Biologinės kilmės augalų apsaugos produktams keliami specifiniai reikalavimai. Labai svarbu, kad produktai, kuriami iš gyvų organizmų, būtų stabilūs, išlaikytų formą ir tūrį, būtų lengvai dauginami, atsparūs nepalankioms aplinkos sąlygoms. Todėl sukurti efektyvius biologinius augalų apsaugos produktus yra rimtas iššūkis.

Mokslininkams reikia surasti žaliavą, tinkančią bioproduktams gaminti ir patiems gamintojams, nes jiems reikia sukurti stabilų produktą, kuris būtų lengvai naudojamas, ir, be abejo, būtų kuo ilgesnį laiką efektyvus. Biologinė kenkėjų kontrolė turi gerokai ilgesnę istoriją negu ligas sukeliančių mikroorganizmų biologinė kontrolė, bet abiem kryptims būdingas spartus progresas ir augimas.

Kaip galima suvaldyti kenksminguosius organizmus?

Biologinis kenksmingųjų organizmų valdymas apima kelias pagrindines kryptis:

• natūralūs priešai (plėšriųjų vabzdžių, parazitoidų priviliojimas) ir antagonistai, kurie naikina kenkėjus;
• mikrobiologiniai pesticidai: augalų kenkėjus žudantys patogenai;
• elgesio modifikacija: poravimosi sutrikimams sukelti naudojami feromonai, spąstai arba apnuodyti maitinimosi stimuliatoriai.

Vabzdžiai parazitai ir grobuonys reguliuoja kenksmingųjų vabzdžių populiacijos gausumą. Plėšrieji vabzdžiai: žygiai, skruzdėlės, boružės, auksaakės, – sunaikina daug kenksmingų vabzdžių. Entomofagais vadinami plėšrieji ir kenkėjus parazituojantys vabzdžiai. Erkių parazitai turi specifinį pavadinimą – akarifagai. Entomofagai ir akarifagai visada gyvena kartu su kenkėjais. Jie minta vabzdžių kiaušiniais, lervomis ar suaugėliais. Todėl, siekiant išsaugoti entomofagus, būtina atkreipti dėmesį į insekticidų toksiškumą grobuoniškiesiems vabzdžiams ir rinktis kuo selektyvesnius.

Biologinė kontrolė apima natūralių žaladarių priešų išsaugojimą bei jų dauginimosi skatinimą. Reikia sukurti kuo natūralesnes ir palankesnes sąlygas veistis entomofagams, kurie buvo užveisti dirbtinai specialiose laboratorijose.

Entomofagų gausumui didinti puikiai tinka šalia pasėlio auginti tarpinius augalus, nes daugelis jų minta žiedų nektaru, todėl vietoj piktžolių geriau auginti daugiau nektaringų augalų: facelijų, melisų, barkūnų, agurklių, medetkų ir panašiai. Augalus galima auginti galulaukėse, lauko pakraščiuose ar šalia lysvių.

Bioproduktų rinkoje jau yra keletas komerciškai sėkmingų mikrobiologinių pesticidų – tai bakterijos Bacillus thuringiensis gyvybingų sporų preparatai, kurie, patekę į kenkėjo vidų, dauginasi ir sutrikdo vabzdžių vystymosi ciklus, kenkėjas paralyžiuojamas ir žūva. Minėtas mikrobiologinis pesticidas veiksmingas nuo vabalų, drugių, pjūklelių, voratinklinių erkių. Itin gerai naikina pirmojo - antrojo ūgio lervas ir pirmojo - trečiojo ūgio vikšrus. Apdoroti kenkėjai tampa nejudrūs ir po 2–15 dienų žūva.

Tačiau bakteriniai preparatai labai jautrūs aplinkos sąlygoms naudojimo metu. Kad būtų veiksmingi, jiems reikia 20–22 ^oC šilumos aplinkos temperatūros, o jai nukritus iki +15 ^oC, bakteriniai preparatai nedaro beveik jokio poveikio. Kitas kraštutinumas – kai vyrauja labai lietingi arba itin karšti ir sausi orai, tai taip pat sumažina veiksmingąsias bioproduktų savybes.

Biologinis fungicidas saugo nuo kekerinio puvinio

Kekerinio puvinio sukėlėjai braškių lauke yra visą sezoną. Negalima laukti tol, kol infekcija pasieks didžiausią galimą piką per žydėjimą ir (ar) uogų formavimo laikotarpiu, todėl reikia suplanuoti kekerinio puvinio valdymo programą taip, kad slopintų ligos progresavimą kritiniais sezono laikotarpiais, ypač kai dominuoja gausūs krituliai. Fungicidas Serenade ASO kaip tik ir skirtas braškių apsaugai nuo kekerinio puvinio ir miltligės. Veiklioji medžiaga yra bakterija Bacillus subtilis (QST 713), ji natūraliai egzistuoja gamtoje ir nėra genetiškai modifikuota.

Biologinis fungicidas Serenade ASO skirtas auginamų lauke ir šiltnamiuose braškių apsaugai nuo kekerinio puvinio ir miltligės, norma 8 l/ha, purškiant šešis kartus kas penkias dienas. Pradedama purkšti, kai būna užmegzti pirmieji žiedai skrotelėse, ir baigiama kartu su antruoju derliumi, kai dauguma uogų tampa veislei būdingos spalvos (BBCH 55–89). Rekomenduojamas vandens kiekis – 400–1 000 l/ha, priklausomai nuo augalų augimo tarpsnio. Braškes purkšti rekomenduojama prieš išplintant ligai arba vos pastebėjus pirmuosius ligos požymius.

Esant itin palankioms ligai plisti sąlygoms, kartu su Serenade ASO rekomenduojama naudoti ir cheminius augalų apsaugos produktus. Biologinis fungicidas nėra fitotoksiškas augalams, jei naudojamas vadovaujantis rekomendacijomis. Produkto likučius reikia praskiesti santykiu 1:10 ir išpurkšti ant jau apdoroto ploto.

Serenade ASO nenaudoti, kai oro temperatūra yra aukštesnė negu +25 ºC arba vėjo greitis yra didesnis negu 3 m/s, svarbu, kad tirpalo dulksna nepatektų į gretimus žemės sklypus ir į gyvenamųjų bei negyvenamųjų pastatų teritorijas. Siekiant, kad neišsivystytų atsparumas, Serenade ASO nenaudoti dažniau negu rekomenduojama.

Kaip saugotis nuo tripsų ir erkių

Viena aktualesnių braškių problemų yra tripsai, kurie pastaraisiais metais tapo rimta problema braškynuose, nepriklausomai nuo auginimo technologijos. Daugelyje šalių tripsų kontrolei pasitelkiami entomofagai Neoseiulus cucumeris ir Orius spp., kurie palyginti sėkmingai reguliuoja šio kenkėjo plitimą. Šie natūralūs tripsų priešai nekenkia braškėms. Per braškių žydėjimą paskleistas Orius majusculus minta tripsų lervomis ir suaugusiais tripsais. Dvi savaitės prieš braškių žydėjimą rekomenduojama naudoti grobuoniškąsias erkes Amblyseius cucumeris, Neoseiulus cucumeris, kurios minta tripsų lervomis, tai ypač aktualu braškėms šiltnamiuose.

Lauke auginamose braškėse labai svarbu naikinti piktžoles. Kodėl? Kai nuolat naikinamos piktžolės, dažnai šienaujami žolynai, gerai įdirbamos dirvos ir tarpueiliai – kenkėjų mažėja. Kai kurios piktžolės yra tarpiniai augalai, ant kurių kenkėjai praleidžia tam tikrą vystymosi tarpsnį, pvz., antros generacijos sparnuotos amarų patelės migruoja į varpines žoles ir gyvena ant požeminės žolės stiebo dalies, o rudeniop grįžta ant sodo augalų.

Paprastųjų voratinklinių erkių invazijai sunku užkirsti kelią, kai braškės yra auginamos šiltnamiuose. Dėl gerokai šiltesnių sąlygų erkės ant braškių lapų pasirodo gerokai anksčiau ir užtrunka ilgiau negu lauke auginamose braškėse. Grobuoniškųjų erkių naudojimas yra viena efektyvesnių kenksmingųjų erkių populiacijos valdymo galimybių. Entomofagus ir akarifagus panaudoti lauko sąlygomis Lietuvoje sunkiau dėl palyginti vėsių vasarų, lietingų ir vėjuotų orų.

Grobuoniškosios erkės Phytoseiulus persimilis minta paprastosiomis voratinklinėmis visų vystymosi stadijų erkėmis, geriausias santykis > 1:10 erkių. Per dieną suėda: ± 5 suaugėlius, ± 13 nimfų, ± 20 kiaušinių. Šis entomofagas labai greitai vystosi, tai lemia aplinkos temperatūra: +15 ºC – 20 dienų; +20 ºC – 7 dienos; +30 ºC – 4 dienos.

Kai kurie kiti geriečiai, gyvenantys šalia

Boružės (Coccinellidae) – vabalų būrio vabzdžiai. Dauguma jų minta amarais. Lietuvos laukuose ir soduose labiausiai paplitusios ir gali būti naudojamos amarų kontrolei šių rūšių boružės: Coccinella septempunctata, Coccinella quinquepunctata, Adalia bipunctata, Hippodamia tredecimpunctata, Propylea quatuordecimpunctat, Halyzia sedecimgutatata. Boružės lervai išsivystyti reikia 60–100 amarų arba 250–300 jų lervų.

Grobuoniškos blakės (Anthocoridae) – aktyvūs grobuonys. Jos gali būti naudojamos tiek šiltnamiuose, tiek soduose. Pagrindinę jų maisto raciono dalį užima amarai, tripsai, įvairių vabzdžių kiaušiniai. Lietuvoje šios blakės neištirtos. Dažniausiai sutinkamos Orius ir Anthocoris genčių blakės.

Auksaakės (Chrysopidae) – tai tinklasparniai vabzdžiai, kurių būna gausu agrocenozėse. Jų lervos yra labai grobuoniškos, minta amarais, smulkiais vikšrais, įvairių vabzdžių lervomis, gyvenančiomis ant augalų. Panaudojimo galimybės dar tik pradėtos tyrinėti, tačiau net ir negausūs tyrimų rezultatai rodo, kad šie vabzdžiai yra perspektyvūs biologinėje augalų apsaugoje.

***

Seniai pastebėta, kad brandžiame vaismedžių sode sunku rasti kenkėjų, nes natūralūs priešai taip sureguliuoja jų populiaciją, kad reikšmingos žalos kenkėjai jau nebepadaro. Todėl vienas iš integruotosios kenksmingųjų organizmų kontrolės uždavinių yra bioįvairovės plėtojimas, siekiant sudaryti palankias natūraliems kenkėjų priešams veistis sąlygas ir taip valdyti žaladarių populiacijas, kad jos nepasiektų ekonominio žalingumo slenksčių.

***

Kenkėjai skirtingai reaguoja į spalvas

Rekomenduojama kenkėjų populiacijai kontroliuoti bei skraidantiems kenkėjams stebėti ir apskaitoms naudoti įvairias lipnias korteles, juostas, kaspinus. Šių priemonių naudojimas pagrįstas kenkėjų savybe reaguoti į spalvas. Amarams tinka ir geltonos, ir mėlynos lipnios gaudyklės, bet labiau jie mėgsta geltonas. Blakes taip pat vilioja mėlyna, cikadoms aktuali geltona spalva. Uodeliams tinka ir geltonos, ir mėlynos lipnios juostos, bet pirmenybę jie teikia geltonoms. Tokias labai mėgsta ir baltasparniai bei minamusės. O štai tripsus suvilios mėlyna spalva.