Dešimtoji paroda „Sprendimų ratas 2017“ baigėsi ir kartu suteikė viltį, kad pagaliau ji išsigrynins kaip tikra miško, medžioklės ir gyvulininkystės technologijų ekspozicija, kuri pervilios šio sektoriaus dalyvius iš pavasarinės parodos.

Spalio pradžioje vykusiame „Sprendimų rate“ eksponatus pristatė daugiau kaip 100 parodos dalyvių, tarp kurių daugiau negu ankstesniais metais buvo gyvulininkystės srities įmonių, įstaigų ir organizacijų. Ketvirtadalis įmonių parodoje dalyvavo pirmą kartą, dauguma jų pristatė gyvulininkystei skirtą įrangą ir technologijas. Šia tema vyko nemažai seminarų – iš viso parodoje buvo per 20. Gyvulių paviljone eksponuota daugybė vištų veislių, keli žirgai, alpakos, puikią ekspoziciją surengė Lietuvos triušių augintojų asociacija, atvežusi visų Lietuvoje auginamų veislių švelniakailius. Avis su keliais privačiais augintojais demonstravo „Šeduvos avininkystė“, ASU mokomasis ūkis eksponavo galvijus – belgų mėlynųjų mišrūnus.

Vienu iš dešimties parodos laureatų tapo redakcija „Mano ūkis“, leidžianti žurnalus „Mano ūkis“, „VETinfo“, ir tvarkanti agroverslo naujienų portalą www.manoūkis.lt. Redakcijai apdovanojimas įteiktas už komunikavimo ir informavimo sprendimus, skirtus gyvulininkystės moderniosioms technologijoms populiarinti, t. y. už švietėjišką veiklą, pabrėžiant veislininkystės, technologijų, pažangos svarbą gyvulininkystės ūkiuose ir parodant geriausius pavyzdžius.

Gyvulininkystei skirtos technikos naujienos

Viena iš parodos medaliu apdovanotų technikos naujovių – bendrovės EWA pristatytas traktorius Massey Ferguson 6718 S. Tai galingiausias 4 cilindrų ir didžiausio litražo (4,9 l) traktorius visoje Europoje. Jo vardinė galia yra 180 AG, o su įjungta galios didinimo sistema ji siekia 205 AG. Naująją traktorių seriją sudaro 6 modeliai. Pirmą kartą mūsų šalyje šios serijos traktoriai pristatyti pavasarinėje parodoje „Ką pasėsi... 2017“. Traktorių su 4 cilindrų varikliais paklausai įtakos turi ekonomiškumas, o tai aktualu tiek augalininkystės, tiek ir gyvulininkystės ūkiams.

„Gyvulininkystės ūkyje tai du kartus efektyvesnis traktorius nei analogas su 6 cilindrų varikliu. Jis manevringesnis. Be to, pavyzdžiui, dirbant su dviem šienapjovėmis ar presuojant ritinius, degalų sudeginama mažiau, nes pats traktorius yra lengvesnis, nors bendra ašių apkrova gali būti tokia pat kaip ir traktoriaus su 6 cilindrų varikliu. Galima sakyti, kad tai didelis traktorius su mažo traktoriaus savybėmis arba mažas traktorius su didelio traktoriaus savybėmis“, – naująją traukos mašiną apibūdina specialistas.

Bendrovės „Rovaltra“ apdovanotas eksponatas – universalus ratinis traktorius Valtra T234 Versu Smart Touch. Pasak įmonės direktoriaus Romualdo Trainaičio, ketvirtosios kartos T serijos Valtra traktoriaus išskirtinumas – ergonomiškas valdymo porankis Smart Touch su daugiafunkce važiavimo valdymo svirtimi, elektrohidraulinių skirstytuvų valdymo svirtelėmis, elektrohidraulinio keltuvo ir GTV valdymo jungikliais, 9 colių jutikliniu traktoriaus terminalo ekranu ir valdymo mygtukų laukeliais. Beje, šiemet pristatytas naujasis porankis bus montuojamas N, T serijų Versu ir Direct modeliuose, taip pat S4 serijos Valtra traktoriuose.

„Tai išskirtinis kompanijos „Valtra“ konstruktorių biuro pastangų ir kruopštaus kūrybinio darbo vaisius, kuris didina operatoriaus komfortą, kartu ir saugumą, supaprastina traktoriaus valdymą, nes visi valdikliai logiškai funkcionaliai sugrupuoti, lengvai pasiekiami“, – pastebi R. Trainaitis. Jo teigimu, porankis sukurtas taip, kad vairuotojas visas valdymo funkcijas gali atlikti nekeisdamas kūno padėties.

Parodos „Sprendimų ratas 2017“ eksponatų komisija įvertino ir įmonės „Ivabaltė“ pristatomą mėšlakratę Joskin Siroko S5513/13V. Pasak bendrovės pardavimų direktoriaus Sigito Šakio, tai populiariausias ir ūkininkų pripažinimą pelnęs belgų gamintojo „Joskin“ modelis, kurį renkasi smulkūs ir vidutiniai gyvulininkystės ūkiai.

„Tai nedidelių gabaritų, 13 m³ talpos mėšlakratė, kuriai traukti reikia apie 150 AG traktoriaus. Su vertikaliais skleidimo rotoriais sukomplektuota mašina skirta gyvulių mėšlui iki 12 m atstumu skleisti“, – sako S. Šakys.

Veterinarijos gydytojams ir gyvulininkystės ūkių savininkams reikalinga įranga – universalios galvijų apžiūros veterinarinės staklės – taip pat tarp apdovanotų eksponatų. Jas Panevėžyje gamina bendrovė „Specagra“. „Šios staklės lengvina profesionalių veterinarijos gydytojų ir didesnes gyvulių bandas turinčių ūkininkų darbą. Jas gamindami nuolat konsultuojamės su veterinarais, atsižvelgiame į jų pastebėjimus ir poreikius. Be to, stakles siūlome ir su gyvulių svėrimo įranga, o tai didina jų universalumą“, – įrangos išskirtinumą pabrėžia vadybininkė Toma Valiulytė. Jai antrina ir įmonės Paslaugų skyriaus vadovas Marius Tamulionis: „Rinkoje pilna įvairiausių galvijų apžiūros staklių, visos atrodo išskirtinės, tačiau ne visos yra funkcionalios ir patogios dirbti. Mes gaminame tokias stakles, kokių reikia jomis dirbančiam žmogui – jis mums pasako, ko jam reikia, kas jam patogu, o kas ne.“

Dėl klimato kaitos karvė nekalta

Parodoje vykusioje konferencijoje „Aplinkosauginiai iššūkiai, laukiantys Lietuvos gyvulininkystės klimato kaitos susitarimo kontekste“, kurią surengė Lietuvos pieno gamintojų asociacija, diskutuota, kiek prie klimato šiltėjimo prisideda žemės ūkis. Pranešėjai kėlė klausimą, ar iš tiesų daugiausia problemų kelia žemės ūkis ir gyvulininkystė, kaip sumažinti šilumos efektą sukeliančių dujų (ŠESD): anglies dioksido, metano, diazoto oksido, fluoruotų dujų, – išskyrimą į aplinką.

Aplinkos viceministras Martynas Norbutas teigė, kad galime kiek norime neigti klimato kaitą, bet šis procesas akivaizdus. „Gausėjantį kritulių kiekį Lietuvos ūkininkai jau pajuto – jų kasmet iškrenta vis daugiau. Ir kritulių kiekis vis didės, jie bus intensyvesni, neišvengsime ekstremalių situacijų, kai, tarkime, per dieną iškris mėnesio kritulių norma. Ekstremalių dienų taip pat bus vis daugiau“, – nelinksmas prognozes pateikė M. Norbutas. Kad temperatūros kreivė taip sparčiai nekiltų aukštyn, pirmiausia reikia mažinti ŠESD emisiją. Didžiausią nerimą dėl ŠESD pirmiausia kelia transportas (ŠESD išmetimas didėja 5 proc.), po to – žemės ūkis, pramonė, atliekų tvarkymas. „Iš esmės ŠESD išmetimai didėja ne dėl gyvulininkystės. Šią gerą žinią jūs galite naudoti visur. Yra dvi priežastys, kurios kelia didžiausią nerimą, kalbant apie žemės ūkį – tai didėjantys dirbamos žemės plotai ir juose naudojamos cheminės trąšos, dėl kurių didėja ŠESD“, – teigė aplinkos viceministras.

O priemonių, norint sumažinti ŠESD žemės ūkyje, yra. Pirmiausia būtina gerokai mažiau naudoti sintetinių azoto trąšų, daugiau naudoti organinių trąšų, didinti naudojamų trąšų efektyvumą ir kt., anglies junginius kaupti dirvožemyje ir biomasėje, perdirbti mėšlą ir kitas organines atliekas; keisti gyvulių pašarų sudėtį taip, kad sumažėtų metano (CH₄) ir diazoto oksido (N₂O) išsiskyrimas virškinamajame trakte ir srutose; naudoti probiotikus mėšlo tvarkymo sistemose ir dirvožemio savybėms gerinti.

ASU Energetikos ir biotechnologijų inžinerijos instituto prof. Rolandas Bleizgys taip pat bandė įrodyti, kad karvės nekaltos dėl klimato kaitos. „Ar jos kaltos, – retoriškai klausė profesorius, – kad kertami miškai ir sėjami javai?“ O tai ir yra viena svarbiausių klimato kaitos priežasčių. Didžiausia kaltė iš visų ŠESD tenka anglies dioksidui (CO₂), kurio pagrindinis šaltinis yra energetika, prie jo koncentracijos prisideda ir miškų naikinimas. Anglies dioksidas yra medžiagų apykaitos produktas, kurį iškvėpuoja ir gyvuliai. Jo šiek tiek išsiskiria pūvant gyvulių išmatoms, pašarams, kaistant giliam kraikui, tačiau tai, pasak R. Bleizgio, labai maži kiekiai. Žemės ūkis lemia ir beveik pusę diazoto oksido emisijos. Per metus karvidėje iš vienos karvės vietos išgaruoja 1,3–1,4 kg diazoto oksido. „Bet daugiausia šių dujų išsiskiria iš patręštų dirvų. Diazoto oksido koncentracija didėja ir dėl miškų naikinimo“, – pabrėžė ASU profesorius.

ŠESD emisijos mažinimas gyvulininkystėje reiškia darniosios gyvulininkystės plėtrą. „Reikia diegti gyvulininkystės modelį, grindžiamą žiniomis, mažai anglies dioksido ir kitų mažai ŠESD į aplinką išskiriančiomis technologijomis. Efektyviai valdant procesus, karvių produktyvumas didės iki 30, o ŠESD emisija mažės iki 11 procentų“, – pabrėžė prof. R. Bleizgys.

„Sprendimų rato“ medaliais apdovanoti eksponatai

• Traktorius Massey Ferguson MF 6718 S (AB „East West Agro“)
• Universalus ratinis traktorius Valtra T234 Versu Smart Touch (UAB „Rovaltra“)
• Akumuliatorinis grandininis pjūklas Stihl MSA 140C–BQ (G. Mocevičiaus įmonė „Ginalas“)
• Už komunikavimo–informavimo sprendimus, skirtus gyvulininkystės moderniųjų technologijų populiarinimui (redakcija „Mano ūkis“)
• Elektrinis krautuvas gyvulininkystei Weidemann 1160 eHoftrac (UAB „Dalaudas ir Co“)
• Mobilus medžioklės įrenginys – universali priekaba (Vytautas Saltonas)
• Mėšlakratė Joskin Siroko S5513/13V (UAB „Ivabaltė“)
• Universalios galvijų apžiūros veterinarinės staklės (UAB „Specagra“)
• Už veislininkystę ir jos vystymą Lietuvoje (Lietuvos veislinių triušių augintojų asociacija)
• Už ragų apdirbimo išskirtinės technologijos sukūrimą (Virginijus Narkus)

***

KOMENTARAS

ASU Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko direktorius dr. Virginijus VENSKUTONIS

Į parodą „Sprendimų ratas“ bandome prisikalbinti kuo daugiau technikos gamintojų, nes norime restruktūrizuoti pavasarinę parodą „Ką pasėsi...“, kurioje technikos gamintojai jau skundžiasi, kad netelpa. Todėl miškų ir gyvulininkystės techniką, technologinius sprendimus norėtume perkelti į „Sprendimų ratą“ – juk tai yra miškų ir gyvulininkystės paroda, tam yra puikiausios sąlygos. Kalbame su technikos gamintojais, tikiuosi sulaukti gerų pokyčių kitose parodose. Išplėsta gyvulininkystės technologijų tematika rudeninėje parodoje – mano svajonė. Pavyzdys gali būti Hanoverio paroda – ten gyvuliai užima vieną paviljoną iš 30, o visi kiti skirti technikai, pašarų ruošimui, technologijoms. Ir „Sprendimų rate“ turi dominuoti ne gyvuliai, nes jiems skirtų parodų kasmet vyksta ne viena, o technika ir technologijos. Ir ūkininkai prašo parodyti technologines naujienas, kad jiems nereikėtų į Vokietiją važiuoti. Tikiuosi, šių metų paroda turėtų tapti pirmuoju žingsniu, kad gyvulininkystės technika ir technologijos iš pavasario persikeltų į rudeninę parodą, nes net ketvirtadalis įmonių parodoje dalyvavo pirmą kartą ir dauguma jos – gyvulininkystės srities. Tai – mūsų įdirbio, ilgų ir argumentuotų diskusijų rezultatas.