Vakarietiškos žemės ūkio technikos prekybos įmonė „SV Technika“ šiemet mini 10 metų veiklos sukaktį. Apie įmonės veiklą, pasiekimus ir laukiančius iššūkius kalbamės su jos įkūrėjais ir vadovais direktoriumi Vygandu DIČMONU ir komercijos direktoriumi Mindaugu URMONU.

Kokiomis nuotaikomis žengiate į antrąjį dešimtmetį?

V. D.: Esame nusiteikę labai džiugiai ir pasiruošę naujiems iššūkiams. Nuotaikos geros, esame visi laimingi, kartu su kolektyvu džiaugiamės savo pasiekimais. Didžiausia mūsų vertė – mūsų žmonės.

M. U.: Veiklą pradėjome 2007 m., sakyčiau, gana sunkiu momentu, nes 2009-aisiais atėjo krizė. Keitėme dislokacijos vietas, po truputį augome, buvo šiokios tokios nežinomybės, bet kaip įmonei tas laikas prabėgo labai greitai. Nuveiktais darbais kaip dideliu kalnu, supiltu po kruopelę, pasigirti negalime, tačiau džiaugiamės, kad šiuo metu Lietuvos laukuose dirba daugiau kaip 2 200 mūsų parduotų mašinų, kurias mes ir prižiūrime, teikiame serviso paslaugas. Lietuvos žemdirbiams atnešėme naujausias technologijas, buvome flagmanai, kurie siūlė kitokį požiūrį: mes nerašėme komercinių pasiūlymų, kokių norėtų žemdirbiai, o pristatėme naujausius sprendimus ir technologijas, suteikdami jiems galimybę, pasirinkus mūsų siūlomas mašinas, uždirbti daugiau, dirbti taupiau ir našiau.

Kuo išskirtinė ir stipri jūsų įmonė?

M. U.: Mūsų išskirtinumas – tai požiūris į mus supančius žmones: darbuotojus, partnerius, klientus. Mūsų požiūris visų pirma grįstas sąžine, sąžiningai vykdome kiekvieną pažadą ir vadovaujamės nuostata, jog klientas visada teisus. Visada stengiamės atiduoti daugiau nei pažadame, kad tik pateisintume klientų lūkesčius.

Nuo pat veiklos pradžios koncentravomės į technologijas, inovacijas, paskutinį technikos mados klyksmą, be abejo, pirmiausia pragmatinį, kuris duoda apčiuopiamą naudą. Buvo sunku, nes technika su naujomis technologijomis buvo brangesnė, reikėjo įrodyti jos pranašumą, bet jau žengiant pirmuosius žingsnius informacija iš lūpų į lūpas sparčiai sklido, todėl šiuo metu pasėlių priežiūros mašinų rinkoje esame lyderiai. Mūsų atstovaujamas gamintojas „Amazone“ užima tvirtas pirmaujančias pozicijas rinkoje. Žinoma, dar daug ką nuveikti reikia su kitomis mašinomis, bet daugumai inovatyvus tręštuvas ar purkštuvas asocijuojasi su „SV Technikos“ vardu. Jie žino, kad mūsų komanda kompetentinga, gerai paruošta ir išmokyta, visada pasirengusi padėti įsigyti geriausią mašiną.

Pasiūlėme bearimę žemės dirbimo technologiją, rapsų sėją tiesiai į ražieną ne su sėjamąja, o su skutikliu. Mes ne tik parduodame techniką, bet ir konsultuojame, kaip su ja dirbti, kaip geriausia išnaudoti jos galimybes. Didžiausias išskirtinumas – neskubėti duoti to, ko prašo rinka, bet skubėti pristatyti paskutines tendencijas, naujoves.

V. D.: Mūsų išskirtinumas, kad nepardavinėjame mašinų iš sandėlio, didžioji dalis parduotų mašinų sukomplektuota pagal individualius kliento poreikius. Pirmiausia išsiaiškiname, kas žmogui technologiškai aktualu, ir tik tada komplektuojame mašiną. Sunku taip dirbti įmonei, bet naudinga žmogui, kuris visada yra tikras, kad jo sąlygomis ta mašina atidirbs šimtu procentų.

Atstovavimą žinomiems gamintojams mūsų šalyje teko dalytis su kitomis įmonėmis? Kuo naudinga ši patirtis?

V. D.: Konkurencija padeda geriau siekti tikslų, atiduoti visą save, tobulėti.

M. U.: Sakoma, kad šuo ir kariamas pripranta. Mes gavome labai daug neigiamos patirties, nėra ko slėpti – buvo labai sunku. Šiuolaikinės galimybės gauti informaciją internetu padeda mūsų klientams susiorientuoti, rasti ir perkant per trumpą laiką apklausti daug pardavėjų. Mūsų sėkmės istorijos pagrindas, kodėl mes šiandien tvirtai stovime ant kojų, buvo investicija į žmogų, į kiekvieną komandos narį. Įsiklausyti į jo poreikius, pageidavimus, jo darbo sąlygų gerinimas ir, be abejo, dalyvauti visose mokymo programose, vykdyti švietėjišką veiklą.

Nuo mūsų atėjimo ir bendradarbiavimo su „Amazone“ pradžios šio gamintojo technika šalyje labai išpopuliarėjo, galima sakyti, rinka pradėjo augti septynmyliais žingsniais. Tai vienas pirmųjų ir svarbiausių mūsų partnerių, šio gamintojo parduodamos mašinos sudaro didžiausią apyvartos dalį.

Panaši situacija ir su „Pöttinger“, tačiau dešimtmečio jubiliejaus proga gavome puikią dovaną, gamyklos įvertinimą – tapome vieninteliais oficialiais importuotojais Lietuvoje.

Atrodo, kad kai kurie abiejų gamintojų produktai dubliuojami, tarkime, sėjamosios, tačiau kartu jos labai skiriasi. Šiandienis žemdirbys – tikras profesionalas, vertinantis detales, o smulkios detalės padeda segmentuoti, kokiam klientui kurio gamintojo mašina tinkamesnė pagal jo pasirinktą technologiją, dirvožemio tipą. Neturime savaeigės technikos, tad, kad įmonė sėkmingai funkcionuotų prekiaudama prikabinamomis mašinomis, būtina pasiūlyti kuo platesnę gamą. Pvz., grūdiniams augalams sėti siūlome daugiau kaip 20 modelių skirtingų sėjamųjų – nuo minimalios diskinės, kaltinės technologijos, su žemės dirbimo įranga ar be jos, su aktyviu, su pasyviu žemės dirbimu ir t. t. Kito dešimtmečio tikslas – išnaudoti šį potencialą ir pirmaujančių gamintojų indėlį kuriant naujus pažangiausių technologijų produktus.

Koks svarbiausias „SV Technikos“ dešimties metų veiklos pasiekimas?

M. U.: Įvardyti vieną didelį pasiekimą sunku. Turime nemažą savo verslo dalį Kaliningrado srityje, kur prekiaujame ir Lietuvoje siūlomomis žemės ūkio mašinomis, bet kalbant apie svarbiausią pasiekimą, džiaugiamės, kad mūsų įdirbiu ir patirtimi patikėjo vienas iš didžiausių savaeigės technikos gamintojų – kompanija „Claas“. Su ja bendradarbiaujame jau dvejus metus. Gauti tokio gamintojo pasitikėjimą, kai nesi tos šalies rezidentas, kuriai atstovauji ir kurioje parduodi produktus, didžiulis pasiekimas. Skirtingai negu kiti „Claas“ atstovai, dirbantys Rusijos Federacijoje, dėl geografinės padėties, dėl specialiosios Kaliningrado srities ekonominės zonos mes esame importuotojai. Turėdami importavimo teisę įvežame techniką tiesiogiai, patys dirbame su gamykla.

V. M.: Mūsų pardavimai „Claas“ atnešė pirmą vietą Kaliningrado srities rinkoje. Pernai mūsų įmonę „Claas“ pristatė kaip pavyzdinį prekybos atstovą Rusijos Federacijoje. Nors dirbame Kaliningrado srityje nuo 2007 m., bet galima sakyti, kad tik dabar mūsų įdirbis pradeda duoti rezultatus.

M. U.: Dabar Kaliningrado srityje turime tokio pat dydžio įmonę kaip ir Lietuvoje, nors, įskaitant Claas mašinas, siūlome ten daugiau produktų. Tai labai specifinė rinka, kurioje mažai mokių klientų, o norint sėkmingai dirbti – būtinas pasitikėjimas, kuriam pasiekti reikėjo daug laiko. Kai pradėjome bendradarbiauti su „Claas“, mūsų įmonėje dirbo 3 darbuotojai. Pasirašydami pirmus kontraktus įsipareigojome pasirūpinti atsarginių dalių tiekimo tinklu bei servisu, ir jie patikėjo mūsų žodžiu. Dabar įmonėje Kaliningrado srityje dirba 23, Lietuvoje – 21 darbuotojas.

Kaip vertinate konkurencinę aplinką mūsų šalyje?

V. D.: Konkurencija Lietuvoje iškreipta, nes vis dažniau bandoma konkuruoti duodant klientams nepagrįstus mokėjimų atidėjimus. Taip iškreipiama rinka, nes žmogus renkasi mašiną ne pagal technologines savybes, o pagal mokėjimo sąlygas. Man atrodo, kad tai neprotinga, nes pats pardavėjas žmogų nustumia į neteisingą sprendimą – jis ima bet ką, svarbiausia, kad išsprendžia finansinį klausimą. Nors išeičių yra daug, pvz., bankai, lizingas, tačiau jam sunku žengti pirmą žingsnį, todėl pasirenka lengviausią variantą. O paskui ateina po metų ir sako, kad tu buvai teisus, ta mašina man netinka. Juokingiausia, kad išleidžia 90 proc. reikiamos pinigų sumos. Jei būtų suradęs dar tuos 10 proc., būtų priėmęs tinkamą sprendimą.

M. U.: Iš tiesų taip padaroma meškos paslauga klientui ir jis pats tai ne visada suvokia. Gaunama situacija, kad žmogus nueina pirkti kastuvo, bet radęs už gerą kainą ir dar su mokėjimo atidėjimu nusiperka šakes, o vėliau skundžiasi, kad jam nesiseka dirbti, nes įrankį ne tą įsigijo.

Konkuruoti su įmonėmis, kurių pagrindinė veikla – prekyba žemės ūkio technika, yra gerai, tokia konkurencija – progreso variklis. Bet didžiausios problemos mūsų rinkoje kyla su įmonėmis, kurios negyvena iš prekybos žemės ūkio technika, nes turi kitų verslų. Bet mes niekad neieškojome lengviausio kelio, su visais konkurentais stengiamės sugyventi, palaikyti civilizuotus žmogiškus santykius.

Ar pasikeitė per dešimtmetį jūsų klientai, jų techninis išprusimas, poreikiai?

M. U.: Be abejo, pasikeitė. Labai teigiamas dalykas, kad dabar ateina antroji karta – ūkius perima jauni žmonės. Mums su jais lengviau dirbti, nes šiuolaikinė technika labai susijusi su skaitmeniniu pasauliu, palydoviniu valdymu, spalvotais didžiuliais jutikliniais ekranais, daugybe galimybių, tarp kurių ir stebėjimas per atstumą ir pan. Visa tai jaunajai kartai yra lengviau suvokiama, jie nebijo naujovių, yra ryžtingesni ir, žinoma, tai jiems ateityje duos didžiulę naudą. Mūsų prekiaujamos technikos galimybes išnaudoti lengva – tereikia paspausti Auto mygtuką, nereikia keisti parametrų, nustatymų. Tad žemdirbys atgauna kiekvieną eurą, kurį sumoka už pasirinktą įrangą.

Ar matote įmonės plėtros galimybių?

M. U.: Tiesą sakant, mąstome apie edukacinius sprendimus, mokymus, sakyčiau, tai artimiausio dešimtmečio planas. Patys dažnai susiduriame su klausimais, kaip geriau parengti ir išmokyti žmogų dirbti su šiuolaikine technika, kad ji negestų, duotų didžiausią naudą su mažiausiomis sąnaudomis į hektarą, būtų kuo ilgiau naudojama. Taigi, pritaikydami savo žinias, planuojame mokyti, kaip teisingai eksploatuoti techniką. Matome, kad šioje srityje niekas greitai nesikeis, nespėja mūsų profesinio mokymo mokyklos žengti koja kojon su technologijomis. Be to, patys vis važiuojame į mokymus, kažką naujo sužinome, todėl norėtųsi tas žinias perduoti.

Kokie iššūkiai laukia įmonės ir jūsų klientų?

M. U.: Norėtume, kad jų būtų kuo mažiau, nors, kita vertus, iššūkiai suteikia naujų galimybių. Lietuvos rinkoje iššūkis – nežinomybė, kas bus, kai baigsis ES parama. Aš, kalbėdamas iš žemdirbio pozicijos, mieliau gaučiau didesnę išmoką už hektarą, bet kad galėčiau viską planuoti taip, kaip pats noriu, kad nereikėtų vaidinti to cirko – dalyvauti konkurse. Kai kada konkursuose susiduriame su labai absurdiškomis situacijomis. Parama gerai, bet pats procesas, ką reikia padaryti, kad ją gautum, labai sudėtingas, visi daug energijos išeikvoja. Jei būtų parama tik už hektarus, žemdirbiai taupytų, eitų į banką, rinktųsi lizingą ir galėtų investuoti į techniką kada nori.

Neabejojame, kad žemės ūkio plėtra nesustos, technologiškai nepasens mūsų šalies technika, nes tie, kas užsikabino, kas investavo, ypač tie, kurie tinkamą techniką įsigijo, jie turės didelę grąžą, didelę liekamąją vertę ir tai bus amžina struktūrinė parama. Jei kokybišką techniką prižiūri tinkamai, ji naudotos technikos rinkoje kainuoja brangiai, todėl visada galima ją parduoti ir prisidėjus pinigų įsigyti naują. Visada bus tokių, kuriems reikės tik naudotų, ir visada bus tokių, kurie pirks tik naujas mašinas. Be to, turime nepamiršti ne tik mažų ūkių, bet ir spėti kartu su augančiais ūkiais.

Dar vienas iššūkis įmonei ir jos darbuotojams – žinoti daugiau už klientą, o tai kiekvienais metais darosi vis sunkiau. O svarbiausia, nepražiopsoti naujų Lietuvai tinkamų technologijų ir jomis nustebinti savo klientus.