta šiltu (apie 20 °C), su trumpalaikiais lietumis ir vėjuotu oru, nes didelės santykinės drėgmės reikia konidijoms sudygti, o vėjas gerai išplatina konidijas pasėlyje ir į kitus laukus. Karšti orai (temperatūra per 25 °C) ir liūtiniai lietūs stabdo miltligės išplitimą.

Anksti išplitusi miltligė gali sumažinti javų išsikrūmijimą, vėliau sumažina lapų asimiliacinį paviršių. Miltligė smarkiau išplinta tankiuose ir labai vešliuose pasėliuose, todėl geras pasėlio tankis ir subalansuotas tręšimas gal sumažinti miltligės žalą.

Jautrių ligai veislių pasėliuose purkšti fungicidais gali prireikti pasirodžius pirmiesiems ligos simptomams krūmijimosi-bamblėjimo pradžios tarpsniu. Didesniu veiksmingumu nuo miltligės pasižymi fungicidai, kurių sudėtyje yra veiksmingų nuo šios ligos veikliųjų medžiagų: fenpropidino, fenpropimorfo, metrafenono, prokvinazido, piriofenono, spiroksamino.

Jautriose veislėse, pamačius pirmuosius ligos požymius, reikėtų naudoti fungicidus, kurių sudėtyje yra minėtų veikliųjų medžiagų. Kai liga jau išplitusi, reikėtų rinktis fungicidus su fenpropidino ir fenpropimorfo veikliosiomis medžiagomis, kurios pasižymi geru gydomuoju efektyvumu.

Žieminius kviečius purškiant nuo miltligės ankstyvaisiais tarpsniais visada reikia įvertinti kitų ligų: stiebalūžės, lapų septoriozės, kviečių dryžligės riziką. Jei matyti kelių ligų pirmieji požymiai, vyrauja palankios meteorologinės sąlygos, agronominiai veiksniai ligų naudai – reikėtų rinktis plataus veikimo spektro fungicidus, kurie saugotų nuo tuo metu didžiausios išplitimo rizikos ligų.

Jei gegužę ir birželio pradžioje prognozuojami sausi orai, ankstyvas purškimas neturi prasmės.

Vasariniuose kviečiuose ankstyvaisiais tarpsniais miltligė yra pagrindinė liga ir pakanka panaudoti specializuotus nuo miltligės fungicidus jautrių ligai veislių pasėliuose pasirodžius pirmiesiems ligos simptomams krūmijimosibamblėjimo pradžios tarpsniais. Negausiai išplitusią ligą augalai toleruoja, todėl atsparių veislių javams arba miltligei pradėjus plisti vėlai specialiai nuo miltligės pritaikyti purškimai fungicidais gali būti nereikalingi.

Lapų septoriozė (Zymoseptoria tritici)

Lapų septoriozė, sukeliama Z. tritici, yra viena iš pagrindinių žieminių kviečių ligų. Gausiau išplinta tik jautriose šiam patogenui vasarinių kviečių veislėse. Žieminiuose kviečiuose pirmieji ligos požymiai išryškėja ant apatinių lapų rudenį arba anksti pavasarį, kai labai aiškiai matyti juodi taškeliai.

Vegetacijai įsibėgėjant ir vyraujant lietingiems, vėsiems orams, ant lapų susiformuoja nedidelės, neryškios, vandeningos dėmės. Vėliau virsta didelėmis rudomis, išsidėsčiusiomis lapo tarpgysliuose, su centre susiformavusiais grybo piknidžiais.

Fungicidų nuo šios ligos pasirinkimas yra platus. Didesniu efektyvumu pasižymi SHDI grupės veikliąsias medžiagas turintys ir kontaktinio poveikio fungicidai. Svarbiausia, kad sezono metu būtų naudojami skirtingi fungicidai, reikia vengti to paties veikimo pobūdžio veikliąsias medžiagas turinčių fungicidų pakartotinių purškimų. Kontaktinio poveikio fungicidai naudojami mišiniuose su kitais fungicidais, nes vien jų veiksmingumas nebūna pakankamas.

Jei krūmijimosi pabaigoje – bamblėjimo pradžioje vyrauja lietingi, vėsūs orai, apsaugą nuo lapų septoriozės purškiant fungicidus gali tekti pradėti nuo BBCH 31–32. Renkantis fungicidą, reikėtų įvertinti situaciją, ar neplinta ir kitos ligos. Pagrindinis purškimas žieminiuose kviečiuose nuo lapų septoriozės turėtų būti atliekamas paskutinio lapo – vamzdelėjimo pradžios tarpsniais BBCH 37–41. Vasariniuose kviečiuose nuo šios ligos anksti purkšti nebūtina.

Lapų ir varpų septoriozės sukėlėjas Phaeosphaeria nodorum (= Stagonospora nodorum) reiklesnis aukštesnei temperatūrai negu Z. tritici, todėl liga pradeda plisti vėlesniaisiais tarpsniais. Šiai ligai būdingi labai smulkūs, plika akimi beveik neįžiūrimi piknidžiai dėmėse ant lapų.

Liga išplinta kasmet. Žieminiuose kviečiuose ligos intensyvumas dažniausiai būna mažas, vasariniuose kviečiuose šios ligos visuomet gausiau. Nuo P. nodorum sukeliamos lapų septoriozės veiksmingi tokie patys fungicidai, kaip ir nuo Z. tritici. Purškiama vėlesniais augimo tarpsniais, derinant su purškimu nuo kitų ligų.

Kviečių dryžligė (Pyrenophora tritici-repentis)

Kviečių dryžligė reikšminga tiek žieminiuose kviečiuose, kai jie atsėliuojami ir taikomas supaprastintas dirvos dirbimas, tiek vasariniuose kviečiuose, kai vyrauja ligai plisti palankios sąlygos jautriausiais šių augalų augimo tarpsniais.

Ligai pradėjus plisti, ją atpažinti nesuku – pažeidimo vietoje išryškėja ryškiu geltonu apvadu apribotos įvairaus dydžio gelsvai rudos, pailgos ar rombo formos dėmės, kurių centre yra tamsiai ruda dėmelė. Ligai išplitus ar dėmėms senstant, kviečių dryžligės požymiai pasidaro panašūs į lapų septoriozės, ypač sukeliamos P. nodorum – tada sunkiau nustatyti ligą.

Kviečių dryžligei sparčiau plisti reikia aukštesnės temperatūros negu lapų septoriozei (Z. tritici). Vyraujant palankioms sąlygoms, latentinis periodas trunka apie savaitę, tad ligos plitimas gali būti labai spartus.

Pastebėjus pirmuosius kviečių dryžligės požymius, reikia purkšti fungicidais. Labai svarbu parinkti veiksmingą fungicidą, optimalią jo normą ir nesuvėlinti purškimo. Nuo kviečių dryžligės reikėtų rinktis DMI ir SHDI grupių veikliąsias medžiagas turinčius fungicidus. Kai pasėlyje gausu užkrato ir vyrauja palankūs orai, fungicido, naudoto per maža norma, efektas nuo kviečių dryžligės gali būti nepakankamas.

Atsėliuotuose žieminiuose kviečiuose nuo šios ligos gali tekti purkšti du kartus – bamblėjimo metu ir vamzdelėjimo- plaukėjimo tarpsniais. Jautrių veislių vasariniuose kviečiuose, kurie buvo atsėliuojami, purškimo programa dažniausiai tokia pati. Renkantis fungicidus nuo kviečių dryžligės, reikia derinti jų efektyvumą ir nuo kitų galimų ligų.

Rūdžių grėsmė

Jau kelinti metai kalbama apie rūdžių protrūkius, jų agresyvių rasių plitimą ir sunkų kontroliavimą daugelyje Europos šalių. Lietuvoje rūdys kol kas plinta negausiai. Žieminių kviečių pasėliuose nuo ankstyvo pavasario galima rasti geltonųjų rūdžių. Rudosios rūdys plinta ir žieminiuose, ir vasariniuose kviečiuose.

Geltonosioms rūdims (Puccinia striiformis) plisti palankūs vėsūs ir lietingi orai, kai oro temperatūra apie +9–13 ^oC, o rasa ant augalų lapų laikosi mažiausiai tris valandas. Geltonosios rūdys gali labai išplisti tankiuose jautrių veislių pasėliuose. Jos tuo žalingesnės, kuo anksčiau pradeda plisti. Ypač žalingos geltonosios rūdys tuomet, kai javų vamzdelėjimo tarpsniu išplinta ant viršutinių augalų lapų. Jautrių geltonosioms rūdims veislių pasėliuose fungicidus vertėtų naudoti pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams.

Rudosioms rūdims (Puccinia recondita f.sp. tritici) plisti ypač palankūs saulėti su rasotomis naktimis orai – oro temperatūra naktį per +12 ^oC, 100 proc. oro drėgnis arba rasa, o dieną – +20–25 ^oC. Kad sukėlėjas galėtų sudygti ir apkrėsti augalą, mažiausias rasos, t. y. lašelinės drėgmės, periodas ant lapų yra 4 val., bet pailginus šį periodą iki 6 val., apsikrėsti sąlygos pastebimai pagerėja.

Rudosios rūdys smarkiau išplinta ligai jautrių veislių pasėliuose. Rudosios rūdys javų pasėliuose ant viršutinių lapų pasirodo paskutinio lapo – plaukėjimo tarpsniu, o smarkiausiai išplinta pieninės brandos metu. Dažniausiai fungicidai, panaudoti pagrindiniam javų purškimui nuo lapų ligų (išsiskleidus paskutiniam lapui – plaukėjimo tarpsniu), gerai apsaugo pasėlius ir nuo rudųjų rūdžių.

Situacija, kai netolimose šalyse stebimi protrūkiai, verčia būti atidesnius ir stebėti, ar nepradėjo plisti rūdys ir mūsų kviečių pasėliuose. Jas pastebėjus, reikėtų nieko nelaukti, nes palankiomis sąlygomis tiek geltonosios, tiek rudosios rūdys pasėlį gali sunaikinti labai greitai. QoI (strobilurinų) grupės, taip pat kai kurios triazolų (tebukonazolas, epoksokonazolas) veikliosios medžiagos šiuo metu įvardijamos kaip veiksmingiausios nuo rūdžių.

Varpų fuzariozė (Fusarium spp.) pastaraisiais metais tapo viena iš svarbiausių miglinių javų ne tik dėl mažesnio derliaus, bet ir dėl neigiamos įtakos grūdų kokybei. Daugiau apie šią ligą skaitykite birželio mėnesio „Mano ūkio“ numeryje.

Veislės pasirinkimą lemia jos derlingumas, kokybiniai parametrai. O štai jautrumas ligoms neretai ignoruojamas. Geresniais ūkiniais rodikliais pasižyminčios veislės gali būti jautresnės ligoms ir, iš anksto žinant šią informaciją, galima suplanuoti kontrolės priemones ir jas efektyviai pritaikyti.

Siekiant išauginti lūkesčius atitinkantį ir ekonomiškai pagrįstą žieminių ir vasarinių kviečių derlių, reikia atkreipti dėmesį į šių augalų pasėlių priežiūros skirtumus. Išlaidos ligų ir kenkėjų kontrolės priemonėms sudaro nemenką dalį nuo bendrų išlaidų bendram derliui išauginti, todėl į jų naudojimo tikslingumą ir parinkimą turi būti atkreiptas ypatingas dėmesys.

Auginama veislė lemia kontrolės priemonių poreikį. Iš anksto žinoma informacija apie veislių jautrumą konkrečiai ligai padeda žemdirbiui tiksliai parinkti apsaugos strategiją.