Juodos, apvalios, guminės – toks apibūdinimas dažnai šiuolaikinėms padangoms jau netinka, nors žvelgiant išoriškai daugeliu atvejų jos atrodo vienodos. Tad į ką būtina atkreipti dėmesį, renkantis padangas ūkio mašinoms.

Padangų žymėjimas atspindi padangos plotį milimetrais, aukščio ir pločio santykį, išreikštą procentais, konstrukcinį tipą (R = radialinės, D = diagonalinės) ir ratlankio skersmenį coliais. Šie parametrai yra standartizuoti ir pateikiami padangų ir ratlankių normų lentelėse. Tai, žinoma, nereiškia, kad tokį patį žymėjimą turinčios padangos bus iki milimetro tikslios, jei jas sumanytume palyginti tarpusavyje. Yra leidžiamos tam tikros nedidelės paklaidos.

Padangos plotis – tai nebūtinai padangos kontakto su paviršiumi didžiausio pločio reikšmė. Tai rodiklis, rodantis padangos plačiausios vietos matmenį. Dėl to ant to paties ratlankio gali būti montuojamos skirtingo pločio padangos. Ant siauro ratlankio negali būti montuojamos plačios padangos – nukenčia skersinis stabilumas. Idealiausias variantas, kai ratlankio pločio ir padangos pločio santykis būna 0,8–1.

Dėl leidžiamų matmenų paklaidų daugelis padangų gamintojų savo techniniuose dokumentuose pateikia tikruosius padangų matmenis (tikrasis riedėjimo spindulys, nuvažiuotas kelias per vieną apsisukimą ir kita).

Padangų savybės ir jų eksploatacija

Įtakos eksploatacijai turi padangų konstrukcinės savybės, tūris, oro slėgis, važiavimo greitis, apkrova, apkrovos ir sukimo momento dermė, be to, svarbu, ar tai varantysis, ar varomasis ratas. Padangos, eksploatuojamos ant priekabų, padargų ir kitų mašinų, kuriose nėra perduodama variklio traukos jėga kelio paviršiui, naudojamos iki 40 proc. ilgiau negu padangos, montuojamos ant varančiųjų ratų.

Apkrovos indeksas parodo padangos nešančiąsias savybes. Šis indeksas užrašomas ant padangos šono ir nusako padangos apkrovimo galimybes, kai slėgis padangoje yra 1,6 bar. Šalia paprastai pateikiamas greičio indeksas. Tiek apkrovos, tiek ir greičio indeksai tiesiogiai nenusako maksimalaus svorio ir greičio, kuriems esant galima eksploatuoti padangas. Šių indeksų reikšmes reikia susirasti techninėje literatūroje. Padanga 650/65 R42 su apkrovos indeksu 165 ir greičio indeksu D, skliausteliuose 168 A8, gali atlaikyti 5 150 kg apkrovą, kai važiavimo greitis 65 km/val. Reikšmė skliausteliuose nurodo, kad, esant 5 600 kg apkrovai, maksimalus važiavimo greitis jau tik 40 km/val.

Dirbti laukuose su 1,6 bar oro slėgiu padangose nerekomenduojama. Techniniuose dokumentuose galima rasti informacijos, koks oro slėgis turi būti padangose, kai yra atitinkama apkrova. Taip padangos nebus pažeidžiamos, dirvoje išvystys geresnę traukos jėgą, turės didesnį atraminio paviršiaus plotą, geriau savaime išsivalys. Slėgio derinimas prie darbo sąlygų naudingas – efektyvumą galima padidinti iki 20 proc. Tik jeigu slėgis sumažintas per daug arba važiavimo greitis per didelis, padangos dėl susispaudimo gali užkaisti ir būti pažeistos.

Atraminio paviršiaus plotas

Ne padangos plotis, o atraminio paviršiaus plotas turi svarbią reikšmę. Kai apkrova ir slėgis padangoje vienodi, ir plačios, ir siauros padangų atraminio paviršiaus plotas daugmaž vienodas. Siaura padanga daugiau deformuojasi ir jos atraminis paviršius ilgėja, atraminis plotas didėja. Plačios padangos deformuojasi mažiau, tai ir atraminis paviršius lieka nepakitęs. Tai leidžia naudoti platesnes padangas su mažesniu oro slėgiu jose.

Įprastinėse padangose 90 proc. apkrovos laiko oras ir tik 10 proc. – padangos medžiagos. Kuo didesnio tūrio padanga, tuo mažesniu oro slėgiu ji gali būti naudojama. Dėl šios priežasties gaminamų padangų matmenys nuolatos didėja. Didėjimą apriboja tik naudojamos mašinos konstrukciniai elementai bei kelių eismo taisyklės. Dauguma technikos gamintojų sugebėjo „apauti“ mašinas didesniais ratais, neviršydami leidžiamų gabaritinių matmenų.

Mažinant ratlankio skersmenį, kai padangos aukštis lieka toks pats, oro slėgį padangoje galima dar labiau sumažinti. Tokios „Super didelio tūrio“ padangos, esant tokiai pačiai apkrovai ir važiavimo greičiui, gali dirbti su labai mažu oro slėgiu, vadinasi, su didesniu atraminio paviršiaus plotu.

Mažinant ratlankio skersmenį ir didinant padangos šono aukštį, prarandamas skersinis stabilumas. Padangos pločio ir aukščio santykio riba yra 85 proc. (tai dar kartais vadinama viso aukščio padanga). Esant mažesniam ratlankiui, padangos šonai turi perduoti didesnes sukimo momento jėgas, kai traukos jėga tokia pati. Didėja tikimybė, kad padanga prasisuks ant ratlankio, kai oro slėgis ir ratlankio skersmuo maži. Didžiatūres padangas ant mažų ratlankių sumontuoti taip pat sunkiau. Mažinti ratlankių netikslinga ir dėl kitų priežasčių. Gana dažnai ratlankio viduje būna sumontuoti pneumatinės sistemos oro akumuliatoriai (resiveriai), degalų bakai. Į ratlankio vidų iš išorinės pusės montuojami papildomi svoriai traktoriui balastuoti. Stipriai sumažinus ratlankius, šie svoriai ten nebetelpa.

Norint išnaudoti visas padangos galimybes, reikia ją tinkamai priderinti prie esamos situacijos: važiavimo greičio, apkrovos ir kontakto paviršiaus (kelias, laukas, dirva).

Slėgio padangose keitimas

Technikos vartotojai praktiškai retai kada keičia slėgį padangose. Tam reikia įrangos ir laiko. Atrodytų, geras sprendimas – padangų slėgio kontrolės ir reguliavimo sistema. Tačiau tai arba per daug brangu, arba sistema nepakankamo našumo. Kantrybės labiausiai reikia vėl pripučiant padangas iki nustatyto slėgio prieš išvažiuojant į kelią iš lauko. Joks kompaktiškas kompresorius nėra pajėgus per trumpą laiką pripūsti keturių traktoriaus padangų iki keliais važiuoti tinkamo slėgio. Mašinose paprastai nėra tiek vietos, kad būtų galima panaudoti didelę suspausto oro talpyklą, kurią kompresorius užpildytų, kol traktorius dirba lauke. Šioje talpykloje suspaustas oras galėtų būti naudojamas padangoms pripūsti baigus darbus.

„Fendt“ ir „Mitas“ 2015 m. pristatė naujieną ir gavo aukso medalį parodoje „Agritechnica“ už padangos padangoje sistemą. Šioje sistemoje tiesiai ant 42 colių ratlankio sumontuota vidinė antroji padanga, kurioje gali būti laikomas iki 7,8 bar suspaustas oras. Ši antroji vidinė padanga, kaip suspausto oro akumuliatorius, naudojama, kai reikia vėl pripūsti pagrindines padangas baigus darbus. Pagrindinės padangos slėgio padidinimas nuo 0,8 iki 1,8 bar užtrunka tik 30 sekundžių.

Padangų gamintojas „Michelin“ pirmasis bandė naudoti ypač lanksčių medžiagų technologijas, leidžiančias eksploatuoti padangas, esant mažam slėgiui, be žalos padangos konstrukcijai. Karkasas ir gumos mišinys atsparus lankstymui ir aukštesnei temperatūrai. Šios padangos žymimos IF (Improved Flexion) simboliais ir reiškia, kad tokios padangos, esant tam pačiam oro slėgiui ir važiavimo greičiui, gali būti iki 20 proc. labiau apkrautos, palyginti su standartinėmis padangomis.

VF (Very Improved Flexion) padangos, palyginti su standartinėmis, gali išlaikyti net iki 40 proc. didesnę apkrovą. Esminis skirtumas tarp šių padangų, kad standartinių padangų apkrovą galima didinti, mažinant važiavimo greitį, tačiau IF ir VF padangų apkrovos didinti negalima, kai mažinamas važiavimo greitis. VF padangos yra gerokai brangesnės ir joms reikia šiek tiek kitokių ratlankių. Dėl šios priežasties tokios padangos nėra populiarios. Dažniausiai tokios VF padangos montuojamos ant savaeigių purkštuvų, kurie paprastai stipriai apkrauti važiuoja keliu.

Dirvakibių reikšmė

Traktorinės padangos protektoriaus raštas – V (eglutės) formos guminių dirvakibių eilė. Tai tam tikras kompromisas tarp traukos galios ir važiavimo komforto. Dirvakibių kontakto plotas su kieta kelio danga sudaro tik 15–25 proc. viso galimo kontaktinio paviršiaus ploto. Išvystoma traukos jėga labiau priklauso nuo padangos sukibimo su kelio paviršiumi ir dirvos kirpimo / glemžimo savybių, o ne nuo dirvakibių dydžio. Šlapiame priemolyje su dideliais dirvakibiais padangos išvysto didžiausią traukos jėgą. Esant sausai dirvai, žemė tarp protektoriaus dirvakibių turi būti suspausta, kad kirpimo / glemžimo jėgos padidėtų.

Jei dirvakibiai yra dideli (mažas nudėvėjimas), padangos sminga ne taip giliai ir žemė tarp dirvakibių suspaudžiama silpnai. Dėl to kirpimo / glemžimo jėgos mažos, tai ir traukos jėga yra maža. Kai eksploatuojama labiau nusidėvėjusi padanga, žemės suspaudimas tarp dirvakibių yra didesnis ir išvystoma traukos jėga didesnė. Tad dideli padangos protektoriaus dirvakibiai, kai dirva sausa, neturi didelio pranašumo. Dirvakibių kontakto su dirvos paviršiumi plotas mažesnis, tai ir traukos jėga dar sumažėja. Tačiau jei dirvakibiai stipriai nudėvėti, padidėja buksavimas.

Dideli padangų protektoriaus dirvakibiai nėra svarbiausias privalumas, nors daugelis praktikoje vertina dirvakibių aukštį, jų briaunų aštrumą. Užapvalintos briaunos labiau tausoja dirvą nei aštrių kraštų briaunos, kurios kiek labiau padeda, tik esant šlapioms darbo sąlygoms. Traukos charakteristikoms svarbiausias veiksnys yra padangoje esantis oro slėgis. Nuo slėgio priklauso padangos kontaktinio paviršiaus plotas ir jos prisitaikymas prie paviršiaus, protektoriaus rašto išsivalymas. Svarbu ir tai, kaip yra išdėstyti protektoriaus rašto dirvakibiai ir koks jų skaičius. Didesni dirvakibiai, važiuojant asfaltu, labiau dėvisi dėl didesnės jų deformacijos. Ne vienas padangų gamintojas dirvakibių pagrindą dar papildomai sustiprina, siekdamas sumažinti jų deformacijas.

Komfortiškas važiavimas priklauso ir nuo tinkamo padangos montavimo ant ratlankio. Tiek padangos, tiek ir ratlankio matmenų netikslumai turi įtakos važiavimo savybėms. Padangų gamintojai matuoja savo produktus ir žemiausią apskritimo vietą žymi baltu tašku. Ant ratlankio juodas taškas nurodo aukščiausią apskritimo vietą. Sumontavus padangą ant ratlankio, kai sutampa šios baltos ir juodos spalvos žymės, gaunamas ratas, kuris turi mažiausias apskritimo paklaidas. Traktoriaus vibracijos gali pasireikšti ir važiuojant tam tikru greičiu. Padangos protektoriaus dirvakibiai, kontaktuodami su kelio paviršiumi, vibruoja, ir jei vibracijos dažnis sutampa su kabinos svyravimų dažniu, gaunamas rezonansinis reiškinys. Šios erzinančios vibracijos galima išvengti šiek tiek padidinus arba sumažinus važiavimo greitį. Padangos triukšmingumas priklauso nuo protektoriaus rašto. Kuo jis tankesnis, tuo padanga rieda tyliau. Tačiau padanga su dideliu dirvakibių skaičiumi pasižymi blogesnėmis traukos ir savaiminio išsivalymo savybėmis.

Padangos riedėjimo pasipriešinimo parametrai priklauso nuo gumos mišinio, oro slėgio padangoje, karkaso konstrukcijos ir protektoriaus dirvakibių formos. Kuo oro slėgis padangoje didesnis, tuo mažesnis yra riedėjimo pasipriešinimas, kartu ir degalų sąnaudos. Esant dideliam slėgiui, didesnė masės dalis koncentruojasi ant mažesnio kontakto ploto. Kontaktinis slėgis auga, mažėja buksavimas ir dilimas.

Kietai dangai – specialios padangos

Daug su traktoriais dirbant keliuose, jiems „apauti“ naudojamos specialios padangos su industriniais ar blokiniais dirvakibiais. Pirmieji tokias padangas rinkai tiekti pradėjo „Nokian“, vėliau prisijungė „Alliance“, BKT, „Mitas“. Padangų kaina dėl to sumažėjo, tačiau jos vis tiek išlieka gerokai brangesnės nei standartinės dėl mažos jų gamybos apimties.

Specialios padangos eksploatuojamos su aukštesniu 3,2 bar oro slėgiu jose. Didesnis slėgis užtikrina ir didesnį mašinos stabilumą. Šioms padangoms reikia ir siauresnių ratlankių. Ant padangų galima rasti IND žymėjimą. Jos tinka ir įvairiems krautuvams.

Traktorius, kartu su priekaba „apautas“ kietai kelio dangai skirtomis padangomis, sunaudoja iki 14 proc. mažiau degalų. Dėl didesnio oro slėgio padangose važiavimo komfortas nukenčia. Sumažinus slėgį padangose, komfortiškumas padidėja be ryškaus degalų sąnaudų augimo. Dirbant tokiomis padangomis laukuose kai sausa, rezultatas yra gana geras. Tačiau jei darbo sąlygos pasunkėja dėl drėgmės, traktorių reikėtų „perauti“ tradicinėmis, eglutės protektoriaus raštą turinčiomis padangomis.

Važiuoti keliais skirtos padangos turi didesnį kontaktinio paviršiaus plotą su kelio danga. Kylio universiteto mokslininkų atliktų tyrimų duomenimis, keliais važiuoti skirtos padangos prarado tik vieną milimetrą savo dirvakibių aukščio per 400 darbo valandų kelyje, kai tradicinės padangos – net 8 milimetrus.

***

Verta įsidėmėti!

• Esant didesniam oro slėgiui padangoje, ji atlaiko didesnę apkrovą ir greitį.
• Sumažinus oro slėgį padangoje, reikia mažinti jos apkrovą ir greitį.
• Važiuojant keliu maksimaliu greičiu, padanga veža 100 proc. apkrovos. Važiuojant lėtai lauku, padanga laikys ir 150 proc. apkrovą.
• Dirva yra tausojama tik tada, kai naudojama plati padanga su mažu oro slėgiu joje.
• Kuo didesnis yra padangos tūris, tuo labiau joje gali būti sumažintas oro slėgis.
• Mažesnis oro slėgis padangoje leidžia išvystyti iki 20 proc. didesnę traukos jėgą ir sutaupyti iki 20 proc. degalų vienam hektarui.
• Didesnį atraminį paviršiaus plotą turinčios padangos mažiau grimzta į dirvą. Giliau grimztant, didėja riedėjimo pasipriešinimas. Manoma, kad 1 cm įgrimzdimas yra lygus važiavimui į 1 proc. kylantį kalną.
• Didesnio skersmens padangos dirvos paviršiumi rieda lengviau, nes jos prieš save turi iš dalies mažesnį žemės kalnelį.
• Važiuojant keliu, oro slėgį padangose reikia didinti. Padangos šono bangavimas kainuoja energiją – padangos labiau kaista ir dėvisi.
• Su mažu oro slėgiu padangose prarandamas stabilumas.
• Per didelis oro slėgis padangose blogina komfortą.

***

Padangų žymėjimas

Ant padangų dar galima rasti ir kitokių žymėjimų: CFO (Cyclic Field Operation), CHO (Cyclic Harvest Operation), IMP (Implement), MPT (Multi Purpose Tyre), LS (Log Skidder), IND (Industrial).

CFO – cikliškai dirbančios padangos, kurias galima apkrauti iki 55 proc. didesne apkrova, esant tam pačiam oro slėgiui, kai važiavimo greitis neviršija 15 km/val.

CHO – padangos, skirtos daugiausia mašinoms, kurios važiuoja keliais su daug mažesniu svoriu, bet didesniu greičiu negu atliekant lauko darbus. Toks pavyzdys – javų kombainas. Transporto metu jis dažniausiai važiuoja tuščiu bunkeriu ir be pjaunamosios, o dirbant laukuose padangos turi papildomai išlaikyti pjaunamosios ir grūdų bunkeryje svorį. Taip trumpalaikė apkrova, esant mažiems greičiams, gali būti iki 80 proc. didesnė. Tokios padangos yra pigesnės, palyginti su tokią pačią maksimalią apkrovą atlaikančiomis tradicinėmis padangomis.

IMP – dažniausiai ant padargų naudojamos padangos, kuriomis nėra perduodamas variklio sukimo momentas į kelio paviršių. Tai priekabos, prikabinami padargai, vairuojamos nevarančiosios traktorių ar kombainų ašys. Tokios laisvai riedančios padangos gali būti apkrautos iki 41 proc. daugiau negu varančiosios.

MPT – šios padangos buvo kuriamos sunkvežimiams, važiuojantiems bekele ir gerais keliais. Leistinas maksimalus važiavimo greitis 90 km/val. Labai stiprus metalinis karkasas. Padangos skirtos žemės ūkyje naudojamiems sunkvežimiams ir universalios paskirties daugiafunkciams Unimog sunkvežimiams. Neretai šios padangos, jei tik galima jas suderinti su galinių padangų matmenimis, montuojamos ant traktorių, daug dirbančių su frontaliniais krautuvais. Tokios padangos dėl savo kompaktiškumo tinka naudoti ir su ratiniais, ir su teleskopiniais krautuvais, tačiau jos yra brangesnės, palyginti su įprastomis.

LS – miško mašinoms skirtos padangos. Jų važiavimo greitis stipriai apribotas, tačiau karkaso ir gumos atsparumas pažeidimams maksimalus.

IND – industriniam naudojimui skirtos padangos. Pagrindinis skirtumas nuo žemės ūkio darbams skirtų padangų – kompaktiškumas ir didelis eksploatacinis oro slėgis. Dėl savo kompaktiškumo naudojamos ant mašinų, kurios dirba ribotoje erdvėje, t. y. ant teleskopinių, ratinių krautuvų. Padangos protektoriaus rašto forma labiau skirta dirbti ant lygios ir kietos kelio dangos.