Glifosatas įeis į žemdirbystės istoriją kaip stebuklingas piktžolių žudikas, galiausiai tapęs pasaulinio konflikto ašimi. Tiek siūlantys uždrausti, tiek raginantys jį leisti toliau naudoti kviečia remtis moksliniais tyrimais. Tačiau į aklavietę veda tai, kad nebeaišku, kuriais tyrimais galima pasitikėti, nes dalis glifosato įtaką aplinkai ir žmonėms tyrusių mokslininkų buvo diskredituoti, o jų sprendimus galėjo lemti pinigai.

Tyrimai ne visus įtikino

Pernai lapkritį Europos Komisija po kelių nesėkmingų bandymų nutarė glifosato licenciją pratęsti 5 metams. Lietuvos augalų apsaugos asociacijos vadovė Aušra Beniulienė mano, kad nebuvo pagrindo neatnaujinti veikliosios medžiagos glifosato registracijos.

„Tyrimų duomenys (90 000 puslapių duomenų, 3 300 glifosato saugumą įrodančių studijų) patvirtina, kad glifosatas yra saugus naudoti, jis nėra kancerogenas, nėra endokrininei sistemai kenkianti medžiaga. Europos maisto saugos tarnyba, Europos cheminių medžiagų agentūra, valstybių narių kompetentingos institucijos su tuo sutinka", - sako A. Beniulienė.

Anot jos, turime griežčiausią pasaulyje augalų apsaugos produktų ir jų veikliųjų medžiagų registracijos sistemą su labai aiškiais mokslu paremtais kriterijais, naudojame visus kriterijus atitinkančią veikliąją medžiagą glifosatą, tačiau valstybės narės ilgai nesugebėjo priimti sprendimo.

„Klausimas tapo politiniu, nors buvo sprendžiama visiškai techninė problema. Sprendimas turėtų būti pagrįstas moksliniais įrodymais", - teigia ir A. Beniulienė.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto direktoriaus pavaduotoja, Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja dr. Roma Semaškienė atkreipia dėmesį į visuotinio konflikto priežastis. „Kai pradėtas naudoti glifosatas, buvo teigiama, kad jis yra visai nekenksmingas. Tačiau vėliau, atliekant tyrimus ir tobulėjant tyrimų įrangai, paaiškėjo, kad glifosatų likučių lieka augaluose, dirvožemyje, vandenyje. Šių tyrimų rezultatai sukėlė nepasitikėjimą šiuo herbicidu", - pažymi R. Semaškienė.

Jos manymu, nuomonei apie glifosatą labiausiai pakenkė jo naudojimas prieš pat nuimant derlių. „Jį leidžiama purkšti likus 10-14 dienų prieš nuimant derlių, tačiau tik siekiant naikinti piktžoles. Lietuvoje javų laukuose prieš derliaus nuėmimą retai būna piktžolių, o ūkininkai kartais purškia glifosatą, norėdami išdžiovinti grūdus. Ūkininkus taip skatina elgtis ir grūdų supirkėjai, sakydami,kad glifosatas yra geriausia išeitis. Nors ūkininkai yra kontroliuojami, bet tokių atvejų pasitaiko", - sako R. Semaškienė.

Ji pasisako už kompromisą ir siūlytų neleisti naudoti glifosato prieš pat nuimant derlių. Mokslininkės manymu, tai padėtų pakeisti požiūrį į šį herbicidą. R. Semaškienė pabrėžia didžiulę šio herbicido naudą Lietuvos žemės ūkiui. „Jis padėjo išnaikinti piktžoles apleistuose laukuose. Ūkininkai nepritartų glifosato uždraudimui, nes šis herbicidas palengvina ūkininkavimą. Uždraudus glifosatą, būtų rastos kitos priemonės, tačiau šiuo metu jų nėra", - pažymi R. Semaškienė.

Regi DDT istorijos pasikartojimą

Augalų selekcininkas prof. habil. dr. Antanas Svirskis piktinasi, kad daugelis žemdirbių be glifosato nebemoka ūkininkauti, nesilaiko geros agrotechnikos, sėjomainų ir kt. „Be glifosato žemės ūkio produktai gal ir pabrangtų, bet jie nebūtų nuodingi. Vien Dotnuvoje kasmet tiriama po keliasdešimt kitų pesticidų. Neteko girdėti, kad jie būtų prastesni už senuosius. Dažniausiai jie vertinami tik pagal tai, ar gautas didesnis derlius, o ne tai, ar jie tinka maistui, pašarui. Glifosatas kenksmingas dirvožemio mikroorganizmams ir skatina natūralaus dirvožemio derlingumo nykimą. Šie herbicidai turi būti uždrausti", - įsitikinęs mokslininkas.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorijos direktorius prof. habil. dr. Gediminas Staugaitis teigia, kad naujausia literatūra rodo didžiulę glifosato žalą gyviems organizmams.

„Net šiurpuliukai eina skaitant. Panašiai kaip buvo su DDT, dabar tas pats su glifosatais. (DDT arba dustas pasaulyje uždraustas pagal 2004 metais įsigaliojusią Stokholmo konvenciją - red. past.). Augintojai neįsivaizduoja darbo be glifosato. Vienas, du, nupurškei - ir problemos nėra. Naudoti glifosatą reikėtų vis mažiau. Jį dar reikėtų palikti ten, kur sunkiausiai išsiverčiame, o po to ir ten naudojimą mažinti. Reikėtų kategoriškai uždrausti purkšti bręstančius augalus. Tyrėme nemažai grikių ėminių, daug kur radome glifosato likučių. Taip neturėtų būti. Be to, likučių randama ir ekologinių ūkių produkcijoje. Tai jau protu sunkiai suvokiama arba rodo didžiulį glifosato naudojimo mastą", - stebisi G. Staugautis.

Lietuvos ūkininkų sąjungos Marijampolės skyriaus pirmininkas Sigutis Jundulas sako, kad ūkininkai linkę į kompromisą. „Manau, kad dauguma ūkininkų pritartų draudimui naudoti glifosatą likus dviem savaitėms iki nuimant derlių. Visiškas uždraudimas ūkininkams sukeltų daug rūpesčių, padidintų darbo apimtis. Vien ardami laukus papildomai prigamintume begalę anglies dvideginio, apie kurio žalą tiek daug kalbama", - pažymi S. Jundulas.

Jis kampaniją prieš glifosatą vertina kaip isteriją ir trumparegiškumą. „Nepagalvojama apie pasekmes. Amerikos žemynas sėkmingai purškia savo modifikuotus augalus ir veža mums produkciją. Kai įsigalios laisvos prekybos sutartys su jais, žūsime nelygioje konkurencinėje kovoje", - mano S. Jundulas.

Mokslininkai kreipėsi į V. Andriukaitį

Diskusijos dėl glifosato naudojimo kilo, kai 2015 m. kovo 20 d. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) paskelbė išvadas, kad augalų apsaugos produktai, į kurių sudėtį įeina glifosatas, gali sukelti vėžį.

Netrukus Vokietijos rizikos vertinimo institutas įvertino glifosato tyrimus ir Europos maisto saugos agentūrai (EFSA) pateikė išvadas, nurodančias, kad glifosatas nepasižymi kancerogeninėmis, mutageninėmis ar poveikį reprodukcijai turinčiomis savybėmis. Šias išvadas patvirtino Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA).

Bet EFSA neviešina savo duomenų, laiko paslaptyje šaltinius, kuriais remdamasi priėjo prie tokios išvados. Tuo pasipiktinę 96 žinomi Europos mokslininkai atviru laišku kreipėsi į už sveikatą ir maisto saugą atsakingą Europos Komisijos narį Vytenį Andriukaitį. Mokslininkai reikalauja EFSA užsakytą alternatyvų tyrimą pripažinti negaliojančiu. Jie atkreipė dėmesį, kad Vokietijos rizikos vertinimų institutas nevertino daugybės svarbių dalykų, pavyzdžiui, tai, jog herbicidas „Roundup" dėl jame esančių medžiagų, kurios sustiprina glifosato veikimą, yra kur kas toksiškesnis nei grynas glifosatas.

Kažkada EFSA agentūra palaimino glifosato kelią į Europą. Dabar agentūra priešinasi mokslinėms studijoms ir Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros išvadoms. Austrija oficialiai paprašė paaiškinti, kodėl EFSA 2015 metų tyrimas yra beveik kopija tyrimo, kurį pristatė „Monsanto" apie glifosato nekenksmingumą.

Žurnalistė paviešino manipuliacijas

Buvusi „Reuters" žurnalistė amerikietė Kerė Gilam (Carey Gillam), daug metų tyrusi bendrovės „Monsanto" veiklą, neseniai išleido knygą „Whitewash:The Story of a Weed Killer, Cancer and the Corruption of Science" („Nusiplauti rankas: piktžolių žudiko, vėžio ir mokslo korupcijos istorija").

Autorė, pateikdama dokumentus, pasakoja, kokiais metodais „Monsanto" kūrė „Roundup" įvaizdį. Žurnalistė kalbėjosi su mokslininkais, žmonėmis, sergančiais vėžiu, kurį, jų manymu, sukėlė glifosato naudojimas.

Pasakojama apie mokslininkus, kurių reputacija sutepta, kai jie sutiko moksliniuose žurnaluose pasirašyti straipsnius, kuriuos parengė pati „Monsanto". Pateikiamas šios bendrovės darbuotojų susirašinėjimas elektroniniu paštu, atskleidžiantis manipuliacijos mastą.

„Negalima sakyti, kad „Roundup" nėra kancerogenas. Mes neatlikome reikalingų testų, kad galėtume suformuluoti tokį pareiškimą", - viename laiške dar 2003 metais rašė „Monsanto" toksikologė Dona Farmer (Donna Farmer). 2008 metais parengta vidinė „Monsanto" prezentacija rodo, kad įmonė turėjo duomenų apie tai, kad glifosatas per ilgą laiką potencialiai gali sukelti vėžį.

Parduota garbė

Šioje istorijoje figūruoja amerikietis fizikas ir molekulių biologas Henris Mileris (Henry Miller). Nutekintuose laiškuose matyti, kad „Monsanto" pasiūlė mokslininkui parašyti straipsnį apie glifosatą. H. Mileris atsakė: „Sutikčiau, jei galėčiau pradėti nuo aukštos kokybės juodraščio". Straipsnis 2015 metais pasirodė įtakingo žurnalo „Forbes" svetainėje. Viešumon iškilus straipsnio atsiradimo aplinkybėms, „Forbes" pašalino tekstą ir paskelbė, kad nutraukė bendradarbiavimą su H. Mileriu. „Monsanto" pareiškė, kad niekada nemokėjo H. Mileriui. Pats mokslininkas nieko neatsakė į „New York Times" klausimus šia tema.

Vidiniai laiškai atskleidė, kad „Monsanto" spaudė kitą mokslininką Briusą Česį (Bruce Chassy) prisidėti prie kompanijos, o jis galiausiai kapituliavo, tapo straipsnio su H. Mileriu bendraautoriumi. Minėtame straipsnyje buvo išjuoktas kitas mokslininkas Žilė Erikas Seralinis (Gilles-Eric Séralini), kuris laboratorijoje tyrė žiurkes ir paskelbė, kad glifosatu apdorotais kukurūzais šertos žiurkės patyrė įvairių sveikatos sutrikimų ir net susirgo vėžiu.

1994 metais tas pats H. Mileris tabako kompanijai „Philip Morris" parengė principus, kurie turėjo paneigti tabako ir vėžio bei širdies ligų ryšį. Jis taip pat neigia klimato atšilimą, bičių mažėjimą, gina GMO industriją.

Artimieji tikisi kompensacijų

JAV šiuo metu apie 2 000 žmonių yra padavę į teismą „Monsanto" ir tikisi prisiteisti didžiules sumas, nes patys serga ar nuo vėžio mirė jų artimieji. Vienas jų argumentų yra tai, kad JAV aplinkos apsaugos agentūra jau 1984 metais žinojo, kad glifosatas yra siejamas su vėžiu. Šios agentūros mokslininkai jau tuomet įvardijo jį kaip galimą kancerogeną.

Žurnalistė K. Gilam žurnalui „Mano ūkis" sakė, kad šia tema domisi nuo 1998 metų. Ne veltui daugelio šalių žurnalistų ją cituoja, rašydami apie glifosatą.

„Bylos JAV yra prieš „Monsanto", nes ji 1974 metais sukūrė šį herbicidą. Kaltintojai mano, kad glifosatas sukėlė vėžį. Tyrimai rodo, kad labiau toksiškas yra ne pats glifosatas, bet jo kombinacija su paviršinio aktyvumo medžiagomis. Žmonės kaltina „Monsanto", kad ji žinojo tai ir nuslėpė šią riziką", - sakė K. Gilam.

Po knygos išleidimo „Monsanto" bandė diskredituoti žurnalistę, kaip ir daugelį kitų žurnalistų, kurie domėjosi glifosato istorija. Knygoje aprašoma bene pirmoji byla dėl glifosato. Amerikietis Džekas Makkalas (Jack McCall) augino vaisius. Jis nerūkė, jo šeimoje nebuvo sirgusių vėžiu. Įtikintas „Roundup" saugumu, ūkininkas ėmė naudoti šį herbicidą tose savo ūkio vietose, kurių negalėjo pasiekti traktoriumi. 2013 metais nuo limfomos mirė jo 6 metų šuo. 2015 metų rugsėjį Dž. Makkalui nustatyta ne Hodžkino (non Hodgkino) limfoma (piktybinė kraujo liga). 2015 metų gruodžio 26 dieną, būdamas 69 metų amžiaus, jis mirė. Našlė ir jos sūnus pasiryžę padaryti viską, kad kiti sužinotų šią istoriją.

Dvigubas žaidimas

Skandalas kilo ir pasisakančiųjų už glifosato uždraudimą stovykloje. Diskredituotas mokslininkas, kuris Jungtinių Tautų agentūrai patarė glifosatą klasifikuoti kaip galimą kancerogeną. Kristoferis Portjė (Christopher Portier) už konsultacijas gavo 160 tūkst. JAV dolerių iš teisininkų įmonių, kurios parengė ieškinius vėžio aukų ir jų artimųjų šeimoms, besitikinčioms prisiteisti iš „Monsanto".

K. Portjė nėra nei chemikas, nei gydytojas, o statistikas. K. Portjė vadovavo IARC komitetui, kuris 2014 metais pasiūlė studijuoti glifosatą, jis buvo į grupę pakviestas vienintelis techninis specialistas. Būtent po IARC tyrimo išvadų paskelbimo glifosatas pradėtas minėti kaip galimas vėžio sukėlėjas.

K. Portjė Europos Komisijai nedeklaravo savo ryšių su teisininkų firmomis. Būtent šis žmogus važinėjo po ES šalis, susitikinėjo su aplinkos ir sveikatos ministrais ir įtikinėjo, kad glifosatas galimai sukelia vėžį.