Lietingas ruduo atskleidė prastą melioracijos įrenginių būklę. Sunkiasvorė žemės ūkio technika gadino kelius. Melioracijos įrenginių ir kelių tvarkymo išlaidų priskyrimas leidžiamiems atskaitymams leidžia žemdirbiams nors šiek tiek sumažinti finansinę naštą.

Melioracijos įrenginiams tvarkyti patirtų išlaidų priskyrimas leidžiamiems atskaitymams skiriasi priklausomai nuo to, ar žemės sklypo savininkas yra juridinis, ar fizinis asmuo.

Juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančioje žemėje įrengti melioracijos statiniai priskiriami ilgalaikiam turtui ir tokiam turtui yra skaičiuojamas nusidėvėjimas. Rekonstruojant arba remontuojant melioracijos sistemas, kai pailginamas jų naudojimo laikas arba pagerinamos jų naudingosios savybės, šio remonto arba rekonstravimo verte yra didinama melioracijos statinių įsigijimo kaina. Tiesiog remontuojant melioracijos sistemas, remonto išlaidos priskiriamos remonto sąnaudoms ir atskaitomos iš pajamų tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį jos faktiškai patiriamos. Visos išlaidos turi būti faktiškai patirtos ir pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais. Jei juridinis asmuo gavo finansinę paramą melioracijos statiniams statyti, rekonstruoti, remontuoti ar prižiūrėti, tai patirtos išlaidos turi būti mažinamos gauta parama.

Fiziniai asmenys, vykdantys žemės ūkio veiklą, žemės įsigijimo išlaidų atimti iš individualios veiklos pajamų kol kas dar negali. Žemei nusidėvėjimas taip pat neskaičiuojamas, todėl ir melioracijos statiniai negali būti priskiriami ilgalaikiam turtui. Tačiau melioracijos sistemų įrengimo, remonto darbų faktinės patirtos išlaidos (žemės ūkio veikloje naudojamų žemės sklypų priežiūra, gerinimas, sausinimas) gali būti priskiriamos žemės ūkio veiklą vykdančio gyventojo leidžiamiems atskaitymams

Nuosavoje žemėje atliktų darbų vertė, nepriklausomai nuo jų masto, leidžiamiems atskaitymams priskiriama tą mokestinį laikotarpį, kurį darbai buvo atlikti. Jei darbai atliekami nuomojamoje žemėje ir jų vertė ūkininkui yra reikšminga, tokios sumos ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams turėtų būti priskiriamos lygiomis dalimis per nuomos sutartyje nurodytą nuomos laikotarpį. Jei sudaryta neterminuota žemės nuomos sutartis, tai per laikotarpį, ne trumpesnį kaip 36 mėnesiai. Nutraukus žemės nuomos sutartį anksčiau nustatyto termino, sąnaudų dalis, tenkanti laikotarpiui nuo sutarties nutraukimo datos iki buvusio nuomos termino pabaigos, leidžiamiems atskaitymams nepriskiriama. Jei žemės sklypas nenaudojamas individualiai žemės ūkio ekonominei veiklai, tai žemės sausinimo sistemų atstatymo darbų vertė negali būti priskiriama leidžiamiems atskaitymams.

Jei tiek juridiniai, tiek fiziniai žemės ūkio subjektai patiria išlaidas tvarkydami valstybei priklausančius melioracijos įrenginius, kurie nėra jų sklype, bet jų tvarkymas yra susijęs su iš žemės ūkio veiklos uždirbamomis pajamomis, tai tos išlaidos gali būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams.

Keliai nuosavybės teise gali priklausyti valstybei, savivaldybėms, fiziniams ar juridiniams asmenims. Savininkai privalo prižiūrėti kelius, kad jie būtų tvarkingi, prireikus juos taisyti ir remontuoti. Kelių tvarkymo išlaidos, nepriklausomai nuo to, kas yra kelio savininkas, gali būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams. Jei tvarkomi keliai, priklausantys valstybei ir jie nėra žemės ūkio subjekto sklype, bet toks tvarkymas yra susijęs su iš žemės ūkio veiklos uždirbamomis pajamomis, patirtos išlaidos bus leidžiami atskaitymai.

Vykdantys individualią žemės ūkio veiklą kelių tvarkymo išlaidas gali priskirti leidžiamiems atskaitymams tą mokestinį laikotarpį, kai jos buvo faktiškai patirtos. Juridinių asmenų kelių tvarkymo išlaidų priskyrimas priklauso nuo atliekamų darbų – ar tai bus einamasis remontas, ar įrengiamas naujas kelias, ar vykdoma rekonstrukcija. Jei einamasis remontas – tai išlaidos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams tą mokestinį laikotarpį, kai buvo atliktas remontas, jei naujo kelio įrengimas ar rekonstrukcija – tai sąnaudos priskiriamos ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo kainai, nuo kurios skaičiuojamas nusidėvėjimas, kuris yra priskiriamas ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams.

Darbas lauko sąlygomis

Galiojančiame Darbo kodekse nėra išskirtas padidėjusių išlaidų kompensavimas už darbą lauko sąlygomis. Koordinacinė komisija dėl darbo kodekso nuostatų aiškinimo išaiškino, kad pagal bendrą pobūdį darbas lauko sąlygomis galėtų būti prilyginamas kilnojamojo pobūdžio darbui ir tokia išmoka būtų laikoma išmokėta pagal DK 144 straipsnio 8 dalį. Taigi darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio, susijęs su kelionėmis ar važiavimu, taip pat darbas lauko sąlygomis, kompensuojamos padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą laiką. Šių kompensacijų dydis negali viršyti 50 proc. bazinio (tarifinio) atlygio. Kompensacijos mokamos tik tada, kai darbuotojui nemokamos komandiruotės išlaidos. Kokio konkretaus dydžio kompensacija bus mokama, darbuotojas ir darbdavys sulygsta tarpusavio susitarimu.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad šios kompensacijos, neviršijančios 50 proc. bazinio (tarifinio) atlygio už faktiškai dirbtą laiką, gyventojo pajamų mokesčiu neapmokestinamos. Kompensacijos išmokamos kartu su darbo užmokesčiu. Pavyzdžiui, lauko darbininkui mokamas 400 eurų mėnesinis bazinis atlyginimas ir 50 eurų priedas už darbo rezultatus. Darbo sutartyje sutarta, kad už darbą lauko sąlygomis bus mokama 50 proc. bazinio atlyginimo. Kompensacija už darbą lauko sąlygomis bus 200 eurų (400 x 50/100). Iš viso už darbą lauko sąlygomis darbininkas gaus 650 eurų. Gyventojų pajamų mokestis bus skaičiuojamas nuo 450 eurų.