Kukurūzai – labai derlingi augalai: iš vienos sėklos, sveriančios nuo ketvirčio gramo, per maždaug 9 savaites išsivysto 2–3 metrų augalas, kuris per dar 2 mėnesius subrandina 600–1 000 sėklų. Kokie agrotechnologiniai elementai yra svarbiausi auginant kukurūzus?

Kukurūzai – vieni pagrindinių pašarinių augalų, iš kurių pakankamai nebrangiai galima pagaminti geros kokybės silosą, o visi auginimo technologijai reikalingi darbai gali būti atlikti mechanizuotai. Kukurūzų derlių nulemia hibrido genetinis potencialas, aplinkos sąlygos (oras, dirva) ir auginimo technologija, kuri yra paprastesnė negu kitų varpinių javų.

Dirvos tipui kukurūzai nėra jautrūs. Vienas svarbiausių dalykų parenkant kukurūzams tinkamą dirvą yra drenažas. Jei drenažas blogas, gausaus kukurūzų derliaus tikėtis nereikėtų. Kukurūzai nemėgsta užmirkusių, suslėgtų dirvų, kur aukštai gruntinis vanduo, taigi svarbiausia, kad dirva būtų drenuota, geros struktūros, nesuslėgta. Kukurūzai nemėgsta labai rūgščių dirvų – jei pH mažesnis negu 5,5, dirvas reikėtų pakalkinti.

Pasirinkti tinkamą hibridą

Renkantis kukurūzų hibridą, reikia atsižvelgti į ankstyvumą, derlingumą, atsparumą išgulimui, ligoms, žemesnėms temperatūroms. Tarp hibrido vegetacijos periodo trukmės ir sausųjų medžiagų derliaus yra glaudus ryšys. Todėl reikia pasirinkti tokį hibridą, kuris esamomis sąlygomis duotų maksimalų sausųjų medžiagų derlių.

Kukurūzų hibridai pagal sunokimą skirstomi į grupes. Skirstoma pagal santykinius FAO skaičius (FAO – tai Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija). Visas pasaulinis kukurūzų asortimentas suskirstytas nuo 100 iki 900 pagal FAO. Vidurio ir Rytų Europoje auginami hibridai iki 300 pagal FAO, o Pietų Europoje – iki 500–600.

Vieną FAO skaičių atitinka 0,1 proc. skirtumas tarp sausųjų medžiagų burbuolėse. 10 vienetų FAO skaičiaus skirtumas atitinka 1–2 dienų skirtumą tarp subrendimo arba 1–2 proc. sausųjų medžiagų burbuolėse nuimant tuo pačiu laiku Vidurio Europos sąlygomis. Pavyzdžiui, kukurūzų hibridas, kurio FAO 280, subręsta 7–9 dienomis vėliau, negu tas, kurio šis skaičius yra 230. Kaip parodė tyrimai ir praktika, Lietuvos sąlygomis tinka ankstyvieji ir vidutinio ankstyvumo hibridai.

Laiku pasėti

Sėjos laikas – svarbus agrotechnikos veiksnys, lemiantis kukurūzų derliaus kokybę. Pasėjus į neįšilusią dirvą, užtrunka kukurūzų dygimas, padidėja grybinių susirgimų tikimybė, todėl pasėlis gali būti retesnis. Sėją suvėlinus, nesurenkama reikiama efektyvių temperatūrų suma, nes ankstyvosios rudeninės šalnos nutraukia kukurūzų maistinių medžiagų kaupimąsi ir žalioji masė dėl mažesnės brandos būna prastesnės kokybės.

Kukurūzus reikėtų sėti, kai sėjos gylio dirvos temperatūra 8–10 ^oC. Mūsų sąlygomis tai balandžio pabaiga – gegužės pradžia. Sėją reikėtų baigti iki gegužės 5–10 dienos. Pirmiausia reikėtų pasėti kukurūzus grūdams, o po to – silosui. Pavasarinės šalnos iki -5^oC sudygusiems kukurūzams didelės žalos nepadaro, nes šių augalų augimo kūgelis apsaugotas išorinių lapų. Sėti reikia 4–6 cm gyliu – sunkesnėse dirvose sekliau, lengvesnėse – giliau.

Geram, turinčiam pakankamą sausųjų medžiagų kiekį ir burbuolių dalį, derliui išauginti reikia pakankamai maitinamojo ploto ir šviesos kiekio. Pasėlio tankumą lemia kukurūzų augimo ir vystymosi sąlygos. Labai tankiuose pasėliuose, gaudami mažiau šviesos, maisto medžiagų ir drėgmės, augalai išauga silpnesni, burbuolių juose būna mažiau arba ir visai nebūna, o tokių augalų pasėliai linkę išgulti. Apatiniai tokių augalų lapai greitai nudžiūsta. Iš tankiuose pasėliuose augusių kukurūzų pagamintas pašaras būna blogiau virškinamas, nes augalų audiniuose susidaro daug ląstelienos. Jei pasėlis per retas – augalai neišnaudoja augimo potencialo.

Kukurūzai, auginami grūdams, turėtų būti sėjami 1 vnt./m² rečiau, negu kukurūzai silosui. Lentelėje matyti, kokie turėtų būti atstumai tarp augalų, esant skirtingam pasėlio tankumui ir tarpueilių pločiui.

Kukurūzų sėkla parduodama maišeliais, kuriuose yra vadinamoji sėjos dozė. Vieną dozę sudaro 50 tūkstančių sėklų. Toks santykinis skaičiavimas dozėmis atsirado dėl to, kad kukurūzų, kitaip negu kitų javų, labai nevienoda 1 000 grūdų masė. Ji kinta, nelygu hibridas ir augimo sąlygos, nuo 190 iki 400 gramų, todėl, skaičiuojant sėklos normą kg/ha, būtų daug painiavos. Kiek sėjos dozių reikia į hektarą, priklauso nuo norimo pasėlio tankumo ir sėklos daigumo.

Kad užtikrintume reikiamą pasėlio tankumą, prie sėklos normos reikia pridėti vadinamąjį „garantinį priedą“. Jis priklauso nuo sėklų kokybės ir sėjos laiko ir būna 10–15 proc. sėklos normos.

Labai palankiomis sąlygomis kukurūzai gali išdygti per 5–7 dienas. Jei sąlygos labai nepalankios – dygimas gali užsitęsti iki 20 ir daugiau dienų. Kadangi meteorologinių sąlygų kontroliuoti negalime, svarbu pasėti geros kokybės sėklą. Kaip sudygs lauke, lems sėklų daigumas ir dygimo trukmė.

Dygimo ir daigų tarpsnis (BBCH 03–10) yra pirmas kritinis augalo augimo laikas. Kukurūzams dygstant, sėklos apvalkalas sulaužomas, ir ji pasidaro jautri įvairių mikroorganizmų (taip pat ir tų, kurie sukelia ligas) poveikiui. Todėl sėklą būtina beicuoti – taip apsaugomas būsimasis daigelis. Lietuvoje prekiaujama beicuotomis sėklomis.

Apsaugoti nuo piktžolių

Viena svarbiausių grandžių kukurūzų auginimo technologijoje – piktžolių kontrolė. Kukurūzai ilgai dygsta ir pirmaisiais augimo tarpsniais vystosi lėtai, todėl nepajėgia konkuruoti su piktžolėmis. Auginant šiuos augalus, be herbicidų išsiversti sunku. Lietuvoje registruota nemažai piktžolių kontrolės kukurūzų pasėliuose produktų.

Nors produktų pavadinimų nemažai, labai svarbu žinoti, kokios veikliosios medžiagos yra herbicido sudėtyje ir kokias piktžoles galima sukontroliuoti.

Atrankinio veikimo sisteminiai herbicidai

Herbicidai Stomp, Stomp SC ir Activus (v. m. pendimentalinas) – sisteminiai atrankinio veikimo dirviniai herbicidai, skirti dygstančioms ir sudygusioms vienmetėms vienaskiltėms ir dviskiltėms piktžolėms naikinti. Šie herbicidai piktžoles naikina ankstyvaisiais tarpsniais – nuo sudygimo iki dviejų lapelių. Jei piktžolės peraugusios, efektyvumas bus menkas. Kukurūzus reikėtų purkšti prieš sudygimą, geriausia per 5 dienas po sėjos. Jei kukurūzai sudygę, purkšti galima jiems esant 1–4 lapelių tarpsnio.

Dygstančias piktžoles šie preparatai veikia per šaknis, o sudygusias – per lapus. Optimali produktų veikimo temperatūra yra 15–20 ^oC. Purškiant prieš sudygimą, šių herbicidų efektyvumas didesnis tuomet, kai dirva drėgna. Geras jų veiksmingumas nuo balandų, daržinių žliūgių, notrelių, aklių, čiužučių, našlaičių, veronikų, rūgčių. Silpniau veikia kibiuosius lipikus, bekvapius šunramunius, o visai nenaikina daugiamečių piktžolių.

2,4 D grupės herbicidai (Estet 600 EC, U-46D) yra atrankinio veikimo sisteminiai herbicidai, skirti vienmetėms ir kai kurioms daugiametėms dviskiltėms piktžolėms naikinti po jų sudygimo. Šie herbicidai aktyviai naikina augančias piktžoles nuo 3–4 lapelių tarpsnio iki pirmųjų žiedinių pumpurų. Jautrios piktžolės – baltosios balandos (jos itin dažnos kukurūzų pasėliuose), trikertės žvaginės, dirvinės čiužutės, garstukai, rapsai, taip pat skroteles išleidusios dirvinės usnys.

Silpnoji šios grupės herbicidų pusė – siauras kontroliuojamų piktžolių spektras ir tai, kad kai kurie kukurūzų hibridai gali būti jautrūs šiems herbicidams. Šios grupės herbicidų nereikėtų naudoti esant žemoms temperatūroms (mažiau kaip +10 ^oC).

Tai pačiai grupei (atrankinio veikimo sisteminių herbicidų) priklausantis preparatas Banvel 4S, be kitų piktžolių, naikina dar notreles, šunramunius, akles. Nerekomenduojama jo naudoti, jei prognozuojamos šalnos ar iškart po jų, ir tuomet, kai temperatūra labai aukšta (> 28 ^oC) arba žemesnė kaip 10 ^oC.

Sulfonilurėjos grupės preparatai

Pati didžiausia kukurūzuose rekomenduojamų herbicidų grupė – sulfonilurėjos preparatai: Maister, Milagro, Fornet, Samson, Nicogan, Titus. Šie herbicidai naudojami sudygusių augalų pasėlyje, į piktžoles jie patenka per lapus ir šiek tiek per šaknis (Maister); per lapus bei stiebus (Milagro) ir pasiskirsto visame augale.

Plačiausią piktžolių spektrą naikina herbicidai Maister (Maister WG, Maister OD ir ypač Maister Power), nes jie sukomponuoti iš kelių veikliųjų medžiagų. Šios grupės herbicidams būdinga tai, kad jie kukurūzų pasėlyje naikina ir vienmetes, ir daugiametes vienaskiltes piktžoles: paprastąsias rietmenes, šerytes, paprastuosius varpučius. Be vienaskilčių, šie herbicidai labai veiksmingi ir nuo daugumos dviskilčių piktžolių: šunramunių, žliūgių, žvaginių, čiužučių, lipikų, notrelių, garstukų.

Veiklioji medžiaga nikosulfuronas (Milagro, Fornet, Nicogan, Samson) yra šiek tiek platesnio spektro vienaskiltėms piktžolėms, bet siauresnio dviskiltėms. Šie herbicidai veiksmingi ne tik nuo varpučių, rietmenių, šeryčių, bet ir nuo tuščiųjų avižų, pelinių pašiaušėlių, svidrių, vienmečių miglių. Tik ankstyvaisiais augimo tarpsniais šie herbicidai naikina baltąsias balandas, juodąsias kiauliauoges, kibiuosius lipikus, todėl, jei yra vėliau dygstančių piktžolių, gali prireikti antrojo purškimo herbicidais arba galima naudoti herbicidų mišinius, pvz., nikosulfuronas + Arrat – taip būtų išspręsta ir vienaskilčių, ir dviskilčių piktžolių problema.

Panašiai veikia ir rimsulfuronas (Titus), kuris geriausiai dviskiltes piktžoles sunaikina tuomet, kai purškiamos nuo skilčialapių iki dviejų–keturių lapelių tarpsnio. Purškiant vėliau, kai piktžolės turi daugiau negu dvi poras tikrųjų lapelių, gerai sunaikinamos tik produktui jautrios piktžolės: garstukai, rapsai, aklės, kibieji lipikai, šunramuniai, žliūgės, neužmirštuolės, našlaitės. Praktikoje naudojamas Titus mišinys su Arrat + paviršiaus aktyvioji medžiaga.

Kiti herbicidai

Sudygusioms piktžolėms kukurūzų pasėlyje naikinti gali būti naudojami preparatai Basagran (v. m. bentazonas) ir Lontrel (v. m. klopiralidas). Basagran – fotosintezės inhibitorius, todėl, jei purškiant saulėtas ir šiltas oras, šio herbicido efektyvumas geresnis. Efektyvūs ir Basagran mišiniai su Stomp.

Dviejų skirtingų cheminių grupių veikliųjų medžiagų preparatas yra herbicidas Arrat: sulfonilurėjos tritosulfuronas ir benzoinės rūgšties darinys – dicamba. Tai plataus veikimo sisteminis herbicidas, skirtas naikinti vienmetėms dviskiltėms piktžolėms. Kontroliuoja daug piktžolių rūšių, o mažai veiksmingas nuo dirvinių našlaičių ir dirvinių bobramunių.

Neseniai registruota Lietuvoje nauja veiklioji medžiaga mezotrionas pagal veikimo pobūdį – 4-HPPD inhibitorius. Ši veiklioji medžiaga patenka į piktžoles per lapus, stiebus ir iš dalies per šaknis. Mezotrionas stabdo piktžolių gebėjimą sudaryti cheminius ląstelių junginius, kurie yra svarbūs fotosintezėje ir piktžolės nustoja augusios, jų lapai pabąla ir sunyksta.

Veiklioji medžiaga mezotrionas veikia daug piktžolių: balandas, žliūges, notreles, o purškiant du kartus – ir veronikas bei pelėvirkščius. Mezotrioną kukurūzai gerai toleruoja. Šios medžiagos yra herbicidų Starship sudėtyje. Elumis 105 OD sudėtyje, be mezotriono, yra ir nikosulfurono.

Taigi, registruotų herbicidų sąrašas papildytas naujais produktais. Pasirenkant herbicidus, reikia atsižvelgti į kukurūzų pasėlio rūšinę piktžolių sudėtį ir herbicidų naudojimo rekomendacijas. Tinkamai pasėjus ir sukontroliavus piktžoles, galima laukti gausaus kukurūzų derliaus.

Optimalus pasėlio tankumas priklauso nuo daugelio sąlygų: dirvos apsirūpinimo vandeniu, kukurūzų hibridų tipo, jų auginimo paskirties. Juo ankstesnė sėja, derlingesnė, geriau aprūpinta vandeniu dirva, ankstyvesnis hibridas, tuo pasėlis gali būti tankesnis. Taigi, galioja taisyklė: juo sąlygos geresnės, tuo kukurūzų pasėlis tankesnis.  Kukurūzų sėklų reikia įsigyti kiekvienais metais, nes pasilikti sėklai savo augintų kukurūzų neverta – iš tokių sėklų derlius bus bent trečdaliu mažesnis.