Paradoksalu, tačiau įsibėgėjant XXI amžiui ir nenumaldomai artėjant dienai, kai žvyrkeliai bus įtraukti į „Raudonąją knygą“ kaip nykstantis reiškinys, visureigių populiarumas auga tarsi ant mielių. Šiuo metu maždaug kas ketvirtas įsigyjamas naujas automobilis priskiriamas SUV kategorijai, kurią charakterizuojant žongliruojama daugybe neoficialių pavadinimų bei apibrėžimų, pradedant „parketiniu visureigiu“ ir baigiant „džipu“.

Lietuviškajame konkurse „Metų automobilis 2018“ tarp 34 pretendentų į geriausiojo sostą buvo 14 būtent šiam segmentui priskiriamų mašinų, arba visi (išskyrus Volvo XC60, Volvo XC40 bei Porsche Cayenne) debiutavę per pastaruosius dvylika mėnesių mūsų šalyje. Kuris naujokas ko vertas?

Truputis teorijos

Teisybės dėlei pirmiausia reikėtų pabrėžti, kad nors akronimas SUV (angl. Sport Utility Vehicle) verčiamas kaip „sportinis laisvalaikio automobilis“, absoliučia dauguma atvejų tokie ratuočiai neturi ničnieko bendra su automobilių sportu. Tai viso labo transporto priemonės, kuriomis patogiau nei su klasikiniu sedanu ar hečbeku gabenti sporto inventorių – banglentes, dviračius ar panašius didesnių gabaritų daiktus iki tos vietos, kur šie bus naudojami: į laukinius paplūdimius, miškus, kalnus ir t. t.

Tas pats pasakytina ir apie „miesto visureigių“ galimybes bekelėje. Turėdami šiek tiek aukštesnę prošvaisą bei agresyvesnę išvaizdą, jie gali lengviau judėti žiemą sniegu užverstomis gatvėmis ir nebijoti kontaktų su masyviais šaligatvių borteliais, tačiau sprendimas sukti į tikrą bekelę visuomet turės tam tikrą avantiūrizmo niuansą. Ne veltui naujųjų laikų automobilininkų tautosaka byloja, kad „kuo geresnis džipas – tuo toliau reikia eiti iki traktoriaus“.

Oficialiose pravažumo varžybose dalyvaujantys sportininkai teigia, kad „tikras“ visureigis turi turėti tokius pravažumą lemiančius konstrukcinius ypatumus, kaip visų varančiųjų ratų transmisija, vienoda priekinių ir užpakalinių ratų tarpvėžė, maždaug 30 cm siekianti prošvaisa, leidžianti „apsižergti“ aukštus akmenis, žemės kupstus ar kelmus, didelė pakabos eiga, dideli užvažiavimo ir nuvažiavimo bei išilginio pravažumo kampai, leidžiantys įveikti stačias įkalnes / nuokalnes, taip pat 60–80 cm gylio brastas. Privalomi „tikro“ visureigio bruožai: rėminė konstrukcija, papildoma pavarų dėžė (demultiplikatorius arba „palėtintojas“), leidžianti radikaliai padidinti traukos jėgą, taip pat galimybė blokuoti tarpašinį ir tarpratinį diferencialus. Paprastai visureigiai būna „apauti“ aukšto profilio ir didelio skersmens padangomis su stambiais protektoriaus rašto blokeliais. Šie dalykai leidžia koreguoti slėgį į gruntą (važiuojant per birų smėlį, sniegą ar pelkėtą vietovę, slėgis sumažinamas net iki 20–40 kPa) ir efektyviai išstumti purvą. Be to, visureigis laikomas tik pasipuikavimui skirtu vyrišku žaisliuku, jei neturi galingo variklio ir gervės, leidžiančios savarankiškai išsivaduoti iš klampynės.

Ką iš minėtų dalykų turi miesto visureigiai? Absoliučia dauguma atvejų „parketinukai“ arba dar kitaip vadinami krosoveriai apsiriboja kiek didesne prošvaisa (populiariausių modelių atstumas tarp automobilio „papilvės“ ir kelio paviršiaus 16–20 cm; palyginimui: tradicinio kėbulo tipo mašinų prošvaisa paprastai siekia 13–16 cm) ir tokiais bekelės mašinų atributais, kaip variklio karterio, ratų arkų bei slenksčių apsauga nuo abrazyvų.

Skirtingų gamintojų duomenimis, netgi visų varančiųjų ratų sistemą, kurios formulė dažniausiai būna ne nuolatinė / mechaninė 4x4, o valdoma borto kompiuteriu, turi viso labo tik apie 5–20 proc. miesto visureigių. Savaime, tai nėra nei labai blogai, nei labai gerai, tačiau reikėtų turėti galvoje, kad skirtingų gamintojų SUV tokiomis pat aplinkybėmis gali elgtis visiškai skirtingai. Antai Švedijos žurnalo „Teknikens Värld“ ekspertai, prieš kurį laiką išbandę Honda CR-V keturių ratų pavaros sistemą, konstatavo, kad šis modelis ekstremaliomis sąlygomis elgiasi kaip vien priekiniais, o ne visais keturiais ratais varomas modelis. O panašaus sukirpimo Nissan X-Trail su sistema 4x4 All mode-i demonstruoja daugiau visureigiškų savybių.

Laboratorinės bekelės egzaminas

Kuris naujokėlis ko vertas, konkurso „Metų automobilis 2018“ organizatoriai bandė išsiaiškinti, surengdami visų SUV mašinų lyginamuosius bandymus specialioje mašinų pravažumui tikrinti skirtoje platformoje „Peak Point“ ir testų stovykloje Druskininkuose, kur jie buvo gainiojami po slidinėjimo trasos šlaitus „Snow arenoje“. Dalyvavo BMW X3, Alfa Romeo Stelvio, Audi Q5, Mazda CX5, Land Rover Discovery, Range Rover Velar, Mercedes-Benz GLA, MINI Countryman, Jeep Compass, Nissan X-Trail, Nissan Qashqai, Renault Koleos, Škoda Karoq ir Suzuki Swift 4x4. Teoriškai čia turėjo būti ir KIA Stonic su Peugeot 5008, kuriuos gamintojai pozicionuoja kaip miesto visureigius, tačiau net nesiūlo versijų su visais varančiaisiais ratais.

„Peak Point“ platformoje buvo matuojami 8 parametrai. Vadinamosiose sūpynėse buvo tiriamas įkalnės asistentas bei nuokalnės stabdys – t. y. vertinama, kaip automobiliu paprasta pajudėti iš vietos sudėtingose situacijose. Geriausiai čia pasirodė BMW X3 – jo elektroninės sistemos veikia nepriekaištingai.

Kalnų imitacijos stende vertinamas įstrižinis ratų blokavimas, čia puikiai pasirodė Land Rover Discovery bei Nissan X-Trail.

„Peak Point“ platformos konstruktorius ir visureigių ekspertas Audrius Sutkus itin svarbiu laiko kėbulo standumo bandymą. Jo metu automobilis vienu ar dviem ratais užvažiuoja ant aukštesnės platformos vietos taip, kad atsirastų įstrižinės kėbulo apkrovos. „Geru“ rezultatu laikoma tokia geležies reakcija, kai be jokių kaprizų atsidaro / užsidaro visos durelės. Čia – kad ir kaip būtų keista – kukliausią įvertinimą gavo BMW X3: bagažinės durelės per eksperimentą liko atlapos. Pasirodymas šioje rungtyje laikytinas vienu svarbesnių, nes nuo kėbulo standumo priklauso, kokį krūvį gaus ir kaip greitai susidėvės visos prie kėbulo tvirtinamos detalės, pradedant salono apdaila ir baigiant pakabos geometrija.

Šoninio posvyrio rampoje buvo matuojami įkalnės įvažiavimo bei nuokalnės nuvažiavimo kampai. Geriausi duomenys – Audi Q5, Land Rover Discovery ir Range Rover Velar. O štai Alfa Romeo Stelvio, Mazda CX5 ir netgi Jeep Compass pasirodė turį tokį išorės rūbą, kuris kliūva už visko, kas styro virš horizonto linijos aukščiau už kopūsto galvą. Tikėtina, kad konstruktoriai pirmenybę teikė patraukliam dizainui, aerodinaminėms savybėms, puikiai suprasdami, kad jų šeimininkai realiai į bekelę nekiš nosies.

Vadinamojoje „rolikų“ rungtyje (automobilis vienu ar keliais ratais užvažiuoja ant besisukančių ratukų ir netenka sukibimo) buvo tikrinami trys parametrai: priekinės, galinės ašies diferencialų blokavimas ir tarpašinio diferencialo veikimas. Priekinės ašies diferencialas gerai blokuojamas daugelyje keturiais ratais varomų SUV, galinės ašies blokavimo funkciją puikiai atlieka du trečdaliai modelių, o geriausiu tarpašiniu blokavimu pasižymėjo Mercedes-Benz GLA ir MINI Countryman.

Su 29 laipsnių statumo įkalne nesunkiai susidorojo visi krosoveriai, išskyrus Suzuki Swift 4x4, kuriam tiesiog pritrūko variklio galios (bandymuose dalyvavęs modelis turėjo 1,2 l darbinio tūrio, 88 AG pajėgumo benzininį variklį).

„Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad nors naujos kartos miesto visureigiai neturi vadinamųjų „kietų“ mechaninių visų ratų sujungimų ir vis dažniau į pagalbą pasitelkiama elektronika, jie važiuoja tikrai geriau nei senieji „tikri“ visureigiai – Nissan Patrul, Land Rover Discovery, Mitsubishi Pajero ir netgi Toyota Land Cruiser, nekalbant apie rusiškus UAZ ar Niva. Šios mašinos bekelės monstrais tapdavo tik papildomai pasirūpinus brangiomis blokiruotėmis, specialiais ratais, kitais atvejais jie pakibdavo ant dviejų ratų ir sustodavo net nedidelėje įkalnėje. Tad beveik visi naujieji krosoveriai gali kur kas daugiau, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio“, – pastebi A. Sutkus.

Dar vienas dalykas, į kurį per bandymus buvo atkreiptas dėmesys – teisingas automobilio elektroninių sistemų įdarbinimas. Krosoverio elgseną sudėtingesnėje trasoje gali lemti tai, ar vairuotojas nepamirš aktyvuoti diferencialų blokiruočių ar parinkti ESP, ECS bei kitų susijusių sistemų atitinkamų režimų, padedančių paskirstyti ir perduoti variklio sukimo momentą tiems ratams, kurie turi daugiausiai sukibimo su keliu. Svarbu žinoti, kad kaskart išjungus variklį elektroniniai pagalbininkai taip pat „išeina poilsio“, todėl prieš kiekvieną naują kliūčių ruožą būtina juos įjungti iš naujo.

***

Geriausiai atskirose užduotyse pasirodę modeliai

• Geriausias įkalnės ir nuokalnės asistentas – BMW X3.
• Geriausias įstrižinis ratų blokavimas – Land Rover Discovery bei Nissan X-Trail.
• Standžiausias kėbulas – Škoda Karoq.
• Geriausi įkalnės įvažiavimo ir nuokalnės nuvažiavimo kampai – Audi Q5, Land Rover Discovery ir Range Rover Velar.
• Geriausi priekinės ašies diferencialai: gerai veikia visuose keturiais ratais varomuose konkurso modeliuose, vidutiniškai (3 iš 5 balų) – Jeep Compass, Land Rover Discovery ir Mazda CX-5.
• Geriausi galinės ašies diferencialai: gerai veikia visuose keturiais ratais varomuose konkurso modeliuose, vidutiniškai (3 iš 5 balų) – Land Rover Discovery, BMW X3, Mazda CX-5, patenkinamai (2 iš 5 balų) – Alfa Romeo Stelvio.
• Geriausias tarpašinio diferencialo blokavimas – Mercedes-Benz GLA, MINI Countryman.
• Geriausiai įveikta 29 laipsnių statumo įkalnė – Nissan X-Trail.