Su naujomis braškių veislėmis plinta ir nauji patogenai. Dėl kintančio klimato susidaro aukštos oro temperatūros periodai, kurie skatina šilto klimato patogenų plitimą, o įvežti patogenai adaptuojasi prie mūsų vėsesnio klimato sąlygų.

Braškių antraknozę sukelia keli Colletotrichum genties patogenai: C. acutatum, C. fragariae ir C. gloeosporioides. Colletotrichum genties patogenai sukelia ir kitų augalų – tiek sumedėjusių, tiek žolinių – ligas. Colletotrichum genties grybų sukeliamos ligos labiau paplitusios šiltesnio klimato zonose. Braškių antraknozės sukeliami nuostoliai lyginami su kekerinio puvinio žala.

Braškių antraknozė pažeidžia uogas, žiedus, stiebus, lapus ir braškių šaknis. Liga gali apnikti bet kuriuo augalų vegetacijos tarpsniu. Palankesnės sąlygos ligai plisti yra šilti ir drėgni orai. Braškių antraknozės sukeliami derliaus nuostoliai gali siekti net 80 procentų.

Patogenas žiemoja pernykščiuose lapuose, dirvoje. Taigi, vienas iš infekcijos šaltinių yra dirvožemis ir sodinamoji medžiaga. Patogenui plisti padeda ir sporos, kurios su lietumi patenka ant kitų augalų, pernešamos į šaknis per pažeidimus ir, esant užtektinai drėgmės ir optimalioms sąlygoms, sukelia ligą.

Vienas pagrindinių ligos požymių yra dėmės su aiškiomis ribomis ir nekrozinės dėmės ant lapų, stiebų, žiedų, šaknies kaklelio. Liga pirmiausia atsiranda ant lapų, ūsų ir stiebų. Ant lapų pastebimos mažos, apvalios, juodos dėmės su baltu apvadu. Žiedai yra jautrūs infekcijoms. Užkrėsti žiedai greitai išdžiūsta, o pažeidimai plinta žiedkočiu žemyn.

Įprastai per braškių vegetaciją antraknozės pažeidimų ant augalų, lapkočių ir lapų nematyti. Ligos apimtos uogos išryškėja tik joms sunokus. Antraknozės požymiai ant uogų yra rudos dėmės, uogos atrodo lyg išmirkusios vandenyje. Per kelias dienas spalva kinta nuo šviesiai rusvos iki tamsiai rudos. Dar po kelių dienų pažeistos vietos apsitraukia rausvu ir oranžiniu apnašu su šviesiai oranžine sporų mase. Visiškai pažeistos uogos sukietėja ir sudžiūsta.

Braškių antraknozei plisti palanki 12–27 ^oC temperatūra ir didelė santykinė oro drėgmė. Esant optimalioms ligai plisti sąlygoms (~25 ºC) ir drėgmei, liga ypač greitai plinta – per 3–4 dienas atsiranda nuo 1 iki 2 cm skersmens tipinių dėmių.

Mokslininkai tyrimais yra nustatę skirtingų braškių veislių jautrumą antraknozei. Todėl pirmiausia reikėtų rinktis atsparesnes antraknozei braškių veisles. Įprastai braškės nuo ligų yra purškiamos 3–5 kartus kas 7–14 dienų per braškių žydėjimą. Remontantinės braškės nuolat žydi ir dera, dėl to įprasta braškių apsaugos technologija nėra pakankama ir reikia naujų sprendimų.

Tradicinių braškių antraknozė gali būti kontroliuojama fungicidais, geriausiai sudaryti jų mišinius. Mokslininkų tyrimuose geriausius rezultatus parodė fungicidų metiramo + piraklostrobino, kaptano ir ciprodinilo + fludioksonilo mišiniai. Siekiant apsaugoti remontantines braškes nuo antraknozės, svarbu pasirinkti sveiką sodinamąją medžiagą, stengtis neperlaistyti, pašalinti pažeistas uogas, rinktis atsparias veisles ir per braškių žydėjimą naudoti fungicidus.

Lietuvoje braškių apsaugai nuo antraknozės profesionaliems naudotojams leidžiama naudoti: Signum (boskalidas + piraklostrobinas 267+67 g/kg), Switch 62,5 WG (ciprodinilas + fludioksonilas 375–270 g/kg) ir Cidely Top (difenokonazolas + ciflufenamidas 125+15 g/l). Tačiau www.vatzum.lt tinklapyje reikia atkreipti dėmesį, ar produktai registruoti lauko, ar šiltnamio braškėms.

Pastebima, kad ligų sukėlėjai įgauna atsparumą fungicidams ir jų populiacijos tik auga, o cheminių fungicidų sukeltas toksinis poveikis yra kenksmingas tiek augalams, tiek gyvūnams, tiek žmonėms. Pastaruoju metu, siekiant paskatinti naudoti kuo mažiau aplinkai kenksmingas augalų apsaugos priemones, tiriami įvairūs eteriniai aliejai – koks jų efektyvumas saugant augalus nuo patogeninių grybų.