Lietuvos visuomenė turėtų atkreipti dėmesį ir susirūpinti kū karštligės plitimu šalyje. Ši liga yra zoonozė, žmonės paprastai užsikrečia nuo atrajotojų. Lietuvoje kū karštligė galvijų bandoje pirmą kartą užregistruota 2016 m. pabaigoje. Atlikus išsamius imunologinius tyrimus 2017 m., surinkta informacija apie ligos paplitimo mastą mūsų šalyje.

Pirmą kartą kū karštligė aprašyta 1935 m. Australijoje Kvinslendo skerdyklų darbuotojams ir apibūdinta kaip neaiški (angl. „query“ – abejonė) karštligė, todėl sutrumpintai buvo pavadinta kū karštlige (angl. Q fever). Kai kuriuose veterinariniuose šaltiniuose šis gyvūnų susirgimas vadinamas koksielioze (angl. Coxiellosis).

Ligos paplitimas

Kū karštligė – zoonozė, kurios sukėlėjas Coxiella burnetii yra plačiai paplitęs pasaulyje tarp naminių ir laukinių žinduolių, paukščių ir nariuotakojų. Žmonėms ir gyvūnams patogenišką kū karštligės sukėlėją Coxiella burnetii 1937 m. atrado australų mokslininkai (Derrick, Burnet, Freeman). Sukėlėjo rezervuaras gamtoje – daugiau kaip 60 rūšių graužikų, apie 50 rūšių paukščių ir daugiau kaip 70 rūšių erkių. Susirgimas enzootiškai pasireiškia daugelyje vietovių, kuriose yra laikomi galvijai, avys ir ožkos. Šių gyvūnų laikytojams ir veterinarijos gydytojams, kurių ūkiuose serologiškai yra nustatomi teigiami ligos atvejai, dažnai taip pat būna teigiami serologinio tyrimo rezultatai, neretai pasireiškia klinikiniai ligos simptomai ar net mirties atvejai. Coxiella burnetii yra išplitusi visose pasaulio šalyse, išskyrus Naująją Zelandiją, šiaurinius Skandinavijos regionus bei Antarktidą. Lietuvoje jau yra diagnozuoti kū karštligės atvejai žmonėms.

Sukėlėjas ir patogenezė

Susirgimą sukelianti gramneigiama bakterija Coxiella burnetii yra priskiriama prie riketsijų, tačiau pastaraisiais metais atliktų filogenetinių tyrimų duomenimis, Coxiella burnetii yra artimesnė Legionella ir Francisella nei riketsijų genčiai. Coxiella burnetii gali būti perduodama oro lašeliniu būdu arba per tiesioginį kontaktą, plinta su vėju arba per maistą, laukinėje gamtoje – per užsikrėtusios erkės įkandimą. Sukėlėjas cirkuliuoja laukinių gyvūnų organizmuose ir jų ektoparazituose, dažniausiai erkėse. Kitas kelias, nepriklausomas nuo laukinių gyvūnų, yra bakterijos, randamos naminių atrajotojų populiacijoje. Ixodidae ir Argasidae šeimų erkės gali būti patogeno šaltinis. Jos gali perduoti sukėlėją naminiams atrajotojams, tačiau nemanoma, kad erkės svarbios ligą perduodant žmonėms. Kol kas mūsų šalyje neištirta, ar yra erkių, užsikrėtusių koksielėmis.

Coxiella burnetii dauginasi šeimininko monocituose ir makrofaguose. Skiriamos dvi patogeno formos. Pirmosios atveju infekuotose ląstelėse randama vegetatyvinė mikroorganizmo forma. Antrosios atveju ekstraląstelinė patogeno forma patenka į pieną, šlapimą ir išmatas, didelė jų koncentracija randama placentoje ir amniono skystyje. Ši sukėlėjo forma yra atspari karščiui, džiovinimui, daugeliui dezinfekcinių medžiagų, aplinkoje gali išlikti gyvybinga ilgą laiką (nuo kelių savaičių iki metų). Užsikrėtus naminiam atrajotojui, Coxiella burnetii gali lokalizuotis tešmenyje, tešmens limfiniuose mazguose, placentoje ir gimdoje, iš kur vėliau išplinta jauniklių atvedimo ar laktacijos periodu. Coxiella burnetii priskiriama prie potencialių bioterorizmo mikroorganizmų, nes užkrėtimui reikia mažos dozės, mikrobas atsparus aplinkos veiksniams, gali plisti aerozoliniu būdu.

Didžiausia rizika užsikrėsti yra atvedant jauniklius, kai sukėlėjas gali būti įkvepiamas, nuryjamas arba per tiesioginį kontaktą su vaisiaus vandenimis ar placenta. Patogenas gali būti platinamas su pienu, šlapimu ar išmatomis. Aukštos temperatūros pasterizacija sunaikina sukėlėją. Gyvūnų organizmuose Coxiella burnetii gali išsilaikyti kelerius metus ar net visą gyvenimą.

Ligos diagnozavimas

Atrajotojams dažniausiai būdinga subklinikinė ligos forma. Užkrėstose avių, ožkų ir galvijų bandose gyvuliams gali pasireikšti anoreksija, padaugėja abortų vėlyvuoju vaikingumo laikotarpiu, placentos užsilaikymo, endometrito, nevaisingumo, agalaktijos atvejų. Atvedami nedideli ar labai silpni jaunikliai, kurie dažniausiai nugaišta per pirmąsias septynias gyvenimo dienas. Esant subklinikinei ligos formai, gyvuliai išskiria žymiai mažiau mikroorganizmų negu abortų atveju, kai pasireiškia nekrozinis placentitas. Yra duomenų, kad Coxiella burnetti gali turėti įtakos subklinikiniam mastitui pieninių karvių bandoje. Eksperimentiškai užkrėtus kates, joms pasireiškė trumpalaikis karščiavimas, apatiškumas ir anoreksija, šie požymiai truko keletą dienų.

Naminių atrajotojų patologiniai anatominiai pokyčiai nespecifiniai, todėl susirgimą reikia diferencijuoti nuo kitų ligų, kurioms būdingi abortai. Ligai diagnozuoti taikomi kraujo serumo imunofermentinės analizės (IFA), netiesioginės imunofluorescencijos tyrimo metodai, latekso agliutinacijos ar komplemento sujungimo reakcijos. Coxiella burnetii nustatyti audiniuose atliekami bakteriologinis, imunohistocheminis ir PGR tyrimai. Aiškinantis abortų priežastis, kartu su C. burnetii dažnai nustatomi ir kiti patogenai, sukeliantys išsimetimą, pasireiškia mišri infekcija. Labiausiai ligos sukėlėjai platinami jauniklių atsivedimo laikotarpiu, vėliau mastai mažėja, nepaisant persistentinės infekcijos.

Gydymas ir ligos kontrolė

Siekiant sumažinti abortų skaičių, kū karštlige užsikrėtę gyvūnai gydomi antibiotikais. Šie vaistai pristabdo ligos sukėlėjo dauginimąsi, tačiau nepašalina jo iš organizmo. Trūksta įrodymais paremtų tyrimų duomenų, patvirtinančių, jog gydymas antibiotikais yra labai reikšmingas. Žmonių ligos atveju dažniausiai naudojami tetraciklinų grupės antibiotikai, bet, atliekant vieną tyrimą avių bandoje Europoje, kurioje pasireiškė abortų protrūkis, gydymas šiais vaistais nesuteikė žymaus pagerėjimo. Nepaisant to, kai kurie veterinarijos gydytojai praktikai vis dar propaguoja gydymą tetraciklinų grupės antibiotikais, kai ištinka abortų protrūkis.

Ūkiuose turėtų būti taikomos standartinės abortų kontrolės priemonės. Patelės suskirstomos, atsižvelgiant į vaikingumo laikotarpį, atliekama abortų diagnostika ir jų priežasčių analizė, o siekiant išvengti ligos išplitimo, turėtų būti taikomos biologinio saugumo priemonės ir veršiavimosi patalpų reguliarus valymas bei dezinfekcija, siekiant sumažinti sukėlėjo koncentraciją aplinkoje. Gyvūnų vakcinacija yra viena svarbiausių kovos priemonių kontroliuojant šią ligą.

Europos Sąjungos (ES) teisiniuose dokumentuose nėra nurodyta privaloma kū karštligės kontrolė. Ji tik paminėta ligų, apie kurių nustatymą valstybė narė privalo informuoti Europos Komisiją, sąraše. Pasaulinė gyvūnų sveikatos organizacija (OIE) taip pat nėra numačiusi tarptautinių reikalavimų dėl prekybos ribojimo iš šalių, kuriose nustatyti šios ligos židiniai.

Žmonių kū karštligė

Kū karštligė dažniau diagnozuojama asmenims, kurie kontaktuoja su gyvūnais, galinčiais perduoti ligos sukėlėją. Patogenas į žmogaus organizmą patenka per burną, kvėpavimo takus, akių junginės gleivinę ar pažeistą odą. Ligos pradinis periodas trunka nuo 8 iki 28 dienų. Per šį laikotarpį pasireiškia pirmieji ligos simptomai. Kliniškai susirgimas žmonėms pasireiškia įvairiai: į gripą panašiais simptomais, pneumonija, hepatitu, endokarditu, padidėjusia blužnimi. Kū karštligei būdingos ir veido bei akių odenos kraujosruvos. Liga dažnai praeina savaime ir paprastai trunka nuo vienos iki trijų savaičių. Liga yra labai užkrečiama, nes reikia nedidelės patogenų dozės, kuri kaip aerozolis sukelia infekciją žmonėms. Didesnė rizika yra asmenims, kuriems įdėti dirbtiniai širdies vožtuvai, kurių silpnesnė imuninė sistema, ar nėščioms moterims, kurioms gali pasireikšti abortai. Liga gali komplikuotis endokarditu, hepatitu, encefalopatija, miokarditu, artritu, antrine bakterine infekcija.

Nemažai ligos protrūkių yra siejami su vėjo paskleistais išdžiūvusiais audiniais, užkrėstais Coxiella burnetii, iš vietovių, kuriose laikomos avys, ožkos ar galvijai. Ūkininkams, fermų darbuotojams ir veterinarijos gydytojams didžiausia rizika yra suteikiant pagalbą jauniklių atsivedimo metu. Skerdyklose didesnė rizika darbuotojams, kurie turi kontaktą su infekuotomis skerdenomis, plaukais ar vilna. Liga gali būti perduodama ir geriant nepasterizuotą pieną, valgant termiškai neapdorotą mėsą. Laboratorijos darbuotojai, dirbantys su Coxiella burnetii užkrėsta medžiaga, taip pat yra rizikos grupėje. Yra nustatyti atvejai, kai, atliekant mokslinius tyrimus su subklinikine ligos forma sergančiomis avimis, užsikrėtė patys specialistai. Tyrimus atliekančios institucijos turėtų įsigyti gyvūnus iš kū karštlige neužkrėstų bandų, o ten, kur galima – geriau naudoti tik patinus.

Taikant veterinarines priemones, būtina išsiaiškinti, kurie gyvuliai serga kū karštlige. Juos turėtų prižiūrėti šia liga persirgę ar nuo jos vakcinuoti asmenys. Būtina saugotis užsikrėtimo kontaktiniu būdu ir per dulkes, naudoti pirštines ir kaukes (respiratorius), plauti ir dezinfekuoti rankas. Svarbu naikinti erkes ir graužikus.

Žmonėms gydyti naudojami tetraciklinų grupės antibiotikai. Laiku taikant šiuolaikinį gydymą, ligos prognozė gera. Mirties atvejų pasitaiko, jei ligoniai pagyvenę, serga sunkiomis gretutinėmis ligomis ar išsivysto komplikacijos. Sergant lėtine kū karštlige, pasveikstama tik per kelerius metus. Endeminėse vietovėse gali būti taikoma rizikos grupių asmenų imunoprofilaktika, vakcinuojant nuo kū karštligės. Šioje srityje labiausiai pažengusi yra Australija, kurioje jau daugiau kaip 20 metų vakcinuojami žmones, turintys kontaktų su gyvūnais skerdyklose, ūkiuose ar su laukine fauna gamtos draustiniuose. Kū karštligė gali būti priskiriama prie profesinių ligų, kuriomis serga veterinarijos darbuotojai, kaimo žmonės, dirbantys gyvulių fermose, pienininkai, skerdyklų darbuotojai, medvilnės, odos ir vilnų apdirbimo darbininkai. Žmogus nuo žmogaus neužsikrečia, nors teoriškai yra tikimybė užsikrėsti oro lašeliniu būdu.

Tyrimai Lietuvos galvijų bandose

Lietuvoje kū karštligės tyrimai galvijų populiacijoje buvo užmiršti ir neatliekami dešimtmečius. 2016 metų gruodį jie atnaujinti Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Serologinių tyrimų skyriuje. Lemtingai sutapo, jog, siekiant įvaldyti diagnostinių rinkinių gamintojų tyrimus, buvo paprašyta suteikti galimybę pabandyti kū karštligės diagnostiką imunofermentinės analizės metodu, nustatant antikūnus nuo Coxiella burnetii. Iš vienos Lietuvos bendrovės, auginančios daugiau kaip 2 tūkst. galvijų, buvo gauti kraujo serumo mėginiai abortų priežasčiai nustatyti. Atlikti tyrimai dėl bruceliozės, neosporozės, leptospirozės, Šmalenbergo ligos ir kū karštligės. Atlikus imunologinius tyrimus, kū karštligės tyrimo rezultatai nesukėlė jokių abejonių, nes iš 20 mėginių 18 buvo stipriai teigiami. Atliekant kitą tyrimą, kai 2017 m. vasarį dar viena didelė Lietuvos bendrovė, kurioje laikoma daugiau kaip 2,5 tūkst. gyvulių, kreipėsi dėl abortų problemos nustatymo, iš 24 mėginių net 21 buvo stipriai teigiamas.

2017 m. pavasario pabaigoje – vasaros pradžioje buvo atliekami pieninių galvijų bandų tyrimai dėl kū karštligės paplitimo Lietuvoje, siekiant išsiaiškinti, ar šis susirgimas dažnas pieninių galvijų bandose. Kaip parodė tyrimai (40 proc. paplitimas, 95 proc. patikimumas), beveik visose Lietuvos rajonų savivaldybėse buvo nustatytos bandos, kuriose karvės turėjo Coxiella burnetii antikūnų.

Atlikus epidemiologinį tyrimą, daugelyje bandų, kuriose buvo nustatyti teigiami kū karštligės atvejai, nebuvo klinikinių požymių, pastebimų reprodukcijos sutrikimų, padidėjusio prieauglio gaišimo. Net bandų savininkai nežinojo, kad yra tokia liga. Tačiau kai kuriose galvijų bandose buvo gana aiškių pokyčių, sukeltų Coxiella burnetti.

Vienintelis patikimas kū karštligės kontrolės būdas yra vakcinacija. Tačiau šios ligos kontrolei neskiriamas finansavimas, kadangi susirgimas tiesiogiai neturi reikšmingos įtakos prekybai nei Europos Bendrijoje, nei su trečiosiomis šalimis. Nuo kū karštligės Lietuvoje neplanuojama vykdyti vakcinacijos, finansuojamos iš valstybės biudžeto, tačiau kiekvienas galvijų, avių ir ožkų laikytojas, parengus vakcinacijos programą ir ją suderinus su VMVT teritoriniu padaliniu, galės tai atlikti savo lėšomis.

***

Pagrindiniai faktai apie kū karštligę

• Pagrindinis šaltinis yra Coxiella burnetii užkrėstos atrajotojų bandos. Žmonių užsikrėtimas Coxiella burnetii siejamas su ligos paplitimu atrajotojų bandose ir tiesioginiu žmonių kontaktu su atrajotojais.
• Coxiella burnetii užsikrėtusiems atrajotojams gali nepasireikšti ligos klinikiniai požymiai, todėl kū karštligė dažnai pirmiausia nustatoma žmonėms, o tik po to – galvijams.
• Užsikrėtę galvijai, avys ir ožkos sukėlėją išskiria su pienu skirtingais laktacijos periodais.
• Nustatyta, kad avys Coxiella burnetii ilgiausiai platina su makšties išskyromis, tuo tarpu ožkos ir karvės – su pienu.
• Coxiella burnetii gali išlikti gyvybingos 42 mėn. 4–6 ºC temperatūros piene, nuo 12 iki 16 mėn. – vilnoje, 120 d. – dulkėse, 49 d. – išdžiūvusiame šlapime, 30 d. – išdžiūvusiuose skrepliuose. Vėjas su dulkėmis ar vandens lašeliais gali jas nunešti apie 18 kilometrų.
• Nustatyta, kad į organizmą patekęs bakterijų kiekis yra atvirkščiai proporcingas ligos inkubaciniam laikotarpiui.
• Coxiella burnetii tešmenyje gyvybingos išlieka daugiau kaip 405 d. Kiti tyrimai parodė, kad sukėlėjas karvės tešmenyje gali daugintis 3 metus.
• Tyrimai rodo, kad iš 120 žmonių, nuolat vartojusių nepasterizuotą pieną, 42 asmenys turėjo Coxiella burnetii antikūnų, nors jiems nepasireiškė ligos klinikiniai požymiai.
• Žmonės Coxiella burnetii bakterijomis dažniausiai užsikrečia oro lašeliniu būdu ir vartodami nepasterizuotą pieną ir pieno produktus.

Ligos prevencija ir kontrolė nėra teisiškai reglamentuota Lietuvos Respublikoje, tačiau, atsižvelgiant į ligos paplitimo mastą ir galimas tolesnes plitimo tendencijas, rekomenduojama:

• nustačius kū karštligę bandoje, riboti gyvūnų judėjimą, surinkti ir kompostuoti mėšlą;
• siekiant išvengti infekcijos plitimo, endeminėse vietovėse gyvūnai turėtų būti vakcinuojami;
• sergančius gyvulius turėtų prižiūrėti nuo kū karštligės vakcinuoti asmenys;
• endeminėse vietovėse taikyti rizikos grupių asmenų imunoprofilaktiką;
• laikytis asmens higienos taisyklių;
• gerti pasterizuotą pieną;
• valgyti termiškai apdorotą mėsą.