Panevėžio rajone, Liūdynės kaime, žemės ūkio technikos įrenginių gamybos bendrovė „Liūdynė“ įkurta beveik prieš ketvirtį amžiaus. Prisitaikydama prie rinkos poreikių, bendrovė gamino ir gamina įvairius metalo gaminius, tačiau nuo pat įkūrimo iki šių dienų populiariausi yra sraigtiniai transporteriai – jie plačiai naudojami Lietuvos ir Latvijos augalininkystės ūkiuose.

Bendrovės komercijos direktoriaus Dainiaus Lyvos teigimu, grūdams pakrauti, iškrauti, išpilti skirti sraigtiniai transporteriai, ūkininkų paprastai vadinami šnekais, yra darbinis įmonės arkliukas ir sudaro 50 proc. gamybos. „Liūdynėje“ gaminami iki 12 m ilgio įvairaus skersmens ir našumo sraigtiniai transporteriai: mažiausi yra 100 mm skersmens ir 6 t/ val. našumo, didžiausi – 350 mm skersmens ir 80 t/val. našumo transporteriai. Mažesnio skersmens transporteriai – vieni iš populiariausių, jie paklausūs ne tik tarp mažų, vidutinių, bet ir tarp stambių ūkių, žemės ūkio bendrovių. Jų įmonė nuolat turi ir savo sandėlyje. Našiausius (50–80 t/val.) gaminius paprastai renkasi didelės grūdų sandėliavimo ir perdirbimo įmonės ar koncernai. Transporteriai komplektuojami su elektros varikliais, tačiau galima įsigyti ir be jų.

„Daug metų dirbame šioje srityje, nemažai sprendimų, kurių nenorėčiau atskleisti, esame patys sukūrę ir ištobulinę. Konkurentų Lietuvoje beveik neturime, o su lenkų gamintojais konkuruojame ne tik mažesne kaina, bet ir geresne kokybe“, – tikina D. Lyva. Jo teigimu, sustačius vieną šalia kito lietuviškus ir lenkiškus transporterius, pastarieji vizualiai bus gražesni, spalvingesni, tačiau funkcionalesni ir kokybiškesni – lietuviški.

Lenkai didelį dėmesį skiria dažymui (dažo milteliniu būdu) ir spalvoms, apdailos elementams, standartiškai „Liūdynės“ gaminami sraigtiniai transporteriai yra cinkuoti – tiek jų vamzdžiams, tiek vijoms (jos atrodo lyg būtų nerūdijančio plieno) gaminti naudojamas itin kokybiškas suomiškas metalas. Tai, D. Lyvos įsitikinimu, nekelia gaminių kainos, bet užtikrina jų kokybę, kuriai įtakos turi ir kai kurie techniniai sprendimai. Vienas tokių išskirtinumų – lietuvių gamintojų išspręstas triukšmo klausimas. „Jau seniai radome sprendimą, kaip sumažinti triukšmą, ypač aktualų dirbant ne visai užkrautu transporteriu“, – pasigiria, tačiau detalių neatskleidžia komercijos vadovas.

Ką gaminti, diktuoja rinka

Ūkininkams dėl žalinimo reikalavimų pradėjus auginti vis daugiau žirnių ir pupų, išaugo ir šioms kultūroms tinkamų transporterių poreikis, paskatinęs ir įmonę „Liūdynė“ sukurti naujo tipo sraigtinius transporteris. Pasak D. Lyvos, standartiniai grūdams krauti naudojami sraigtiniai transporteriai žirniams ir pupos netinka, nes juos daužo ir traiško. Vieni ūkininkai šią problemą sprendė įsigydami norijas, kurios nepigiai kainuoja, kiti – ieškojo kitų sprendimų. „Ūkininkų paskatinti sugalvojome U formos (lovio tipo) sraigtinius transporterius, kuriuos pritaikome pagal auginamą kultūrą. Be to, siūlome ir universalius, su dažnio keitikliais, kad tiktų visiems ankštiniams augalams“, – pasakoja pašnekovas.

Be pusę gamybos užimančių sraigtinių transporterių, įmonė gamina ir grandininius, juostinius iki 100 m ilgio transporterius, grūdų aušintuvus, įvairius ventiliatorius, skreperius, sijotuvus. Taigi, „Liūdynėje“ gaminamais įrenginiais gali būti kraunamos ir transportuojamos pačios įvairiausios medžiagos bei produktai, pavyzdžiui, ne tik grūdai, bet ir mulčias, pelenai, skiedros, granulės, durpės ir t. t. Tam projektuojamos ir kuriamos atskiros linijos. Be to, įmonė teikia savo ir kitų gamintojų transporterių remonto paslaugą.

Dar viena veiklos kryptis – įvairiausių nuo 1 iki 30 m³ talpos konteinerių gamyba, taip pat jūrinių konteinerių perdarymas pagal kliento poreikius (pvz., privirina važiuoklę, įrengia specialias angas, kablius ir pan.). Ji sudaro apie 20 proc. įmonės apyvartos. Pasak D. Lyvos, jei anksčiau paklausiausi buvo atliekų, statybinio laužo konteineriai, tai dabar jų gama gerokai išplėsta – užsakomi pelenų, šiukšlių, pjuvenų ir net dulkių konteineriai.

Kaip įmonės išskirtinumą, komercijos direktorius pabrėžia tai, kad gaminant vieną ar kitą gaminį visada atsižvelgiama į klientų poreikius ir pageidavimus, o maži pakeitimai nėra traktuojami kaip nestandartinio gaminio gamyba – jie, kaip kitos įmonės, tuo nesinaudoja kainai padidinti.

Auga paklausa Latvijoje

Bendrovės gaminiai daugiausia parduodami Lietuvoje – klientai jų gali įsigyti ne tik iš pačios Liūdynės kaime veikiančios įmonės, bet ir iš 5 prekybos atstovų, tarp kurių yra „Lytagra“ ir „Rytas“. Maždaug prieš pusantrų metų intensyviai dirbti pradėta ir Latvijos rinkoje – dabar šioje šalyje įmonė turi 16 prekybos atstovų. Pasak D. Lyvos, susidomėjimas jų gaminamais sraigtiniais transporteriais ypač išaugo ir prekyba šioje šalyje įsibėgėjo, kai įmonėje vadybininku buvo įdarbintas Latvijos pilietis. Šis darbuotojas ne tik išplėtė prekybos atstovų gretas (lig tol Latvijoje lietuvių įrenginiais prekiavo trys įmonės), bet ir lankydamasis pas ūkininkus pristatė jiems „Liūdynės“ produkciją – savo tautiečiu latviai pasitikėjo labiau nei lietuviais.

„Lietuvos ir Latvijos rinkos ir jų prekybos sistemos šiek tiek skiriasi. Jei lietuviai ūkininkai ieško įrenginių per internetą, skaito skelbimus ir patys skambina, tai latviai nesuka dėl to galvos ir šią užduotį patiki firmos, su kuria bendradarbiauja, vadybininkui – jis turi surasti tai, ko ūkininkui reikia“, – Latvijos rinkos specifiką atskleidžia pašnekovas.

Pavienių užsakymų bendrovė yra gavusi iš Rusijos, Prancūzijos, Vokietijos, Turkijos, Estijos įmonių, jau ilgiau kaip metus bendradarbiauja su viena Anglijos įmone – gamina linijas mulčiui transportuoti. Užsakymų sulaukia ir iš norvegų – gamina jiems metalo konstrukcijas, reikalingas namams statyti. Įdomu tai, kad šiais gaminiais išplėsti asortimentą sugalvojo prieš trejus metus į įmonę komercijos direktoriumi dirbti priimtas D. Lyva, lig tol vadovavęs statybos padaliniui.

Stokoja jaunų darbuotojų

Bendrovė „Liūdynė“ įkurta buvusių sovietinių traktorių ir jų variklių remonto dirbtuvių patalpose. Tiesa, šiuo metu išnaudojama ne visa buvusių dirbtuvių teritorija – dalis pastatų išnuomota kitoms įmonėms, o kelių cechų dabartinė gamykla užima maždaug 2 000 m2 plotą. Šiuo metu gamybos bendrovėje dirba 25 darbuotojai, dauguma jų – vyresnio ir pensinio amžiaus, darbo patirties įgiję tarybiniais laikais čia veikusiose dirbtuvėse. Bendradarbiaudama su Darbo birža, bendrovė yra sukūrusi ir dvi darbo vietas žmonėms, turintiems 50 proc. negalią. Gamykloje dirba ir dvi moterys: viena jų yra dažytoja, kita – transporterių surinkėja.

Pašnekovas neslepia, kad darbuotojų klausimas – gana opus, nes dirbti gamyboje jaunimas nenori, be to, kai kurių specialistų, pvz., tokių kaip tekintojai, šlifuotojai, štampuotojai, šiais laikais nerengia nė viena mokykla. Tad pradėjęs dirbti D. Lyva grįžti į darbą pasikvietė kelis jau į pensiją išėjusius, jo žodžiais, auksinių rankų, darbuotojus. Vienas tokių auksarankių iš naujo padarė daugybę gamyboje naudojamų štampų, nes senieji jau buvo sudilę, todėl kildavo nemažai problemų. „Kad gimtų kokybiškas produktas, geras rankas reikia turėti“, – įsitikinęs bendrovės komercijos vadovas.

Jis prisimena, kad darbo pradžioje buvo labai nustebintas dirbančiųjų požiūrio į darbą ir jų savarankiškumo. „Čia dirba labai atsakingi ir savarankiški žmonės. Jei kažko trūksta, pvz., pavaros, žmogus nestovi ir nelaukia, kol ją pristatys, o paprasčiausiai ima kitą detalę ir toliau gamina, todėl ir gamybos vadovui nereikia stovėti už nugaros ir raginti dirbti. Statybų sektoriui tai svetima“, – pripažįsta D. Lyva.

Nemažai gamykloje naudojamų metalo apdirbimo staklių yra likusios nuo tarybinių laikų. Pašnekovo žodžiais, jos gerokai patikimesnės už šiuolaikinius įrenginius, kurie neatlaiko didelių apkrovų, tačiau gamybinė bazė po truputį ir atnaujinama. Pavyzdžiui, įsigytos naujos apvalių detalių šlifavimo staklės, plazminio pjovimo įrenginys – pastarasis atsipirko per metus, nes lig tol buvo perkama plazminio detalių pjovimo paslauga.

Nors sezoniškumas turi įtakos sraigtinių transporterių ir kitų gaminių užsakymams, tačiau įmonė „Liūdynė“ visu pajėgumu dirba ištisus metus. Pasak bendrovės komercijos direktoriaus, užsakymų gaunama daugiau nei įmonė pajėgi padaryti, tačiau apie plėtrą šiuo metu negalvojama.