Mano ukio prenumerata 22 07 21
Mano Ūkis 2018/02
Lietuvoje populiariausios bulvių veislės
  • Dr. Rita ASAKAVIČIŪTĖ LAMMC Vokės filialas
  • Mano ūkis

Bulvės auginamos 130 valstybių daugiau kaip 20 mln. ha plote. Kasmet pasaulyje užauginama 300 mln. tonų bulvių. Apie 52 proc. išaugintų bulvių yra panaudojamos maistui, 34 proc. – gyvulių pašarui, 10 proc. – sėklai ir 4 proc. – techniniams poreikiams.

Pasaulyje pirmieji bulves auginti pradėjo Pietų Amerikos indėnai maždaug 14 amžiuje. O iš europiečių su bulvėmis pirmieji susipažino ispanų konkistadorai 1528 metais. Niekas nemokėjo ir nežinojo, kaip bulves auginti, ir tik 1585 metais buvo surinktas pirmas derlius. Toliau bulvės pateko į Olandiją, Belgiją, po to – į Italiją, Vokietiją, Austriją, Šveicariją, galiausiai – į Prancūziją, o olandai bulves atplukdė į Kiniją. Statistiniai duomenys rodo, kad pasaulyje bulvių daugiausia užaugina Kinija, po jos – Indija ir Rusija. Vienam gyventojui daugiausia bulvių užaugina baltarusiai.

Lietuvą bulvės pasiekė 1629 m. Kristupo Radvilos laikais. Vakarinėje Kėdainių dalyje esančio dvaro laukuose apsigyveno vokiečiai evangelikai liuteronai, kurie ir atsivežė bulvių. Dabar, geriau įdirbdami žemę, gausiau ją patręšdami, laikydamiesi tinkamos sėjomainos, sodindami derlingesnių veislių sėklą, ūkininkai išaugina po 37–50 t/ha bulvių derlių.

Vienas iš svarbiausių maisto produktų

Valgomosios bulvės turi būti maistingos, gero skonio, gerai laikytis, gumbai turi būti aptakios formos, o minkštimas – tinkamos konsistencijos, lupenos – tokios struktūros, kad jas būtų galima mechanizuotai apdoroti, nejuoduotų.

Bulves vartojame visus metus. Kadangi bulvių skonis neutralus, jos tinka su įvairiais valgiais. Bulvėse yra organinių (baltymų, riebalų, angliavandenių) ir mineralinių medžiagų bei vitaminų. Baltymai svarbūs organizmo gyvybiniams procesams, riebalai ir angliavandeniai – energijos šaltinis. Dėl bulvių maistinės vertės nuo senų laikų jos vadinamos antrąja duona.

Perdirbus vieną toną bulvių, kurių krakmolingumas siekia 17 proc., galima gauti vidutiniškai 170 kg krakmolo ar atitinkamai 80 kg gliukozės, 65 kg hidrolizinio spirito, 160 kg dekstrino, 110 l spirito.

Bulvių gumbai, nelygu veislė, sukaupia 15–35 proc. sausųjų medžiagų, iš jų – 17–29 proc. krakmolo, 1–2 proc. baltymų, apie 1 procentą mineralinių druskų. Palyginus augalinius baltymus, bulvės nusileidžia tik kviečiams ir grikiams. Iš ploto vieneto, skirto bulvėms, galima gauti beveik tris kartus daugiau sausųjų medžiagų, negu iš grūdinių pašarinių augalų. Be to, bulvių gumbuose yra kalio, natrio, kalcio, magnio, fosforo, geležies. Pagal bendrą mineralinių junginių kiekį, sukaupiamą bulvėse, jos viršija daugelį rūšių vaisių ir daržovių. Bulvių baltymuose randama 18 aminorūgščių.

Bulvės pasižymi didele maistine verte ir yra vitaminų C, A1 (karotino), B grupės, PP1 ir K šaltinis. Kasdien suvalgydami vidutiniškai 300 g virtų bulvių, apsirūpiname reikalingais angliavandeniais, fosforu, vitaminu B2 (10–12 proc.), aminorūgštimis (30–40 proc.), vitaminu C (40–50 proc.), vitaminu B1 (20–25 proc.), kaliu (55–60 proc.) ir karotinu (1–32 procentais).

Panaudojamos ir gydomosios bulvių savybės. Bulvėse yra daug kalio, todėl jos tinka sergančiųjų širdies ir inkstų ligomis dietai. Bulvės maistingos, turtingos vitaminų, aminorūgščių ir mineralinių druskų, todėl vartojamos dietinėje mityboje. Bulvės turi uždegimus malšinančių, žaizdų gijimą ir šlapimo išsiskyrimą skatinančių, nuo spazmų saugančių savybių. Jų biologiškai aktyvios medžiagos reikalingos ląstelėms, kaulams, kraujui, dantims funkcionuoti. Jos dalyvauja medžiagų apykaitoje ir yra fermentų bei hormonų sudėtinė dalis, reguliuoja organizmo šarmų ir rūgščių pusiausvyrą.

Ryškus skiriamasis požymis – gumbo spalva

Vienas iš pagrindinių bulvių veislių rodiklių yra gumbo spalva. Gumbo minkštimo spalva gali būti balta, pilkai arba melsvai balta, gelsva, silpnai gelsva, geltona ir ryškiai geltona. Spalvos tonas priklauso nuo karotinoidų, esančių kaip pigmentai ląstelių sultyse. Jei pigmentų mažai, gumbo spalva balta. Pavyzdžiui, baltos spalvos bulvių minkštime yra 0,014–0,053 mg% pigmentų, geltonos – pigmentų daugiau – 0,14–0,18 mg%.

Juo daugiau pigmentų, tuo bulvės geltonesnės. Mėlynose bulvėse daugiausia yra antocianinų. Koks yra antocianinų radikalas, nuo to priklauso mėlynumas. Bulvių minkštimo spalva (balta ar geltona) kokybei įtakos neturi. Vienoje šalyje žmonės mėgsta baltas, kitoje – geltonas bulves. Tai daugiausia lemia įpročiai.

Lietuviškos selekcijos bulvės tinka ekologiniams ūkiams

Pasaulyje nėra bulvių veislių, visiškai atsparių ligoms ir kenkėjams. Lietuviškos selekcijos bulvės labai atsparios grybinėms ir bakterinėms ligoms bei virusinei infekcijai Lietuvos klimato sąlygomis.

VB Venta – labai ankstyva veislė. Vegetacijos periodas 41–46 dienos. Keras kompaktiškas, vidutinio aukščio. Žydi negausiai, šviesiai violetiniais žiedais. Gumbai dideli, apvalūs, akutės vidutinio gylio. Odelė ir minkštimas šviesiai gelsvi. Maistinės ir kulinarinės savybės geros. Pjaustomos netamsėja, verdamos nesukrenta. Krakmolingumas 14–16 proc., prekinių gumbų išeiga – iki 95 proc. Veislė atspari vėžiui, juodajai kojelei, virusams, mažai pažeidžiama rauplių, neatspari nematodams. Auginant šios veislės bulves būtina laikytis sėjomainos. Gumbai vidutiniškai atsparūs fitoftorai. Žiemą laikosi gerai. Auga visose dirvose. Veislė gana atspari sausrai. Veislės paskirtis – labai ankstyvos stalo bulvės. Viena iš skaniausių ankstyvųjų bulvių veislių. Daiginant šios veislės bulvių sėklą, galima išauginti ankstyvą ekologišką produkciją.

Goda – ankstyvoji veislė. Keras išsiskleidęs, stambus, lapai stambūs, matinio blizgesio, ryškiomis gyslomis. Žydi trumpai, negausiai. Žiedai balti. Gumbai vidutinio dydžio, ovaliai apvalūs, šviesiai gelsvi, sekliomis akutėmis. Minkštimas gelsvas. Gero skonio. Pjaustant, verdant ir gaminant pusfabrikačius netamsėja ir nekeičia spalvos. Krakmolingumas 16– 17 proc. Veislė atspari vėžiui, bulviniams nematodams, neimli virusams. Gumbai atsparūs fitoftorai. Labai gerai laikosi žiemą. Auga visose dirvose. Veislė atspari sausroms. Veislės paskirtis – ankstyvosios stalo bulvės. Dėl didelio atsparumo ligoms ir geros prekinės išvaizdos tinka ekologiniams ūkiams.

VB Aista – vėlyva veislė. Keras status. Stiebai nestori, šakoti, tamsiai žali, išauga aukšti. Lapai ryškiai žali, gausūs. Žiedai balti, vidutinio dydžio, žydi gausiai ir ilgai. Mezga uogas. Gumbai stambūs, balti, plokščiai apvalūs, su sekliomis akutėmis. Minkštimas baltas. Lupena tvirta, šiurkšti. Prekinių gumbų būna apie 90 proc. Krakmolingumas siekia 21 proc. Bulvės gero skonio. Išvirtos nejuoduoja, gerai suverda. Veislė atspari vėžiui, nematodams ir fitoftorai. Nebijo daužymo, gerai laikosi žiemą. Auga visose dirvose. Veislės paskirtis – stalo bulvės. Dėl didelio krakmolingumo gali būti specialiai auginamos krakmolo gamybai. Ypač gerai tinka ekologiniams ūkiams, nes labai atsparios fitoftorai.

Užsieninių veislių bulvės populiariausios ankstyvesnės brandos

Kokias bulves rekomenduojama auginti Lietuvoje, galima pasitikslinti kiekvienais metais išleidžiamame Nacionaliniame augalų veislių sąraše. Nepatartina auginti tų veislių bulvių, kurių nėra minėtame sąraše. O štai, kokios yra populiariausios Lietuvoje užaugintos bulvės, aiškiausiai galima pamatyti turguose ir turgeliuose. Taigi, apžvelkime dažniausiai prekyboje esančias bulvių veisles.

Adora – olandiška labai ankstyva, derlinga, maistinės paskirties bulvių veislė. Gumbai vienodo dydžio, užauga stambūs, apvaliai ovalūs, šviesiai gelsvu minkštimu, sekliomis akutėmis. Šios veislės bulvės atsparios mechaniniams sudaužymams, sausajam puviniui, jautresnės marui ir rauplėms. Adora užaugina keletą stiebų su negausiu kiekiu gumbų viename kere, todėl rekomenduojama sodinti tankiau ir sekliau, kadangi gumbai formuojami iš dalies giliai. Vidutinis žiemojimo laikas.

Vineta – vokiška ankstyva, maistinės paskirties bulvių veislė. Gumbai apvaliai ovalūs, stambūs, šiurkštesne odele, vidutinio gilumo akutėmis. Geros prekinės išvaizdos, atsparūs mechaniniams pažeidimams. Luobelė ir minkštimas gelsvi. Išvirtos nežymiai subyra. Gerai laikosi žiemą. Augalai atsparūs vėžiui, bulviniams nematodams Ro1, virusams A ir Y ir lapų susisukimo virusui, juodajai kojelei. Šios veislės bulvės mažiau reiklios dirvai ir drėgmei, ypač atsparios sausrai, neimlios ligoms ir kenkėjams. Nepakenčia azoto pertekliaus, dėl kurio sustoja gumbų brendimas ir susilpninamos sandėliavimo savybės. Tinkamos daiginti. Puikaus skonio. Gerai laikosi sandėliuose, ilgas ramybės periodas. Tinkamos auginti ekologiniuose ūkiuose. Šios veislės bulvės įvairiomis kintamomis auginimo sąlygomis duoda pastovų vidutinį derlių.

Osprey – angliška vidutinio ankstyvumo, derlinga maistinės paskirties bulvių veislė, išsiskirianti marga, šviesia, su rausvom akutėmis luobele, švelniai gelsvu minkštimu. Ypač atspari įvairioms rauplėms ir sunkiems sudaužymams. Dėl išvaizdos ir pakavimo savybių ši veislė yra viena populiariausių Skandinavijoje. Pakenčia sausrą, ypač atspari juodajai kojelei, puviniams, iš kitų veislių išsiskiria mažesniu jautrumu marui.

Melody – olandiška vidutinio ankstyvumo, maistinės paskirties bulvių veislė, naudojama šviežiam vartojimui, pakavimui, plovimui. Pasižymi puikiomis skonio savybėmis visą žiemojimo laiką: nejuoduoja išvirtos, vidutiniškai miltingos. Ilgas ramybės periodas (7–8 mėnesiai). Gumbai ovalūs, gelsva tinkline luobele, sekliomis akutėmis, kere formuojami vienodo dydžio. Minkštimas švelniai geltonas. Melody išsiskiria pakankamai dideliu atsparumu mechaniniams sužeidimams ir sudaužymams, marui, atspari daugumai ligų.

Laura – austriška vidutinio ankstyvumo, maistinės paskirties bulvių veislė, tinkanti perdirbti. Gumbai pailgai ovalūs, raudoni, labai puikios prekinės išvaizdos. Minkštimas ryškiai geltonas. Augalai neimlūs nematodams, virusams, tačiau jautrios marui. Šios veislės bulvės ypač atsparios sausrai. Gero skonio, verdamos nesukrenta, išvirusios nepakeičia spalvos. Ilgas ramybės periodas. Nebijo vandens pertekliaus.

Populiariausios Lietuvoje būtų ankstyvos ir vidutinio ankstyvumo bulvės. Vėlyvųjų bulvių paklausa nedidelė, bet jos geriau negu ankstyvosios laikosi sandėliuojamos. Svarbiausia, kad būtų kokybiška bulvių sėkla.

Populiarėja mėlynosios bulvės

Vis labiau didėja dėmesys antocianinų vartojimui su maistu. Jų kokybinė ir kiekybinė sudėtis daug lemia ne tik produkto išvaizdą (spalvą), aromatą, skonį, bet ir bendrą produkto antioksidacinį aktyvumą. Tuo paaiškinamas domėjimasis daug antioksidantų turinčiais augalais ir iš jų gaminamais produktais.

Antocianų sudėtis ir kiekiai produktuose dažniausiai kinta dėl ten vykstančių kondensacijos reakcijų, per kurias susidaro nauji polimeriniai pigmentai. Antocianų kiekis bulvėse priklauso nuo jų brandos bei polifenolių biosintezei turinčių įtakos aplinkos sąlygų: šviesos intensyvumo ir temperatūros. Antocianinų sudėtis yra svarbi per dieną suvartojamų biologiškai aktyvių junginių kiekiui ir produkto komercinei vertei nustatyti.

Bulvių veislėse Blaue Schweden, Violettfleischige Blaue, Veltlin Blaue nustatyti palyginti dideli antocianų kiekiai. Blaue Schweden – austriška vidutinio ankstyvumo, maistinės paskirties bulvių veislė. Violettfleischige Blaue – vokiška ankstyva, bulvių traškučių paskirties bulvių veislė. Veltlin Blaue – itališka vidutinio ankstyvumo, maistinės paskirties bulvių veislė. Tamsiai mėlynas bulves labai mėgsta Pietų Šveicarijoje ir Šiaurės Italijoje, ar jos sulauks populiarumo Lietuvoje – priklausys nuo vartotojų.

K O M E N T A R A S

Zofija CIRONKIENĖ, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė

Pernai Lietuvoje buvo deklaruota 12 387,55 ha bulvių pasėlių. Palyginti su 2016-aisiais, bulvių plotai sumažėjo 1 577,15 ha arba 11,3 proc. Apibendrinant galima sakyti, kad pastaraisiais metais visas deklaruotas plotas mažėjo maždaug po pusantro tūkstančio hektarų, tačiau mūsų asociacijos narių bendras deklaruotas bulvių plotas tik nežymiai sumažėjo – greičiausiai dėl sėjomainos. Galima teigti, kad prekiniuose ūkiuose bulvių pasėlių plotai yra palyginti stabilūs, nors šių ūkių šeimininkams irgi kyla didelių pagundų pereiti prie lengvesnių augalų, t. y. grūdų, auginimo.

Manau, kad gerai žinomos Vineta, Laura bulvių veislės kol kas išlikusios tarp populiariausių ir versliniuose, ir mėgėjų ūkiuose. Lietuviškos selekcijos bulvių prekiniai ūkiai nesirenka dėl mažesnio jų produktyvumo ir kitų trūkumų, kurie išryškėja lyginant su vakarietiškomis veislėmis.

Derlius pernai buvo apie 30 proc. mažesnis, taip pat patirta nemažai nuostolių saugyklose, nes ne visos bulvės į jas buvo suvežtos sveikos. Lietuvoje užaugintos bulvės daugiausia realizuojamos vietinėje rinkoje, taip pat Baltijos ir Balkanų šalyse, Italijoje. Bulvių kainas diktuoja bendra situacija ES rinkoje, bulvių laikymasis saugyklose, šalyje esantis skubiai realizuotinų bulvių kiekis. Savaime suprantama, situaciją Lietuvoje paaštrina ir didžia dalimi lemia paprastai esančios žemos produkcijos kainos Lenkijoje.

Ar įmanoma nuspėti, kiek bulvių bus sodinama kitais metais? Kol kas bulvių plotai tik mažėjo, tad sunku tikėtis, kad jie didės artėjantį 2018-ųjų pavasarį. Pagrindinė mažėjimo priežastis – Rusijos embargas ir mažėjantis gyventojų (valgytojų ir darbo jėgos) skaičius bei vidutinis suvartojimas namų ūkiuose.

Rugilė MALINAUSKIENĖ, Petro Vasiliausko ūkio „Vfarm“ komercijos vadovė

Truputį skiriasi stambių ir mažų ūkių bulvių veislių pasirinkimas. Tarp smulkesnių ūkių vis dar išlieka populiarios atsparesnės ligoms veislės: Vineta (ankstyvoji), Adora (labai ankstyva) ir Laura (vidutinio ankstyvumo). Pastarosios veislės taip pat ieško ir stambūs ūkiai. Jie orientuojasi į prekinį paruošimą ir bulvių eksportą, todėl ieško derlingų (duodančių didesnį negu 50 t/ ha derlių) ir puikios prekinės išvaizdos bulvių. Derlingos veislės paprastai yra lepesnės, todėl reikalauja didelės auginimo patirties. Kas lemia renkantis vieną ar kitą bulvių veislę? Didieji ūkiai, tačiau „mados“ ateina ir praeina. Naują veislę platiname 2–3 metus, po to dažnai ją keičia kita nauja veislė. Kadangi kasmet labai skiriasi gamtinės sąlygos, ūkiai dirba skirtingų charakteristikų dirvas, natūralu, kad kiekvienas augintojas ieško tobulos veislės. Lietuviškų veislių bulvių nedauginame. Apie šį sektorių galėčiau pasakyti tik tiek, kad veislių selekcijai reikia ypač daug investicijų ir palaikančio valstybinio požiūrio.

Juozas PUKELIS, Šakių r. bendrovės „Šaka“ vadovas

Mūsų turima informacija, tarp populiariausių bulvių veislių išlieka gerai žinomos Laura ir Vineta, jas pasivijo Jelly veislės bulvės. Veislių populiarumo kriterijai irgi tie patys, tradiciniai: skonio savybės, derlingumas, išvaizda, žinomumas. Sėklinių bulvių užsakymai prasideda jau ankstyvą rudenį, dar nenuėmus viso derliaus. Pardavimus galime vykdyti tuomet, kai gauname visų reikalingų tyrimų duomenis iš Valstybinės augalininkystės tarnybos. Kasmet mūsų bendrovė vidutiniškai parduoda apie 900 tonų sėklinių bulvių. Tokios yra mūsų galimybės. Didinti pardavimų apimčių negalime, nes trūksta tinkamų saugyklų.