23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2017/12
Pusiau gilus tvartas
  • Andrius BAUBLYS
  • Mano ūkis

Mėsinė galvijininkystė – jauniausia agroverslo šaka Lietuvoje, bet gana sparčiai žengianti į priekį. Jos patrauklumą didina mažas investicijų poreikis: šiems galvijams laikyti nereikia brangių tvartų ir įrangos, mažesnės darbo jėgos sąnaudos, veterinarinės problemos.

Galvijininkystėje svarbu, kad ne tik gamyba būtų konkurencinga ir pelninga – reikia, kad ir gyvulių laikymo sąlygos atitiktų artimas natūralioms normas. Tuomet ir gyvuliai bus sveikesni, produktyvesni, ir mažiau teršiama aplinka.

Jeigu mėsiniai galvijai auginami intensyviai, jiems reikia tvarto. Nutarusieji rekonstruoti seną ar statyti naują tvartą turi atsižvelgti į kelis svarbiausius aspektus. Būtini reikalavimai, kurie turi būti numatyti tvarto projekte:

  • naujas ar rekonstruotas tvartas turi gerinti galvijų laikymo sąlygas;
  • jis turi būti suprojektuotas taip, kad mažintų aplinkos taršą;
  • taupytų darbo laiką ir jėgą;
  • gerintų produktų kokybę;
  • mažintų produkcijos savikainą.

Geriausia, kai karvės veršiuojasi sezoniškai, o veršiavimosi sezono laikas trunka 8–12 savaičių. Tada atvedami veršeliai yra panašaus amžiaus, juos lengva grupuoti. Sausu šienu šeriamų karvių, kurios ver-šiuojasi vasario–balandžio mėnesiais, pieno mažam veršeliui tvartiniu laikotarpiu dar visiškai pakanka. Per ganiavą karvės pieno turi daugiau, todėl, gegužės mėnesį išleidus galvijus į laukus, kai veršeliai jau yra didesni, jiems nesunku išgerti padidėjusį pieno kiekį.

Taikant tokį mėsinių galvijų auginimo būdą, ūkininkai derina palaido laikymo sistemą su šalto tipo tvartu. Taip ūkininkaujant gaunamas rezultatas džiugina: galvijų fiziologinė būklė būna gera, pastato savikaina, vertinant ekonomiškai sunaudojamo kraiko (šiaudų) ir darbo laiko atžvilgiu, yra maža.

Techniniai reikalavimai

Iš pusiau gilaus tvarto guoliaviečių mėšlas šalinamas vieną kartą per metus, o iš poilsio tako – 2–4 kartus per mėnesį. Šio tvarto privalumai:

  • šiaudų ekonomija, 1 galvijui per parą reikia 2–3 kg;
  • šilta ir patogi guoliavietė;
  • karvės natūraliai gula ir keliasi;
  • maža rizika gyvuliui paslysti, sveikiau kojoms.

Galvijus laikant ant pusiau gilaus kraiko, patalpos vidaus aukštis nuo grindų iki statybinių konstrukcijų turi būti apie 3 m; langai, ventiliacijos ertmės – maždaug 2–2,5 m aukščio nuo grindų; nekreikiamo ėdimo tako plotis – 1,6–1,8 m. Guoliavietės ploto norma karvei tūrėtų būti apie 5 m2, taip pat toks pat plotas vienai karvei turėtų susidaryti iš nekreikiamų ėdimo ir poilsio takų. Poilsio tako plotis gali kisti atsižvelgiant į bendrą tvarto plotį, tačiau jis neturėtų būti platesnis negu guoliavietės tako plotis.

Šėrimo taką geriausia būtų atskirti dviem horizontaliais vamzdžiais, kurių vienas, esantis 40–50 cm aukštyje nuo ėdimo tako, gali būti plonesnis. Jo paskirtis – neleisti veršeliams patekti į šėrimo taką, kad nedergtų, netryptų pašarų. Kitas horizontalus vamzdis turi būti storesnis, maždaug 110–120 cm aukštyje nuo ėdimo tako apačios, o jo paskirtis – neleisti į šėrimo taką patekti karvėms, taip pat atlaikyti galvijų sukuriamą stūmimo jėgą į šėrimo tako centrą per šėrimą. Šėrimo taką atskirti nuo ėdimo tako geriausia 20–25 cm aukščio lenta, kadangi pasitaiko galvijų, kurie pašarą traukia į ėdimo taką kišdami galvas tarp mažojo horizontaliojo vamzdžio ir grindų. Ši lenta saugos ir taupys pašarą.

Tvarto vidaus įrengimas

Mėsiniams galvijams grupuoti reikėtų įrengti ne mažiau kaip 3 gardus per visą tvartą. Jeigu plotis ir ilgis leidžia, gardų galima įrengti dar daugiau. Vertėtų garduose numatyti tvorų fiksavimo sistemą, kad galvijus būtų galima lengvai uždaryti nedidelėje gardo vietoje, kol bus išvalytas mėšlas iš ėdimo ir poilsio takų. Jeigu ūkyje nėra šiaudų pūstuvo, kol galvijai yra uždaryti mažesnėje gardo dalyje, įvežus šiaudų ritinį ir jį tiesiog išskleidus galima atlikti kreikimo darbus.

Tvarte gali būti įrengti atskiri veršiavimosi boksai. Jei nėra veršiavimosi gardo, 8–10 m2 dydžio veršiavimosi boksai įrengiami bendrajame garde. Tačiau nei veršiavimosi gardas, nei veršiavimosi boksai nėra būtini. Skaičiuojant didžiausią reikalingą gardų dydį, galima numatyti, kad 75 proc. žindenių bus su veršeliais arba be, nes didelis laiko tarpas iki veršiavimosi, o 25 proc. – veršiavimosi garde ar veršiuosis (savaitė prieš ir savaitė po veršiavimosi).

Kai veršeliai paleidžiami iš veršiavimosi boksų į bendrą gardą, būtina įrengti veršelių gardelį. Tuo metu jie turi kur pabūti, kol karvės ėda ir geria. Veršelių gardelio tvoroje paliekamos 90 cm aukščio ir 40 cm pločio landos prieaugliui laisvai įeiti ir išeiti bet kuriuo paros metu. Kai veršeliai smulkesni, landos plotį tenka šiek tiek sumažinti. Jų gardelio plotas rekomenduojamas toks, kad vienam jaunikliui tektų 1,5 m2. Kad veršeliai noriai būtų savo garde, galima sumažinti pakratų kiekį bendrame galvijų garde, o gardelį kreikti kuo dažniau, kad būtų šilta ir jauku. Tuomet veršeliai lengviau pripranta būti tolėliau nuo savo motinų.

Tvarte patogiausia naudoti neužšąlančias burbulines girdyklas. Jų būna vieno ir dviejų burbulų, pasirenkama pagal galvijų, tenkančių vienai girdyklai, kiekį. Vieno burbulo girdykla gali aptarnauti iki 20 galvijų, dviejų – iki 40. Šios girdyklos paprastos naudoti, nereikalauja papildomos įrangos ar išlaidų.

Pastato sienos turi būti nepralaidžios vėjams, geriausia, kad langai ar ertmės būtų uždengtos ventiliuojamomis užuolaidomis, kurių tankumas 80–90 proc. Taip pat, esant šaltiems orams ir stipresniems vėjams, galima naudoti visiškai uždarančias angas-užuolaidas. Taip bus išsaugoma tvarto šiluma, nesijaus žvarbaus vėjo.

Stogą galima surinkti iš plastikinių lakštų ar skardos. Dengiant skarda, iš karto stogo dangos apatinėje pusėje galima užklijuoti kondensacinę plėvelę, taip sumažinsite stogo dengimo kaštus. Patalpai apšviesti į stogą galima įmontuoti skaidrius lakštus. Mažiausias gerai šviesą praleidžiančių angų plotas – 15 proc. nuo grindų ploto. Kad šviesos užtektų, kai lakštai apdulkės, jų plotą galima padidinti iki 20–25 proc. Taip pat stogo viršuje būtina taisyklingai įrengti kraigą, per kurį išeitų perteklinė šiluma ir išgaruotų drėgmė iš tvarto. Kraigas nuo stogo dangos pakeliamas apie 10 cm, apie 30 cm užleidžiamas ant stogo dangos. Prieš kraigą, palikus 10 cm tarpelį, statmenai stogo dangai pritvirtinama 12–15 cm aukščio skardos pertvara, kuri, esant stipriam vėjui, neleidžia pripūsti sniego į tvartą per kraigo plyšį.

Pasirinkta taisyklinga galvijų auginimo ir laikymo technologija labai sumažina produkcijos kaštus ir maksimaliai padidina pelną.