Kokybiška sėkla yra gero derliaus pagrindas. Tinkamai paruošta sėkla turi būti gero daigumo, sveika, be šiukšlių ir suskaldytų grūdų. Šiemet sėklos kokybei reikėtų skirti ypatingą dėmesį, nes praėjusios javapjūtės orai buvo tikrai nedėkingi.

Dėl 2017 m. rudenį vyravusių lietingų orų ne visur pavyko pasėti žieminius javus, todėl neišvengiamai bus sėjami didesni vasarojaus plotai. 2017 m. vasarą vyravę drėgni ir saikingai šilti orai, vėluojanti vasarojaus javapjūtė buvo palankūs grūdams užsikrėsti įvairiais patogenais. Jie ne tik sukelia ligas, bet ir pablogina daigumą. Tai ypač pavojinga sėklai naudojamiems grūdams.

Šį pavasarį Žemdirbystės institute atliktų ūkiuose paruoštos sėklos analizių duomenys neramina ir dėl prasto daigumo, ir dėl didelio užsikrėtimo Fusarium, Penicillium patogenais. Didelis infekcijos lygis išryškėjo jau atliekant daigumo analizes be specialių laboratorinių tyrimų. Iki kovo pradžios atliktų daigumo analizių duomenimis, šį sezoną vasarinių kviečių sėklų dygimo energija svyravo nuo 35,5 iki 95,8 proc., daigumas – nuo 34,25 iki 98,25 procento. Vasarinių miežių sėklų dygimo energija buvo 44,8–70,5 proc., o daigumas – 77,8–84,0 procento. Žirnių sėklų daigumas buvo 70,3–99,75 procento.

Daigumo variacija yra didelė, daugeliu atvejų nesiekia standartinės normos, kuri šiemet javams sumažinta iki 80 procentų. Esant tokiai situacijai, javų augintojams kyla klausimas, ar pagerės daigumas beicavus sėklą. Išbeicavus skirtingo užsikrėtimo Fusarium spp. sėklą, daigumas abiem atvejais pagerėjo. Ligotesnės sėklos dygimo energija pagerėjo 19, daigumas – 16 procentinių vienetų, mažiau pažeistos atitinkamai 40 ir 24 procentiniais vienetais. Labiau užkrėstų sėklų daigumas buvo mažesnis negu silpniau to paties patogeno pažeistų sėklų.

Šiemet tarp atvežtų sėklų mėginių pasitaikė ir labai prasto daigumo sėklų, kurių dygimo energija nesiekė ir 10 proc., daigumas buvo iki 40 procentų. Tokio daigumo grūdai visiškai netinkami sėklai. Norėdami dar kartą paneigti įsitikinimą, kad mažo daigumo sėklą apdorojus beicais problema bus išspręsta, atlikome nedidelį eksperimentą. Išbeicavus tokią sėklą, jos daigumas nepagerėjo, o kaip tik atvirkščiai – suprastėjo. Prastą sėklos daigumą gali lemti kelios priežastys. Viena jų – nukultų drėgnų grūdų perkaitinimas juos džiovinant, kai nepavyksta išlaikyti džiovinimo parametrų.

Kita galima priežastis – grūdai sukaito laikomi per didelio drėgnio, ant jų sparčiai dauginosi tiek atkeliavę iš lauko, tiek sandėlių grybai. Ypač didelę žalą gali padaryti Penicillium grybai, dėl kurių veiklos ant grūdų daigumas sumažėja negrįžtamai. Apdorojus Penicillium apniktą prasto daigumo sėklą beicais, jos daigumas negerėja. Taigi sėklos ruošimas prasideda jau per grūdų derliaus nuėmimą: nukulti grūdai turi būti iš karto džiovinami laikantis optimalių parametrų ir sandėliuojami tinkamomis sąlygomis.

Prastas vasarojaus sėklos daigumas paskatino paanalizuoti priežastis, tačiau nereikia pamiršti, kad dauguma ant sėklos esančių grybų yra pirminis ligų infekcijos šaltinis. Pasėjus ligotą sėklą ir vyraujant palankioms aplinkos sąlygoms, augalai gali žūti prieš dygdami arba vos sudygę, o patogenais užkrėsti augalai blogiau vystosi, atsiranda rudų dėmių ant augalų šaknų ar pašaknio.

Fusarium spp., Microdochium spp., Bipolaris sorokiniana patogeniniai grybai yra pagrindiniai pašaknio puvinių sukėlėjai javuose. Daugelis žemdirbių daigų pašaknio puvinių žalos net neįvertina, nes pažeidimai akivaizdžiai plika akimi nematomi. Žemdirbystės institute atliktų tyrimų duomenimis, vien dėl pašaknio puvinių pažeidimų vasarinių javų derlius sumažėjo iki 0,36 t/ha.

Vasarą miežiams išplaukėjus, pasėliuose išryškėja kūlėtos varpos. Dar kartą norisi pabrėžti, kad dulkančiosios kūlės reikšmingai produkcijos negadina, viena kita kūlėta varpa didesnės žalos nepadaro. Tačiau pasėjus nebeicuotą sėklą, galimi ženklūs derliaus nuostoliai. 2017 metų duomenimis, pasėjus dulkančiosiomis kūlėmis užsikrėtusią sėklą, liga smarkiai pažeidė augalus, derlius sumažėjo iki 0,5 t/ha.

Lentelėje pateikti duomenys vaizdžiai iliustruoja veislės reakciją į užkratą. Pasėjus to paties užsikrėtimo lygio veisles, vienoje jų kūlėtų varpų kiekis buvo kelis kartus didesnis negu kitoje. Didesniu jautrumu dulkančiosioms kūlėms pasižymi atviro žydėjimo vasarinių miežių veislės. Nuo šios ligos veiksmingai saugo dauguma beicų, kurių sudėtyje yra sisteminė veiklioji medžiaga. Efektyviausiai ligos pradai sunaikinami naudojant visą registruotą normą.

Su javų sėkla plinta ir Pyrenophora genties grybai, kurie sukelia ankstyvą dryžligių plitimą. Šie patogenai žalingesni miežiuose ir avižose. Ten jie sukelia tinkliškąją dryžligę ir avižų dryžligę. Nuo su sėkla plintančios Pyrenophora spp. veiksmingai saugo dauguma beicų.

Lietuvoje beicų pasirinkimas didelis. Svarbiausia juos naudoti pagal paskirtį. Lentelėje nurodyta, kuris beicas kuriam augalui skirtas. Etiketėse visuomet galima rasti tikslią informaciją, nuo kokių ligų konkretus produktas veiksmingas.

Šį pavasarį, ko gero, bus sėjama įvairios kokybės sėkla, bet vis dėlto reikėtų stengtis pasėti kuo kokybiškesnę ir tinkamai paruoštą sėklą, nes nuo to priklausys pasėlio būklė ir būsimas derlius.

Šį pavasarį – mažesni reikalavimai sėklos kokybei

Atsižvelgiant į nepalankias 2017 m. klimato sąlygas sėklininkystei, Europos Komisija laikinai leido Lietuvoje prekiauti tam tikrų rūšių ir veislių sėkla, kuri neatitinka minimalių daigumo reikalavimų. Tai vienkartinis leidimas, kuris galios iki šių metų birželio 30 dienos.

Atsižvelgiant į valstybės lygiu paskelbtą ekstremalią situaciją visoje Lietuvoje, Lietuvos sėklininkystės asociacija kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, kad būtų leista tiekti rinkai žemesnio daigumo javų ir pašarinių augalų sėklą.

„Praėję metai Lietuvos žemdirbiams buvo nepalankūs – daugelyje šalies vietovių gamta nepagailėjo pasėlių, o tai atsiliepė ir sėklos kokybei. Jaučiamas sėklos stygius, nes jos poreikis išaugo, tad tam, kad patenkintų šį poreikį, sėklininkystės asociacija ir prašė laikinai nustatyti mažesnius reikalavimus sėklai“, – paaiškino Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) direktorius Sergejus Fedotovas.

Europos Komisija, gavusi Lietuvos prašymą, paskelbė suteikianti Lietuvai leidimą iki 2018 m. birželio 30 d. prekiauti minimalių daigumo reikalavimų neatitinkančia tam tikrų veislių vasarinių kviečių, miežių, avižų ir pupų sėkla.

Vasarinių kviečių – Hamlet, Harenda, Taifun, Vánek, Quintus, KWS Collada, Wicki, Tybalt – 2 260 t, mažiausias daigumas – 80 proc. (tai 5 proc. mažesnis negu įprastai).

Vasarinių miežių – Propino, Melius, Avalon, Milford, Grace, Plenty – 1 650 t, mažiausias daigumas – 80 proc. (tai 5 proc. mažesnis negu įprastai).

Sėjamųjų avižų – Symphony, Scorpion – 350 t, mažiausias daigumas – 80 proc. (sumažintas 5 proc.).

Pupų – Reda DS, Boxer, Lynx, Fuego, Vertigo, Tiffany, Merkur, Alexia, Fanfare, Isabell – 3 930 t, mažiausias daigumas – 70 proc. (sumažintas 10 proc.).

Vadovaujantis Europos Komisijos reglamentu dėl leidimo valstybėms narėms laikinai leisti prekiauti sėkla, neatitinkančia minimalių daigumo reikalavimų, oficialioje etiketėje turi būti nurodyta, kad sėklos kategorija atitinka ne tokius griežtus reikalavimus, ir privaloma pateikti mažiausio daigumo procentą.

Valstybinė augalininkystės tarnyba griežtai kontroliuos tokios sėklos tiekimo rinkai kiekius.

VAT ir MŪ inf.