Aktyviai taikomos įvairios priemonės sustabdė staigų afrikinio kiaulių maro (AKM) plitimą, tačiau virusas toliau skverbiasi į vis naujas ne tik mūsų šalies, bet ir viso regiono teritorijas. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus Dariaus Remeikos teigimu, turime išmokti prisitaikyti prie viruso su kuo mažesniais nuostoliais konkrečiam ūkiui ir valstybei ir dar daugiau dėmesio skirti švietimui, biosaugai, prevencijai.

Šiemet VMVT ketina ypatingą dėmesį skirti kiaulių laikytojams. Idealus biosaugos reikalavimų laikymasis leistų išvengti viruso patekimo į ūkį, tačiau neretu atveju vertinančiam situaciją smulkiam kiaulių augintojui suveikia žmogiškasis veiksnys ir, kol ligos teritorija nepriartėjo, tikimasi, kad jos čia ir nebus. Ir tik čia pat iškilusi grėsmė priverčia rimtai susirūpinti ūkio būkle.

Švietimui ir stebėsenai pasitelkiami privatūs veterinarijos gydytojai

Pasak D. Remeikos, vienas iš šių metų tikslų – iki AKM židinių atsiradimo piko (liepos–rugpjūčio mėn.) aplankyti buferinės zonos ūkius ir įvertinti, kiek jie atitinka biosaugos reikalavimus, išaiškinti, kas daroma gerai, kas – blogai, ir nurodyti, kaip turi būti. Turės būti gerokai daugiau laiko skirta pokalbiui ir diskusijoms su ūkininku, kaip efektyviai apsaugoti savo ūkį nuo AKM. Būtent čia, anot VMVT vadovo, bus labai svarbus privačių veterinarijos gydytojų indėlis.

„Biosaugą vertinsime pasitelkdami privačius veterinarijos gydytojus. Galbūt kartais ūkininkai vengia mūsų inspektoriaus, o privatų veterinarijos gydytoją geriau pažįsta, juo pasitiki. Tad mūsų idėja – kad privatus veterinarijos gydytojas skleistų žinią ūkyje, paaiškintų žmogui reikalavimus. Lietuvoje daug mažų, smulkių kiaulių laikymo ūkių ir labai didelis darbas juos patikrinti, įvertinti bio saugą, „įdėti“ tuos reikalavimus į galvą, o paskui – ir įdiegti praktikoje“, – sako D. Remeika.

Ūkių, identifikuotų kaip neatitinkantys biosaugos reikalavimų, pertikrinimo ir kontrolės imsis ir VMVT, kurios darbuotojai konsultuos ir padės prisitaikyti prie reikalavimų, užtikrins tolesnę stebėseną. „Tradiciškai dalis tokių ūkių stengiasi įgyvendinti reikalavimus ir įgyvendina, kitiems yra sunkiau, tuomet turime juos prižiūrėti. Idealiausiu atveju iki AKM pasireiškimo piko vasarą ūkiai turėtų būti pasirengę ir įgyvendinę biosaugos reikalavimus. Tuo tarpu tie, kuriems įdiegti ir laikytis biosaugos reikalavimų pernelyg sunku, visuomet gali pasinaudoti teikiamomis išmokomis už ankstyvą kiaulių paskerdimą ir paskersto gyvūno mėsą suvartoti savo reikmėms“, – kalba VMVT vadovas.

Bendras įgaliotųjų veterinarijos gydytojų ir VMVT darbas vyko ir pernai, tačiau šiemet bus skiriama dar daugiau dėmesio vykdomų darbų kokybei ir efektyvumui.

Tačiau ar smulkūs ūkiai geba realiai įsivertinti situaciją AKM fone? VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis teigia, kad daugelis smulkiųjų augintojų blaiviai įvertina savo galimybes, atsisako kiaulių ir pasinaudoja išmoka. „Kiek stebime statistiką, nėra, kad didžioji dalis po metų grįžtų ir vėl norėtų auginti kiaules. Nes tai yra papildomi kaštai. Nors priemonių visuma finansiškai gal ir neapsunkina, tačiau jų reikia laikytis nuolat. Reikia keisti savo įpročius. Daugelis tiesiog numoja ranka ir kiaulių nebeaugina“, – kalba specialistas.

Biosaugą, kaip vieną pagrindinių priemonių kovojant su AKM, įvardija ir vienos didžiausių kiaulių augintojos UAB „Idavang“ generalinis direktorius Saulius Leonavičius. Anot jo, suprantama, kad teks gyventi AKM fone ir svarbiausias dalykas – laikytis biosaugos reikalavimų. „Saugodamasi užkrato „Idavang“ savo valdomuose kompleksuose įdiegė daug biosaugos naujovių. Kad juos įgyvendintume, per pastaruosius kelerius metus investavome daugiau nei pusę milijono eurų“, – teigia S. Leonavičius, pridėdamas, kad AKM kontrolei būtina ir šernų populiacijos kontrolė.

Uždavinys rajonų inspektoriams – AKM prevencija

Sausį per Berlyne (Vokietija) vykusią parodą „Žalioji savaitė“ susitikę AKM paveiktų ir potencialią grėsmę ligai plisti turinčių ES šalių ministrai ir viceministrai susitarė bendradarbiauti afrikinio kiaulių maro kontrolės ir prevencijos srityje, ypatingą dėmesį skiriant ligos epidemiologiniams tyrimams, AKM plitimo tendencijoms šernų populiacijoje ir moksliniams tyrimams, siekiant nustatyti konkrečius kelius, kaip virusas patenka į kiaulių laikymo ūkį.

Visų pirma, pasiūlyta įvardyti ES ir regiono mastu bendrą požiūrį dėl šernų skaičiaus reguliavimo, nes kol kas atskirose valstybėse padėtis skirtinga.

Pasak D. Remeikos, palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje medžioklei taikomi reikalavimai yra gana aukšto lygio ir, nors medžiotojai jų laikosi, tobulėti yra kur. „Svarbu pasiekti, kad kiekvienas iš 25 tūkstančių medžiotojų ar galinčių turėti potencialų sąlytį su šernais žmonių, laikytųsi tų reikalavimų. Nuolat raginame medžiotojus aktyviai mažinti šernų populiacijų tankumą ir ypač laikytis biologinio saugumo reikalavimų nuo šerno sumedžiojimo iki šernienos naudojimo ir tinkamo atliekų sutvarkymo. Kartosime ir informacijos sklaidos kampanijas, ir dar labiau stiprinsime kontrolę“, – sako VMVT vadovas.

Anot jo, maisto kontrolės funkcijas iš rajoninės tarnybos planuojama perkelti į apskričių lygmenį, kad rajonų darbuotojai dar daugiau laiko galėtų skirti informacijos sklaidai, patikrinimams ir kovai su AKM. „Būtina dirbti ir su ūkininkais, ir ypač – su medžiotojais. Tai dvi didelės žmonių bendruomenės. Užtikrinti, kad kiekvienas žmogus pasielgs pavyzdingai, pagal reikalavimus, reikia laiko ir daug intensyvaus bei kruopštaus darbo. Bandysime to siekti visais pajėgumais. Maro nenugalėsime, bet mūsų idėja – išmokti prisitaikyti prie jo su kuo mažesniais nuostoliais ūkiui ir valstybei“, – apie planus kalba D. Remeika.

Tai, kad nėra drastiškų ligos šuolių ir plitimas išlieka gana natūralus, leidžia teigti, jog medžiotojai, kiek gali, viruso slinkimą per šernus stabdo, tačiau tikėtis, kad užkratas laukinėje faunoje apskritai bus sustabdytas, naivu. „Pernai metų pabaigoje maras buvo diagnozuotas Mažeikiuose, manome, kad užkratas atkeliavo iš Latvijos. Esame apsupti iš visų pusių ir turbūt nereiktų tikėtis, kad kuris nors regionas liks neapimtas. AKM vis tiek anksčiau ar vėliau ateis. Todėl būtinas dar atsakingesnis medžiotojų požiūris ir aktyvesnis šernų populiacijos reguliavimas. Ypač tose savivaldybėse, prie kurių AKM dar tik artėja. Dabar turime apimtas 33 savivaldybes, maras slenka tikrai lėtai ir galime tuo pasidžiaugti“, – realiai situaciją vertina M. Masiulis.

Mokslininkų darbuose – ir kraujasiurbių vabzdžių tyrimas

Kovojant su liga, šiuo metu vadovaujamasi bendromis biosaugos priemonėmis, kurios padeda, bet 100 procentų neapsaugo. Vienintelė galimybė sustabdyti afrikinio kiaulių maro plitimą – vakcina, tačiau jos kūrimas ilgas ir sunkus procesas, tad kol kas būtina išmokti gyventi apsuptiems viruso ir pasistengti kuo daugiau apie jį sužinoti.

Viena iš tokių galimybių – entomologų atliekamas tyrimas, keliant hipotezę, kad AKM tiek įsiurbdami kraują, tiek mechaniškai gali platinti kraujasiurbiai vabzdžiai.

„Kadangi sutampa ligos pikas ir intensyviausias vabzdžių skraidymo periodas, norime sužinoti, ar Lietuvoje yra tam tikros vabzdžių rūšys, gebančios išlaikyti savyje gyvybingą virusą ir pernešti ligą. Darbas turi būti pradėtas šiais metais ir labai lauksime bent preliminarių rezultatų. Žinoma, jei kraujasiurbys dalyvautų kaip pagrindinis pernešėjas, mes tikrai turėtume gerokai daugiau protrūkių kiaulių laikymo vietose“, – kalba M. Masiulis. Mat dalyje užfiksuotų AKM židinių buvo atmesti visi rizikos veiksniai ir viruso patekimo kelias į ūkį taip ir liko neaiškus.

Nuo pernai metų tyrimus vykdo ir Aleksandro Stulginskio, Lietuvos sveikatos mokslų universitetų ir Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto mokslininkai, bandydami išsiaiškinti AKM plitimo kelius. Per tęstinį trejų metų tyrimą jau atlikta duomenų analizė.

Deja, daug neatsakytų klausimų turi ne tik mūsų šalies, bet ir užsienio specialistai. „Kiek kalbėjome su kitų šalių kolegomis, beveik 98 proc. visų protrūkių lieka neišaiškinti, tai tikrai labai daug ir nežinant, kaip virusas plinta, sunku pritaikyti efektyvias kontrolės priemones“, – sako M. Masiulis.

Bandant mažinti ligos nuostolius inicijuojami teisės aktų pokyčiai

Akivaizdu, kad afrikinis kiaulių maras ne tik pavienių šalių, bet ir visos ES problema, tad, norint efektyviai kovoti arba su kuo mažesniais nuostoliais prisitaikyti, būtina suvienyti jėgas.

VMVT vadovo teigimu, yra inicijuota teisės aktų peržiūra ir pateikti siūlymai, kad, jeigu AKM yra nustatytas smulkiame ūkyje, nebūtų taikomi apribojimai stambiam ūkiui, kurio biosauga yra aukšto lygio, kur reguliariai atliekami laboratoriniai tyrimai. „Nė vienu atveju nenustatėme ryšio tarp mažame ūkyje nustatyto afrikinio kiaulių maro židinio ir komercinio ūkio. ES nebuvo specialios įstatymdavystės, tad atsiradus AKM buvo pritaikyti kitų užkrečiamųjų ligų teisės aktai. AKM savita specifika ir matome, kad tam tikras griežtas priemones būtų galima sušvelninti. Ir toliau tikrintume ūkius, atliktume laboratorinius tyrimus, bet prekyba galėtų vykti šiek tiek laisviau, būtų mažiau suvaržymų kiaulių ūkiams ir jie patirtų mažiau nuostolių“, – apie būtinybę taikytis prie susidariusios situacijos ir ieškoti išeičių kalba D. Remeika.

Jam antrina ir VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas: „Šalys sutaria, kad AKM buvimas šernų populiacijoje neturėtų riboti prekybos iš biosaugą atitinkančių ūkių. Maždaug po ketverių metų gyvenimo maro apsupty visos šalys siūlo, kad apribojimai neturėtų būti tokie drastiški ir prekyba iš biosaugą atitinkančių ūkių galėtų būti laisvesnė. Dabar ties tuo ir dirbame.“

***

2017 m. AKM situacija Lietuvos naminių kiaulių laikymo vietose

• 2 AKM židiniai komercinėse kiaulių laikymo vietose:
  • Jonavos r. sav. ūkyje buvo laikomos 24 336 kiaulės,
  • Šalčininkų r. sav. ūkyje buvo laikomos 164 kiaulės.
• 28 AKM židiniai nekomercinėse kiaulių laikymo vietose, kuriose kiaulės buvo laikomos savo reikmėms.
• 2017 m. AKM situacija Lietuvos laukinėje faunoje:
  • 1 328 vietos, kuriose AKM patvirtintas 2 456 šernams, (310 sumedžiotiems ir 2 146 gaišusiems).

VMVT inf.

***

Lietuvoje yra 16 472 kiaulių laikytojai, kurie laiko 1–10 kiaulių savo reikmėms. Šiuose ūkiuose laikomos 54 143 kiaulės, tai sudaro apie 9 proc. visų Lietuvoje auginamų kiaulių. 2018-01-01 duomenys, VMVT inf.