Krumpliaračių, velenų, žvaigždučių ir kitų besisukančių mazgų, jų elementų gamyba – pagrindinė bendrovės „Ukmergės staklės“ veiklos kryptis, o išskirtinumas – vienetinių detalių gamyba pagal klientų, tarp kurių nemažai ir ūkininkų, pateikiamus pavyzdžius arba individualius užsakymus.

Ukmergėje bendrovė veiklą pradėjo 2000 m. buvusios valstybinės remonto mechaninės gamyklos bazėje, kartu perimdama įmonės „Krumpliaratis“ gamybines patalpas ir įrengimus. Į naująją įmonę dirbti perėjo ir nemaža dalis aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Po penkerių metų bendrovė persikėlė į buvusio linų fabriko patalpas, kur veiklą vykdo lig šiol. Gamykla užima per 3 000 m², joje dirba apie 40 darbuotojų.

Įmonė teikia metalo mechaninio ir terminio apdirbimo paslaugas, kurios apima besisukančių detalių, tokių kaip krumpliaračiai, velenai, žvaigždutės, movos, projektavimą ir gamybą, taip pat įvairios (tarp jų – ir žemės ūkio technikos) korpusinių dalių remontą. Pasak bendrovės rinkodaros vadovo Arūno Radvilos, žemdirbiai yra dažni įmonės teikiamų paslaugų užsakovai, tiesa, jis pripažįsta, kad žemės ūkio darbų sezoniškumas turi įtakos gamybai.

„Pavyzdžiui, kovo mėnesį ne tik gaminame krumpliaračius – daug taisome ir remontuojame įvairių korpusinių technikos dalių, tokių kaip ratinių ekskavatorių strėlės ar kasimo kaušai, plūgų, volų ašys ar kiti žemės ūkio dirbimo elementai. Šylant orams, ūkininkai suskumba tvarkyti šienapjoves ir grėblius, prašo pagal sulūžusias detales pagaminti naujas, o pats bumas būna, kai pradedami šienavimo ir javapjūtės darbai“, – darbų sezoniškumą pabrėžia A. Radvila. Jo teigimu, su sulūžusiu krumpliaračiu ar kita detale rankose į gamyklą dažnai atvyksta ne tik mūsų šalies, bet ir kaimyninės Lenkijos ūkininkai, daugiausia Lenkijos lietuviai.

Atskirą dalį klientų sudaro Lietuvos įmonės, užsakančios pagaminti atskiras detales ar jų elementus, kuriuos naudoja savo gaminiuose arba kaip tarpininkai eksportuoja į užsienį. Pati gamykla produkciją tiekia į Latviją, Lenkiją, Estiją, Skandinavijos šalis, Vokietiją, JAV. Eksportas sudaro apie 15 proc. įmonės apyvartos.

Krumpliaratis krumpliaračiui nelygus

Bendrovė „Ukmergės staklės“ orientuojasi į vienetinių ir mažų serijų, paprastai 10–20 vienetų, detalių gamybą. Kelių šimtų vienetų partijos – retesni užsakymai. Rinkodaros vadovas pasakoja, kad jau ne vienus metus besisukantys technikos komponentai gaminami tik pagal individualius užsakymus arba konkrečius sulūžusių detalių pavyzdžius. „Anksčiau gaminome detales į sandėlį, nes dauguma ūkininkų dirbo rusiška technika ir jai tiko tos pačios detalės. Dabartinis ūkininkų technikos parkas labai įvairus – nuo rusiškos iki vakarietiškos įvairių gamintojų, yra ir egzotinių egzempliorių, kuriems detalių ypač sunku gauti“, – pastebi A. Radvila. Jis priduria, kad, pavyzdžiui, MTZ traktorių kai kurių detalių šiuo metu net neapsimoka gaminti – jas pigiau nusipirkti gatavas. O štai didžiųjų technikos gamintojų mašinų detales įmonė sakosi galinti pagaminti gerokai pigiau.

„Žinoma, kaina priklauso nuo technikos ir mazgo, kuriam detalė skirta, tačiau neretai galime pagaminti 2–3 kartus mažesne kaina, nei siūloma parduotuvėse, ir jų kokybė tikrai neprastesnė – atsižvelgiame į visus technologinius reikalavimus ir atliekame analogiškus procesus, kaip ir didžiosios gamyklos“, – sako įmonės atstovas.

Jo teigimu, krumpliaratis yra vienas sudėtingesnių mechanikos komponentų, kurio gamyba – imlus laikui procesas, ypač gaminant detales ne serijomis, o vienetais. Be to, ir krumpliaratis krumpliaračiui nelygus – jų gali būti pačių įvairiausių. Didžiausio krumpliaračio, kokį teko įmonei gaminti, skersmuo siekė 1,3 m, mažųjų gama prasideda nuo 20 mm. „Turimais pajėgumais didžiąją dalį krumpliaračių galime padaryti, negaminame tik miniatiūrinių, laikrodinių, 5–10 mm skersmens, nes neturime tokios įrangos. Realiai ir poreikio nėra, per metus vienas kitas tik pasiteirauja, todėl neapsimoka investuoti į brangias stakles ir laikyti jas be darbo“, – teigia A. Radvila ir priduria, kad kai kurias 10 mm detales jie vis dėlto gali pagaminti.

Gaminamų detalių įvairovę ir į jas įdedamo darbo sąnaudas pašnekovas iliustruoja ir pinigine išraiška. „Gaminame krumpliaračius, kurio vienetas gali kainuoti nuo 10 eurų iki 10 tūkst. eurų. Beje, pastarasis, skirtas laivo krano strėlės kėlimo mechanizmui, buvo labai sudėtingas apie 1 m skersmens gaminys“, – pasakoja gamyklos atstovas. Nuo detalės sudėtingumo priklauso ir gamybos laikas. Būna, kad klientas įmonėje palaukia ir reikiama detalė pagaminama, tačiau paprastai užsakymai įgyvendinami per savaitę, nors kai kuriems prireikia ir kelių savaičių, mėnesio ar net dviejų.

Į kilogramą medžiagos įdedama daug darbo

Besisukančius technikos komponentus įmonė dažniausiai gamina iš specialių plienų, paprastai sandėlyje nuolat turi 6 markių įvairių matmenų metalo atsargų, daugiausia – apvalių strypų (nes gamybos pagrindas – besisukančios detalės). Per metus įmonė apdirba apie 60 t plieno, taip pat šiek tiek naudoja techninių plastikų, nerūdijančio plieno ar spalvotųjų metalų – vario ir bronzos. Pasak A. Radvilos, 60 t plieno per metus – nėra didelis kiekis, tačiau į kilogramą medžiagos įdedama labai daug darbo, nes gaminama detalė pereina ne tik per daugybę staklių, procesų, bet ir žmonių rankų.

Pirmiausia metalo laikymo ir pjaustymo sandėlyje skirtingo skersmens plieno strypai supjaustomi, iš jų paruošiami įvairiausio ilgio ruošiniai, kurie vėliau keliauja į metalo apdirbimo cechą, kur yra tekinami, frezuojami. Dauguma procesų atliekami mechaninėmis staklėmis. Paprastai vienas darbuotojas gali dirbti prie kelių staklių vienu metu. Tada frezuojami arba drožiami krumpliai, specialiomis programinėmis staklėmis formuojamos pleištavietės, išdrožos ar kiti profiliai.

Kitas darbų etapas – terminis detalės apdirbimas specialiose krosnyse, jis gali trukti nuo kelių iki 10–12 valandų. Atsižvelgiant į gaminio specifiką ir paskirtį, parenkamas ne tik atitinkamas terminio apdirbimo laikas, bet ir režimas. Kai kurioms detalėms reikia tik paviršinio apdorojimo, tam naudojamas indukcinis grūdinimas aukšto dažnio elektros srove, kitos grūdinamos visos, trečioms reikalinga vadinamoji cementacija, kai plieno paviršius prisotinamas anglies ir detalė tam tikrą laiką grūdinama aukšta temperatūra.

„Pagal detalės dydį, paskirtį ir apkrovas parenkamas ne tik plienas, bet ir reikiamas mechaninio ir terminio apdirbimo procesas. Pavyzdžiui, didelės apkrovos reduktoriams dažniausiai gaminami cementuoto plieno krumpliaračiai, kurių paviršius yra labai kietas ir atsparus dilimui“, – aiškina rinkodaros vadovas. Jis pasakoja, kad prieš gaminant naują detalę pagal atvežtą pavyzdį pirmiausia patikrinami kai kurie jos parametrai, pvz., kietumas. Siekiant nustatyti, kokią detalę iš kokio plieno gaminti ir kaip ją apdirbti, pasikliaunama ilgamete patirtimi ir, žinoma, žinynais, moksline literatūra. Kai kuriais atvejais siunčiama į laboratoriją plieno cheminei sudėčiai nustatyti.

Termiškai apdorotos detalės valomos smėliu, šlifuojamos ir galiausiai – tikrinama jų kokybė. Beje, vykdoma ir viso gamybos proceso kontrolė – atskiruose gamybos etapuose tikrinami detalių matmenys, kietumas, terminio apdirbimo kokybė ir kiti parametrai.

Investuoja į įrangą ir jos atnaujinimą

Pašnekovas neslepia, kad didelę vienetinių detalių įvairovę bendrovė gali pasiūlyti kone vienintelė Lietuvoje, todėl darbo stygiumi nesiskundžia, tačiau pripažįsta, kad susiduria ir su tam tikrais sunkumais, pirmiausia susijusiais su darbuotojais. „Esant vienetinei gamybai, darbuotojas turi turėti ypač daug žinių, įgūdžių ir patirties. Masinės gamybos įmonėse, kur gaminamos tos pačios detalės ir atliekamos tos pačios operacijos, išmokyti žmogų, ką jis turi daryti, paprasčiau. Mūsų gamyba kur kas sudėtingesnė, nes kiekviena detalė skirtinga, be to, naudojamas skirtingų markių plienas, vis kitokie įrankiai, skiriasi net pačių detalių dydis. Tad mums reikia ypač aukšto lygio specialistų“, – sako A. Radvila. Jis atkreipia dėmesį, kad dabartiniai aukštesniąsias ar profesines mokyklas baigę jaunuoliai neretai turi tik minimalių teorinių bei praktinių žinių ir gali pagaminti paprastesnes detales, todėl tenka juos gana ilgai mokyti, kol suvokia ir perpranta gamybos specifiką ir visą ciklą.

Kvalifikuotų darbuotojų pasiūla – ir spartesnę įmonės plėtrą ribojantis veiksnys. Nepaisant to, bendrovė „Ukmergės staklės“ planuoja nelėtinti augimo tempo – nori plėsti gaminių gamą, didinti jų kiekius ir trumpinti gamybos terminus, nes daugumai klientų, ir ypač ūkininkams, detalių reikia kuo skubiau, kaip patys juokauja, vakar. Tad įmonė kasmet investuoja į naujus įrengimus, mechaninio apdirbimo staklių parką plėsdama ir programinio valdymo įrenginiais.

„Dirbti prie programinių staklių jaunus žmones išmokyti daug lengviau nei su mechaninėmis, nes pastarosioms valdyti reikia daug žinių ir patirties“, – faktą konstatuoja A. Radvila. Tiesa, programinės staklės labiau pasiteisina gaminant kelias detales ar jų seriją, nes programai parašyti prireikia apie 1–2 val., o pats apdirbimas trunka tik kelias minutes. Šiuo metu įmonė turi tris programinio valdymo stakles, skirtas įvairioms detalėms tekinti ir frezuoti.

Siekdama rinkai pasiūlyti aukštos kokybės krumpliaračius ir kitas dalis, įmonė investuoja ir į ypač specifinius įrengimus. Štai seno tipo drožimo staklės buvo pakeistos nauju įrengimu su programiniu valdymu. „Šios programinės drožimo staklės, skirtos pleištavietėms, evolventinėms ir stačiakampėms išdrožoms bei kitiems profiliams drožti, bene vienintelės tokios Baltijos šalyse“, – pasigiria A. Radvila, vildamasis, kad atnaujindama įrangą įmonė ir ateityje galės spręsti su darbuotojais susijusias problemas ir nuosekliai plėtoti veiklą.