23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2018/02
Ilgos kelionės arkliams gali sukelti sunkią ligą
  • Indrė STASIULEVIČIŪTĖ, Giedrė VOKIETYTĖ LSMU Veterinarijos akademija
  • Mano ūkis

Tarptautinis ir tarpžemyninis žirgų transportavimas arklių pramonėje labai paplitęs. O su tolimomis kelionėmis yra susijusi ir arklių liga – transportavimo karštinė arba pleuropneumonija, dar vadinama kelionių liga.

Jau nuo XX a. pradžios gerai žinoma arklių pleuropneumonija – tai kvėpavimo takų liga, apimanti plaučių audinį ir pleuros ertmę (tarp krūtinės sienos ir plaučių). Pleuropneumonija tapo pagrindine problema, transportuojant kariuomenės arklius sausuma ir jūrų transportu. Per Pirmąjį pasaulinį karą po ilgos kelionės nugaišo tris kartus daugiau arklių, negu jų krito pačiame kare. Iš pradžių buvo manoma, kad ši liga yra labai užkrečiama, o jos pasireiškimą sustiprina spūstis ir bloga ventiliacija. Buvo pradėta taikyti dezinfekcija, karantinas ir izoliacija, tačiau tai nedavė teigiamų rezultatų. Dabar jau žinoma, kad prevencijos priemonės turi būti taikomos kiekvienam arkliui atskirai, tik taip galima sumažinti riziką arkliams susirgti transportavimo karštine (pleuropneumonija).

Kodėl arkliai suserga transportavimo liga?

Visų arklių gerklose ir nosies landoje (viršutiniuose kvėpavimo takuose) yra bakterijų, tačiau jie paprastai turi keletą imuniteto gynybos mechanizmų, kurie neleidžia bakterijoms patekti į plaučius ir juose daugintis (apatiniuose kvėpavimo takuose). Šiuos mechanizmus sudaro:

► nuolatinis sekreto, kuriame yra gausu bakterijų, dulkių, šalinimas iš plaučių;

► specialios ląstelės, kurios naikina ir šalina į plaučius patekusias daleles (bakterijas, dulkes ir t. t.).

Tačiau nusilpus gyvūno imunitetui, šie mechanizmai susilpnėja ir bakterijos patenka į apatinius kvėpavimo takus (trachėją, bronchus, plaučius), todėl didėja tikimybė, jog žirgui pasireikš pneumonija.

Transportuojami žirgai dažniausiai yra fiksuojami rišant galvą, dėl to jie priversti laikyti galvą pakeltą aukščiau, negu stovėdami įprastai. Dėl ilgo stovėjimo tokia poza, gravitacijos veikiamas sekretas su bakterijomis nepašalinamas per nosį, bet juda žemyn į plaučius. Taip pat net ir trumpas transportavimas arkliams sukelia stresą, dėl kurio padidėja kortizolio kiekis kraujyje, o tai jau neigiamai veikia imuninę sistemą. Nusilpus imunitetui, sumažėja specialių ląstelių, kurios yra atsakingos už plaučių užterštumo mažinimą, gamyba.

Kai žirgui pasireiškia pneumonija, infekcija plinta ir patenka į pleuros ertmę, taip išsivysto pleuropneumonija. Krūtinplėvės ertmė prisipildo didelio kiekio infekuoto eksudato, kuris sunkina kvėpavimą ir sukelia didelį skausmą.

Kaip atpažinti ligą?

Pleuropneumonija yra sunki liga, galinti tapti net žirgų gaišimo priežastimi, jeigu pirmieji požymiai greitai nepastebimi ir laiku nepradedamas taikyti tinkamas gydymas. Liga gali pasireikšti dar žirgą transportuojant, tačiau dažniausiai pirmieji jos požymiai pastebimi praėjus dviem ar trims dienoms po kelionės.

Žirgai, sergantys šia liga, pradeda karščiuoti (kūno temperatūra pakyla > 38,5 °C), kyla depresija, mieguistumas, anoreksija, iš šnervių teka išskyros, mažiau išgeriama vandens. Pleuros skausmas gali pasireikšti kosuliu, sukaustytu judėjimu arba nenoru judėti, alkūnės gali būti atkištos toliau nuo kūno, žirgas ilgai guli. Paprastai pastebimas dažnesnis kvėpavimas arba jis būna paviršinis.

Diagnozavimas ir gydymas

Ankstyvas diagnozavimas ir gydymas yra labai svarbūs geros ligos baigties veiksniai. Dažniausiai veterinarijos gydytojas gali įtarti šią ligą remdamasis anamnezės duomenimis (šeimininko pasakojimu apie tai, kaip pasireiškė liga), bendro klinikinio ir kraujo tyrimų rezultatais. Diagnozei patvirtinti ir tinkamam gydymui parinkti būtina atlikti ultragarsinį bei endoskopinį tyrimą. Per ultragarsinį tyrimą nustatomas pleurito lygis, įvertinamas susikaupusio skysčio kiekis krūtinės ląstoje. Atliekant endoskopinį tyrimą, įvertinami žirgo kvėpavimo takai, paimamas trachėjoje susikaupusio sekreto mėginys bakterijų kultūrai nustatyti.

Gydymas turi būti agresyvus ir dažniausiai ilgas (gali tęstis kelis mėnesius). Neretai žirgams reikia drenuoti krūtinės ląstą. Per tokią procedūrą pašalinamas krūtinės ląstoje susikaupęs uždegiminis eksudatas. Į veną lašinamas didelis kiekis skysčių, siekiant žirgo organizme atkurti skysčių balansą, taip pat vaistai nuo skausmo ir uždegimo, antibiotikai. Komplikacijos, susijusios su pleuropneumonija, yra laminitas, plaučių abscesai, mirtis.

Transportavimo ligos prognozė šiais laikais gerokai pagerėjo dėl ankstyvo jos atpažinimo, diagnostinių tyrimų pažangos ir agresyvios terapijos. Nėra jokių abejonių, kad, ligai įsisenėjus, ją išgydyti yra daug sunkiau.

Ligos prevencijos priemonės

  • Būtina mažinti arklių apatinių kvėpavimo takų užteršimą per kelionę. Moksliškai įrodyta, kad susikaupusios bakterijos ir sekretas nepašalinami iš kvėpavimo takų, jeigu arklio galva reguliariai nuleidžiama ėsti arba gerti 30 minučių tik kas 6 valandas. Todėl ilgas keliones reikėtų planuoti 12 valandų etapais, rekomenduojama, kad tarp etapų būtų 8–12 valandų pertraukos, net jeigu nėra galimybės arklius iškrauti.
  • Šerti arklius yra geriau nuo žemės lygio negu iš pakabinto šienmaišio ar pašarų konteinerio.
  • Patariama vengti labai griežto arklių fiksavimo per kelionę.
  • Taip pat reikėtų vengti transportuoti arklius iškart po sunkaus fizinio krūvio. Žirgui gali sukelti sveikatos problemų net ir 2–4 valandų trukmės kelionė, jeigu ji vyks po sunkaus fizinio krūvio. Po ištvermės varžybų, lenktynių, trikovės kroso rungties žirgus geriausia transportuoti tik kitą dieną.
  • Žirgams keliaujant, labai svarbu šviežias, švarus oras. Jeigu nėra labai šalta, rekomenduojama priekabą vėdinti, atidarant viršutinius ventiliacijos liukus arba šoninius langus. Taip pat patariama priekaboje naudoti nedulkančius pakratus. Pakratai sugeria drėgmę ir dalį amoniako, kuris išsiskiria iš arklių šlapimo ir stipriai dirgina jų kvėpavimo takus.
  • Išvengti bakterijų infekcijos iš viršutinių kvėpavimo takų į plaučius taps neįmanoma, jeigu keliaujant priekaboje arklių galvos bus pakeltos ilgiau negu 12 valandų.