23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2018/04
Vokietijos pieno ūkio stiprybė – genomo tyrimai
  • Dovilė ŠIMKEVIČIENĖ
  • Mano ūkis

Lietuvoje apie gyvulių genomo tyrimus jau kalbama, tačiau daryti juos kol kas ryžtasi nedaugelis. Ir dėl kainos, ir dėl gebėjimo analizuoti gautus duomenis, o svarbiausia – dėl ryžto imtis sprendimų, kuriuos lemtų tokių tyrimų rezultatai. Vokietijos ūkininkų patirtis, kalbant apie genominės selekcijos naudą ir ekonominį efektyvumą, kur kas didesnė.

Savo patirtimi su Lietuvos ūkininkais, atvykęs į konferenciją apie genoekonomiką, pasidalijo Markas Beninghofas (Marc Benninghoff). Tai labai drąsus pieno ūkio savininkas, kurį ir Vokietijoje galima vadinti pionieriumi dėl jo kai kada net drastiško požiūrio į gyvulių selekciją. M. Beninghofo ūkyje atliekami gyvulių genominiai tyrimai, pagal kuriuos ir vykdoma bandos atranka.

Marko šeimoje ūkininkauja jau ne viena karta. Jis pats yra įgijęs žemės ūkio srities išsilavinimą, dvejus metus mokėsi profesinėje mokykloje. Ūkis plyti Šiaurės Vakarų Vokietijoje, tarp Brėmeno ir Hamburgo. Dirba 525 ha žemės, iš jos 243 ha yra nuosava. Ūkyje visu etatu dirba 19 darbuotojų, 12 iš jų – melžėjai. Paprastai nuolat būna ir vienas studentas praktikantas.

Pradėjęs ūkininkauti su 75 gyvuliais, dabar M. Beninghofas laiko 1 100 karvių, per metus iš vienos vidutiniškai melžia 11 800 kg, 3,7 proc. riebumo ir 3,4 proc. baltymingumo pieno. Jo bandoje pusę melžiamų karvių sudaro pirmaveršės. Kasmet atnaujinama 25 proc. bandos, nes ūkyje atvedama apie 700 moteriškos lyties veršelių (apie 65 proc. visų jauniklių).

Didžiuliam mėšlo kiekiui sunaudoti M. Beninghofas 2012 m. pasistatė biodujų jėgainę. Padidėjus melžiamų karvių skaičiui, ūkininkas pernai jėgainę išplėtė ir padidino jos galią.

Iki 2003 metų M. Beninghofas turėjo tik 75 vietų tvartą. Tuomet nusipirko dar 100 ha dirbamos žemės ir pradėjo naujos fermos statybą. Palaido laikymo su boksais 440 vietų tvartas iškilo 2005-aisiais. Sumontavus 16 vietų eglutės tipo melžimo aikštelę, karvės pradėtos melžti tris kartus per parą. Po trejų metų prasidėjo spartesnė ūkio plėtra, Markas išsinuomojo dar vieną 80 vietų tvartą ir 73 ha žemės, o 2010 m. nusipirko ūkį su 145 ha žemės, išsinuomojo fermą ir netrukus pradėjo dar vieno 310 vietų tvarto statybą. 2016 m. tvartą gerokai išplėtė. Nuo tada ūkyje melžiama 1 100 karvių. Melžimo procesas ūkyje dabar vyksta ištisą parą.

Duomenis analizuoja iki smulkmenų

Inovatyvus Marko požiūris labiausiai pasireiškė veislininkystės srityje. Jis labai anksti pradėjo naudoti genominių bulių spermą, nors iš pradžių rezultatais nebuvo visiškai patenkintas. Todėl kai veislininkystės įmonė 2014 m. jam pasiūlė dalyvauti projekte, pagal kurį būtų atliekami visų moteriškos lyties holšteinų veislės gyvulių genominiai tyrimai, Markas sutiko. Iš viso šiame projekte tiriama įvairių Vokietijos ūkių 100 tūkst. karvių. Pagal projektą ūkininkai duomenų bazei privalo teikti gyvulių sveikatingumo duomenis. Markas labai patenkintas, kad gauna visus genominės analizės duomenis apie gyvulius vienoje vietoje. Analizėje pateikiami:

  • bendros veislinės vertės rodikliai, tarp jų – ir Vokietijoje sukurtas specialus indeksas, kuris padeda pasirinkti bulius, kurių dukterys bus tinkamos melžti robotais;
  • sveikatingumo ir vaisos vertės – somatinių ląstelių, ūkinio naudojimo trukmė, dukterų vaisa, dukterų veršiavimosi lengvumas, melžimosi greitis;
  • produktyvumo vertinimai;
  • pieno sudėtis;
  • eksterjero požymiai ir indeksai;
  • kilmės ir giminingumo laipsnio veiksniai;
  • genetiniai veiksniai;
  • rizikos veiksniai.

Markas didžiausią dėmesį skiria bendram veislinės vertės indeksui, nes jis atspindi ir visus kitus rodiklius. „Į produktyvumą mano požiūris, galima sakyti, ekstremalus, nes Vokietijos sąlygomis, turint iš dalies nedaug žemės, laikyti ne tokias produktyvias karves, neapsimoka. Todėl stengiuosi iš kiekvienos karvės gauti kuo daugiau pieno“, – pabrėžia M. Beninghofas.

Vienas svarbiausių rodiklių jam – ūkinio gyvenimo trukmė, atspindinti ir kitus rodiklius, jeigu karvė ilgai tarnauja. Į tam tikrus rodiklius Markas dėmesį pradėjo kreipti vėliau, jo manymu, gal net per vėlai. Labai sunku rasti bulių, kuris būtų itin produktyvus ir išlaikytų labai gerus sveikatingumo rodiklius. Todėl analizuojant bandos sveikatingumo rodiklius matyti, kad jie nėra tiek geresni, kaip bendra veislinė vertė. Mažiausiai dėmesio jis skiria linijiniam eksterjero vertinimui, nebent konkretaus buliaus ypač blogas vertinimas.

Norėdamas išsiaiškinti, ar elgiasi gerai, M. Beninghofas iš Skaičiavimo centro užsisakė duomenis apie 120 telyčių, kurių pasibaigusi laktacija. Produktyvumo skirtumas tarp geriausių ir blogiausių buvo daugiau kaip 2 tūkst. kg pieno per metus (nuo 9,4 tūkst. iki 11,5 tūkst. kg). Tą patį darė ir vertindamas somatinių ląstelių skaičių.

Gyvulių atranka

Lygindamas nuo 2014 m. atliekamo genominio tyrimo duomenis, M. Beninghofas pastebi, kad juo gyvuliai jaunesni, tuo aukštesnė jų bendra veislinė vertė. 2017 m. gimusių karvių (buvo ištirtos 168) bendros veislinės vertės indekso vidurkis yra 127,5, o 2014 m. (410 karvių) – 112,5. Kadangi 2016 m. ūkininkas dar pirko nemažai karvių, kurių neištirtas genomas, tai pažanga 2017 m. nebuvo tokia ryški kaip ankstesniais metais.

Pagal bendrą veislinę vertę M. Beninghofo karvės tarp kitų, dalyvaujančių projekte, atrodo labai neblogai. „Ir tai dėl to, kad, nepaisant buvusios pieno krizės, pirkau brangią genetiką. Daugelis ūkių to nedarė, galbūt todėl aš dabar išsiskiriu iš jų geresniais rezultatais. Sėklinimo išlaidos bendroje pieno gamybos grandinėje yra tokios mažos, kad į tai net neverta kreipti dėmesį“, – teigia jis.

Norėdamas dar labiau pagerinti veislininkystės rezultatus, pagal genomą atrinktoms geriausioms karvėms M. Beninghofas pradėjo naudoti embrionų transplantaciją arba sėklina jas tik geriausių bulių seksuota sperma. „Nenoriu reklamuoti embrionų transplantacijos, bet rezultatai akivaizdūs – tokių gyvulių veislinė vertė yra geresnė“, – tvirtina Markas. Pagal gautus genomo duomenis po embrionų transplantacijos atvestų gyvulių (ištirta 81) bendros veislinės vertės indekso vidurkis yra 134,6, kitų gyvulių (1 105) – 117,5. Panašiai skiriasi ir jų produktyvumo indeksas (124,5 ir 112,3), ūkinio naudojimo trukmės (119,1 ir 110,1). Kasmet Markas atrenka penkias pačias geriausias savo ūkio telyčias, iš kurių plauna embrionus.

Bulių atranka taip pat vykdoma labai kruopščiai. Pirmasis reikalavimas – kad jo dukros duotų mažiausiai 1 300 kg pieno daugiau už motinas. Buliaus pasirinkimą 40 proc. lemia bendroji veislinė vertė, po 20 proc. – somatinių ląstelių, reprodukcijos indeksai ir ūkinio naudojimo trukmė. Jeigu bulius bus naudojamas telyčioms sėklinti, tai didelis dėmesys skiriamas ir veršiavimosi lengvumui.

Pasak Marko, Vokietijoje auginti prieauglį veislei yra gana brangu, todėl ne visus gyvulius sėklina holšteinų sperma – dalį jų pradėjo sėklinti mėsinių angusų sperma. Prieš dvejus metus naudojo belgų mėlynųjų genetiką, bet jam tai nepasiteisino dėl veršiavimosi problemų. Ūkininkui svarbiau motina negu veršelis. Sprendimą, kuo sėklinti, jis priima po 40–50 melžimo dienų. Lietuvos ūkininkams ši žinia sukėlė kone šoką, – jeigu suaugusi karvė duoda mažiau negu 45 l pieno per dieną, ji sėklinama su mėsinio galvijo sperma. Jeigu karvės SLS indeksas žemesnis negu 95, vaisos – žemesnis negu 92, o melžimosi greitis yra ilgesnis negu 6,5 min. – ji sėklinama su anguso sperma. Tokie palikuonys parduodami 40 dienų.

„Kiekvienas ūkis turi žiūrėti iš savo pozicijų. Jeigu gyvenčiau Rytų Vokietijoje ir turėčiau tūkstantį ar daugiau hektarų, be abejo, daugiau karvių būtų sėklinamos holšteinų sperma. Bet pas mus žemė brangi ir aš turiu plėtoti intensyvų pieno ūkį“, – savo kartais drastiškų sprendimų motyvus aiškina M. Beninghofas. Jis parduoda ir šiek tiek veislinių telyčių eksportui, bet tai sudaro labai mažą jo pajamų dalį, nes ši sritis nedomina, jam svarbiausia – daryti gyvulių atranką ir uždirbti iš geriausių pieninių karvių.

Markas prisiminė, kad iš pradžių, tik prasidėjus genomo tyrimams, vyravo nuomonė, kad jie skirti tik mokslininkams, o ne tradiciniams komerciniams ūkiams. Bet, jo teigimu, iš tiesų tai yra puikus instrumentas daryti bandos selekciją ir gerinti savo jaunus gyvulius. „Žinoma, siekiant aukštesnio produktyvumo, reikia išlaikyti ir aukštą ūkio vadybos lygį“, – priduria svečias iš Vokietijos.

Žinomas Lietuvos veislininkystės specialistas Gintaras Kascėnas įspėjo Lietuvos ūkininkus jokiu būdu nebandyti aklai kopijuoti M. Beninghofo metodų: „Jo požiūris teisingas, mintys geros, daug kur jis eina priekyje kitų, bet kiekvienas turite žinoti, kas jums yra svarbu ir ko reikia jūsų ūkiui, nes kiekvieno problemos skirtingos. Ir pats Markas ne aklai laikosi savo taisyklių, o kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia atskirai.“