Tai, kas pastaraisiais metais vyksta miesto visureigių rinkoje, sunkoka vadinti kaip nors kitaip nei „burbulu“. Vien per praėjusius metus šio kalibro automobilių paklausa Baltijos šalyse šoktelėjo 21 nuošimčiu ir dabar siekia 40 proc., kompaktiškų visureigių segmente šis procentas buvo dar aukštesnis – beveik 53 proc. Tačiau tai toli gražu ne pabaiga. Visuose žemynuose plušantys mašinų konstruktoriai vieną po kito traukia naujus ratuotus kozirius ir kaskart dievagojasi įveikę naujas kokybines viršukalnes. Tokiais epitetais apipinti ir du šviežiausi debiutantai – Volkswagen T-Roc ir Hyundai Kona.

Nors abu vardai visiškai nauji, juos vežiosiančios mašinos technikos pasaulyje daugiau ar mažiau žinomos. Kona turi beveik identišką brolį dvynį Kia Stonic, o Volkswagen šeimos pagrandukas net keletą gentainių, sukonstruotų naudojant tą pačią platformą: ir Škoda Karoq, ir Audi Q2, ir Seat Ateca, ir netgi hečbekų karalius Golf. Svarbiausiais kėbulo parametrais jie vienas nuo kito skiriasi vos po keletą centimetrų, todėl koncernų strategams tenka pasukti galvas, kaip išvengti vidinės konkurencijos. Kokių sprendimų buvo griebtasi pristatant šiuos naujokus ir į ką derėtų atkreipti dėmesį, brandinant sprendimą atnaujinti šeimos transporto parką?

Racionalumo egzaminas

Pradėkime nuo Volkswagen T-Roc, kuris duris į kompaktiškų visureigių rinką pravėrė tada, kai čia buvo karšta lyg suomiškoje pirtyje. Klausimų – ar daiktas kokybiškas ir ar teisingai atlieka tiesioginę transporto funkciją – be abejonės, nekyla. T-Roc vokiškai tvarkingas ir išbaigtas: važiuoja nepriekaištingai, pasižymi tiksliu valdymu, jame įrengta optimaliai subalansuota pakaba, efektyvūs stabdžiai, sklandžiai krumpliaračių poras keičianti automatinė pavarų dėžė. Mažojo visureigio salonas trykšta jaunatviška stilistika panašiai kaip Nissan Juke, tik yra kiek racionaliau išplanuotas.

Toks pat gyvybingas ir jo eksterjeras. Gamintojai siūlo kėbulą dažyti 11 skirtingų spalvų ar rinktis dvispalves versijas, kai stogas ir priekiniai statramsčiai spindi vienokia, o likusi kėbulo dalis – kitokia spalva.

Pasirinkus brangesnes Style ar Sport versijas, visureigis apaunamas didesniais (17 colių) lengvojo lydinio ratlankiais, aprūpinamas iš koncepcinio modelio T- Cross Breeze pasiskolintais LED žibintais, daugybe chromuotų smulkmenų, kuriančių modernaus ir gyvybingo automobiliuko įspūdį. Kaip pastebėjo vienas kolega, T-Roc yra išraiškingiausias ir daugiausia kitų eismo dalyvių dėmesio sulaukiantis „Volkswagen“ kūrinys nuo 1998-ųjų, kai publikos teismui buvo pristatyta legendinio „vabalo“ New Beetle reinkarnacija.

Vokiečiai džiūgauja ir dėl to, kad net pagal sugriežtintas Euro NCAP pasyvios saugos bandymų taisykles T-Roc sugebėjo pelnyti penkias žvaigždutes ir saugiausio kompaktiško visureigio titulą. Jau standartinėje versijoje yra tokios modernios pagalbinės sistemos kaip Front Assist, pėsčiųjų stebėjimo, automatinio stabdymo, juostos laikymo Lane Assist ir pan. sistemos. Už papildomus pinigus galima rinktis dar 11 saugumo ir komforto lygį kilstelinčių pagalbinių sistemų.

Naujojo krosoverio variklių gamoje – tik turbokompresoriniai varikliai. Trys jų (TSI) varomi benzinu ir du (TDI) – dyzelinu. Variklių galia sulyginta į tris pakopas: 115 AG (1.0 TSI ir 1,6 TDI), 150 AG (1,5 TSI ir 2,0 TDI) bei 190 AG (2,0 TSI). Visi varikliai, išskyrus silpniausius, siūlomi su automatinėmis dviejų sankabų, 7 laipsnių DSG transmisijomis, o dviejų litrų tūrio varikliai gaminami su visų ratų pavara. Per Latvijos sostinės apylinkėse surengtą T-Roc pristatymą pavyko pasivažinėti galingiausiomis versijomis, todėl, be abejonės, skųstis dinamikos stoka būtų nesąžininga. Dvilitris turbobenzininis variklis iki 100 km/val. leidžia įsibėgėti per 7,2 sek., o jo sukimo momentas siekia 320 Nm. Tokios pat kubatūros turbodyzelinis variklis iki 100 km/ val. spurtuoja per 8,4 sek., tačiau dėl žemesnių sūkių diapazone pasiekiamo šiek tiek didesnio maksimalaus sukimo momento (340 Nm) važiuoti šios versijos automobiliu buvo smagiau.

Po gerą pusdienį trukusių bandymų bambėjimo priepuolis buvo ištikęs tik du kartus. Pirmiausia pačiupinėjus ir pastuksenus į visus įmanomus interjero paviršius. Juose karaliauja kietas plastikas, kuris, nors ir atrodo kokybiškas bei tvirtas, tradiciškai asocijuojasi su mažo biudžeto automobiliais. T-Roc atveju epitetas „mažas“ gali būti vartojamas nebent kalbant apie salono erdvę, skirtą ant galinių sėdynių susirangiusiems keleiviams. Nors šį krosoverį galima laikyti „aukštakulnius avinčiu Golf“ – vietos čia tiek, kiek Polo modelyje (tiesa, bagažinės talpa siekia 455 litrus, nulenkus galines sėdynes – 1 237 litrų, ir tai yra geriausias šios klasės rodiklis). Žaismingojo vokiečio kainos liežuvis neapsiverčia vadinti „maža“, nes pigiausia įmanoma versija kainuoja nuo 18 497 eurų, o už tokios komplektacijos modelį, su kokiu norėtųsi kasdien turėti reikalų – tektų pakloti bemaž 34 000 eurų.

Korėjietiška alternatyva

Kol nepamiršote ką tik minėtų skaičių, trumputė ištrauka iš korėjietiškų automobilių kainoraščio. Hyundai Kona gali tapti jūsų, sutaupius ar pasiskolinus 16 990 eurų. Už tiek gautumėte priekiniais ratais varomą versiją su silpniausiu 1,0 litro darbinio tūrio, 3 cilindrų benzininiu varikliu su turbokompresoriumi ir mechanine 6 laipsnių greičių dėže. Šis motoras generuoja 120 AG ir 172 Nm maksimalų sukimo momentą, todėl, savaime suprantama, nėra skirtas startams tarpšviesoforinėse lenktynėse. Kita vertus, jis važiuoja taip, kad techniniame pase išvydus šiuos skaičius nevalingai kilsteli antakis – simpatiškas krosoveris juda taip, kad dopingo tikrintojams neabejotinai kiltų krūva klausimų.

Pasirinkę Kona su visų varančiųjų ratų pavara, 1,6 litro varikliu (177 AG ir 265 Nm) ir 7 laipsnių automatine greičių dėže, išsisuktumėte su 21 990 eurų. Pats didžiausias įmanomas piniginės „nugeležinimas“ – 26 000 eurų. Už tiek gautumėte, ko gero, visas įmanomas komforto ir saugumo sistemas, pradedant šildomu vairaračiu ir baigiant galimybe rinktis, prie kurios eismo juostos horizontaliojo ženklinimo norite „pririšti“ visureigį – dešinės, kairės ar laikytis vidurio.

Kitaip tariant, nors „Hyundai“ prekinis ženklas mūsų kraštuose savo svoriu nusileidžia „Volkswagen“, tačiau juos vežančios transporto priemonės techniniu požiūriu bei funkcionalumu yra kur kas artimesnės, nei gali pasirodyti žvelgiant į kainoraštį. Pagrindiniu pasirinkimo kriterijumi tėra subjektyvios emocijos, kurias sukuria vienas ar kitas automobilis. Šiuo konkrečiu atveju Kona niekuo nenusileidžia T-Roc, o kai kuriais aspektais netgi lenkia konkurentą iš Vokietijos – „Hyundai“ audiosistema skamba geriau, salone dominuoja kokybiškesnės medžiagos, o silpniausias korėjietiškas variklis kuria dinamiškesnės jėgainės įspūdį, nei tikiesi iš galingiausio „Volkswagen“ pagranduko.

Kona stilistika – nors ir šiek tiek eklektiška – greičiausiai patiks visiems, kuriems „kietai“ atrodo naujos kartos Peugeot, Nissan ar Citroen modeliai. Priekinė Hyundai (beje, kompanijos logotipas vienintelis dalykas, išduodantis krosoverio kilmę) dalis su trisluoksne žibintų kombinacija (dienos šviesos LED žibintai, artimųjų ir tolimųjų šviesų LED žibintai ir rūko žibintai) atrodo neįprastai, bet neatgrasiai. Panaši žibintų kekė, aplieta plastiku, kabo visureigio gale. Apskritai šios medžiagos eksterjero puošybai panaudota beveik taip pat dosniai, kaip Lego Technic žaisliniuose automobiliukuose. Tačiau į Kona spoksančių kitų eismo dalyvių veidai dėl to pasipuošia šypsenomis, bet ne pašaipiomis grimasomis. Korėjietis iš tiesų labai ryškus, žaismingas ir, nepaisant bandymų kurti agresyvaus automobilio įvaizdį, kinematografų greičiausiai niekada nebus kviečiamas atlikti „blogiukų“ transporto priemonės vaidmens.

Kona interjeras gerokai nuosaikesnis nei išorė. Čia dominuoja tradiciniai sprendimai tiek išdėstant valdymo įrankius, tiek parenkant multimedijos sistemos grafiką. Viskas pažįstama iš kitų „Hyundai“ modelių, sudėliota ergonomiškai, greitai randama ir lengvai naudojama. Įvertinus visus šiuos dalykus, korėjiečių viltys atsiriekti didesnį mažųjų miesto visureigių rinkos „pyrago“ gabalą atrodo pagrįstos. Skirtingai nuo nemažos dalies konkurentų, Kona gali turėti visus varančiuosius ratus su galimybe blokuoti tarpašinį diferencialą. Tai yra bekelėje jis turi kur kas daugiau kozirių ir automatiškai gali būti patrauklus kur kas didesnei auditorijai.