Daržovių sėklų paviršiuje pilna patogenų, kurie palankiomis sąlygomis pradeda daugintis ir gali visai sunaikinti dygstančias sėklas ar jaunus daržovių daigus. Cheminės arba biologinės kilmės pesticidai gali daržoves išgelbėti. Mokslas siekia surasti biologinės kilmės priemones, kurios nekenktų žmonėms, augalams ir mus supančiai aplinkai. Viena iš tokių priemonių yra eteriniai aliejai.

Didžiąją dalį eterinių aliejų sudaro unikalūs aromatiniai junginiai, kurie pasižymi stipriu poveikiu nuo mikrobų ir grybelių. Pasaulyje eterinių aliejų savybėmis jau senokai naudojasi medikai, kosmetologai, maisto pramonės specialistai.

Kartu su ekologiniu ūkininkavimu atsirado ir biologinių augalų apsaugos priemonių. Daugelis jų pagaminta iš egzotiškuose kraštuose auginamų augalų. Lietuvoje augantys aromatiniai augalai sintetina mažesnį eterinių aliejų kiekį, tačiau jų poveikis pakankamai stiprus ir gali būti naudojamas daržovių sėkloms apsaugoti nuo patogeninio mikromicetų poveikio.

Atlikti tyrimai

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Sodininkystės ir daržininkystės institute atlikti bandymai, kurių tikslas – ištirti, koks eterinių aliejų poveikis daržovių sėklų patogenams ir pačių sėklų gyvybiniams procesams. Tyrimuose naudotos agurkų, morkų, paprikų, pomidorų, ridikėlių, svogūnų sėklos. Eteriniai aliejai gauti hidrodistiliacija iš vaistinių čiobrelių (Thymus vulgaris), pipirmėčių (Mentha × piperita) ir vaistinių isopų (Hyssopus officinalis) šviežios žolės, blakinių kalendrų (Coriandrum sativum) sėklų ir vaistinių kadagių (Juniperus communis) spyglių.

Daržovių sėklos mirkytos įvairiose eterinių aliejų suspensijose, po to sudaigintos termostate 22 °C temperatūroje. Stebėjimų duomenimis, skirtingos eterinių aliejų koncentracijos nekeitė daržovių sėklų dygimo energijos, tačiau turėjo įtakos sėklų sudygimui. Lentelėje pateikti tyrimų duomenys, kaip blakinių kalendrų eterinis aliejus veikė daržovių sėklų sudygimą. Panašūs tyrimų duomenys gauti naudojant analogiškos koncentracijos pipirmėčių eterinį aliejų.

Daigumas mažėja

Kontroliniame variante, kai daržovių sėklos daigintos tik distiliuotame vandenyje – sudygo maksimalus visų daržovių sėklų kiekis: ridikėlių – 98 proc., morkų – 40 proc., paprikų – 43 proc., svogūnų – 36 proc., o agurkų ir pomidorų – 100 procentų. Tačiau panaudojus kalendrų sėklų eterinį aliejų, sudygusių sėklų skaičius pamažu pradėjo mažėti. Labiausiai nukentėjo morkų sėklos, 1 000 μl/l tyrimuose naudotas eterinio aliejaus kiekis jų daigumą sumažino iki 5 procentų. Tris kartus sudygusių ridikėlių, paprikų ir svogūnų sėklų sumažėjo, lyginant kontrolinį variantą ir didžiausią eterinio aliejaus koncentraciją.

Mažiausią įtaką tirti eteriniai aliejai turėjo agurkų ir pomidorų sėklų sudygimui. Čia jų daigumas sumažėjo tik 4–5 proc. Tikėtina, kad storesnė šių daržovių sėklų odelė patikimiau apsaugojo gemalo audinius nuo žalojančio ir didesnėse koncentracijose – tiesiog sėklas žudančio eterinių aliejų poveikio.

Smalsu, kaip eteriniai aliejai veikia sudygusių sėklų kiekybinius rodiklius. Pastebėta, kad didinant eterinio aliejaus koncentraciją tendencingai mažėja daigų ilgis. Buvo pamatuoti agurkų ir pomidorų daigai, jiems sudygus po penkių parų. Akivaizdu, kad masyviausi daigai augo distiliuoto vandens terpėje. Tai būdinga tiek agurkams, tiek pomidorams.

Tačiau pomidorų daigai itin jautriai sureagavo į vis didėjantį kalendrų eterinių aliejų kiekį. Panaudojus maksimalų eterinių aliejų kiekį, vidutinis pomidorų daigų ilgis siekė tik 1,64 cm, o minimalioje eterinio aliejaus koncentracijoje pastarieji užaugo iki 4,98 cm. Agurkų daigų ilgis kito mažesniais intervalais, nuo 8,16 cm mažiausioje eterinio aliejaus koncentracijoje (200 μl/l) iki 1,64 cm didžiausioje (1 000 μl/l).

Poveikis patogenams

Tiriant eterinių aliejų poveikį daržovių sėklų sveikatingumui, buvo atliekami bandymai in vitro. Buvo naudota bulvių dekstrozės agaro terpė, kurioje paskleistas tam tikras kiekis eterinių aliejų ir pasėtos daržovių sėklos.

Visi tirti eteriniai aliejai turėjo didesnį ar mažesnį poveikį nuo grybelių. Vaistinių čiobrelių žolės eterinis aliejus gerokai pralenkė kitus. Maksimalios 600, 800 ir 1 000 μl/l jo koncentracijos visiškai sustabdė Fusarium, Aspergillus, Alternaria, Mucor ir Penicillium genties grybų augimą ant įvairių daržovių sėklų. Kiek silpniau veikė blakinių kalendrų sėklų, pipirmėčių ir vaistinių isopų žolės, paprastųjų kadagių spyglių eteriniai aliejai.

Kiekvienu atveju konkretaus eterinio aliejaus poveikis tam tikro augalo sėklų patogenui buvo individualus, reikalaujantis papildomų tyrimų. Tačiau bendros tendencijos leidžia daryti optimistines išvadas, kad iš Lietuvoje augančių aromatinių augalų išgauti eteriniai aliejai gali tapti puikia cheminių pesticidų alternatyva, siekiant daržovių sėklas apsaugoti nuo patogeninio mikromicetų poveikio.