Žemės ūkio subjektai, kurie naudojasi Europos Sąjungos teikiama parama, privalo laikytis nustatytų taisyklių. Pasitaiko, kad už deklaravimo taisyklių nesilaikymą administratorius nusprendžia neskirti paramos arba ją gerokai sumažinti, t. y. skirti sankcijas. Baudos skiriamos ir už tyčinius, ir už netyčinius pažeidimus. Pagrindinis kriterijus vertinant, ar pažeidimas yra tyčinis, ar netyčinis, yra deklaravimo pažeidimo dydis.

Tačiau pasitaiko, kai netgi didesnis pažeidimas padaromas nesąmoningai (pavyzdžiui, supainiojus deklaravimo kodus ar per klaidą įrašius ne tą lauko numerį). Tad kas pagal teisės aktus laikoma tyčiniu pažeidimu, kaip ginčus, kuriuose agroverslas įrodinėja pažeidimą atlikęs netyčia, vertina teismai?

Tyčinis reikalavimų pažeidimas

Pagal galiojančią sankcijų taikymo už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimus metodiką, tyčiniu reikalavimų pažeidimu laikoma pareiškėjo veika siekiant neteisėtai gauti paramą, kai jis sąmoningai neužtikrina net būtinosios žemės ūkio naudmenų priežiūros arba daro žalą aplinkai, kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai. Remiantis šiuo apibrėžimu paramos administratorius kiekvienu atveju turėtų įvertinti su pažeidimu susijusių aplinkybių visumą ir pažeidimo atsiradimo priežastis, be kita ko nustatyti, ar pareiškėjas, veikdamas sąmoningai, siekė neteisėtai gauti paramą.

Tačiau toje pačioje sankcijų taikymo metodikoje įtvirtinta daug nuostatų, pagal kurias tam tikri pažeidimai automatiškai laikomi tyčiniais, jeigu atitinka numatytus kriterijus. Pavyzdžiui, jeigu suklystama nurodyti deklaruoto ploto kodą (juodas pūdymas ir žalias pūdymas), nėra pakankamai sąlyginių gyvulių esant ganykloms, pažeidimas gali būti automatiškai laikomas tyčiniu, nepaisant to, kad žemdirbys suklydo dėl objektyvių priežasčių. Teismai tokius ginčus dažnai sprendžia agroverslo nenaudai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtoje byloje ūkininkas padarė geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės pažeidimą bei pats pripažino, kad už tokį pažeidimą jam turėtų būti sumažinta parama. Siekdamas išvengti paskirtos sankcijos, ūkininkas įsipareigojo paramos administratoriaus nustatytais terminais ištaisyti pažeidimą. Jis nurodė, kad vos prieš kelerius metus buvo sukurta gyvulių banda ir dėl to nepriaugo reikiamas gyvulių kiekis, kad jo valdomose pievose būtų įvykdytas geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimas. Ūkininkas prašė atsižvelgti į šių aplinkybių visumą bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais panaikinti paramos administratoriaus paskirtą sankciją. Paramos administratorius prašė atmesti ūkininko skundą, nurodydamas, kad pagal sankcijų taikymo už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimus metodiką ūkininko padarytas pažeidimas automatiškai pripažįstamas tyčiniu. Teismas nelaikė ūkininko pateiktų argumentų pagrįstais ir nusprendė, kad ūkininko padarytas geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų pažeidimas pagal sankcijų taikymo už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimus metodiką automatiškai priskiriamas prie tyčinių reikalavimų pažeidimų, todėl ūkininko skundą atmetė.

Tačiau kitu atveju žemdirbiui pavyko įrodyti savo teisumą. Pavyzdžiui, pagal galiojančią sankcijų taikymo už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimus metodiką, pakartotinis netyčinis reikalavimų pažeidimas šioje metodikoje nustatytu atveju ir tvarka taip pat laikomas tyčiniu reikalavimų pažeidimu. Nors pateiktas apibrėžimas nėra dviprasmis ar klaidinantis, tačiau, kaip rodo teismų praktika, paramos administratorius kartais netinkamai kvalifikuoja šiuos tyčinius (pakartotinai netyčinius) reikalavimų pažeidimus. Administracinis teismas nagrinėjo bylą, kurioje ūkininkas reikalavo panaikinti paskirtą sankciją, kadangi paramos administratorius nepagrįstai nustatė pakartotinį tyčinį reikalavimų pažeidimą, o ne pakartotinį netyčinį reikalavimų pažeidimą (pastarasis turėtų būti laikomas paprastu tyčiniu reikalavimų pažeidimu). Pagal tokį vertinimą išmokų suma buvo sumažinta 100 proc. bei nuspręsta ir už kitus kalendorinius metus neskirti paramos.

Teismas tokiam sprendimui nepritarė nurodydamas, kad paramos administratorius pagal 2012 metų deklaraciją nustatęs tyčinį pažeidimą, o pagal 2013 metų deklaraciją – pakartotinį netyčinį, vertindamas 2014 metų deklaraciją, nesivadovavo galiojančiais teisės aktais ir pagal 2014 metų deklaraciją padarytą pažeidimą nepagrįstai pripažino pakartotinai tyčiniu. Taip ūkininkas išvengė itin didelių sankcijų. Toks sprendimas buvo priimtas agroverslo naudai, kita vertus, teismas atsižvelgė tik į tai, kad paramos administratorius akivaizdžiai susipainiojo tarp tyčinių ir netyčinių, pakartotinių ir pirmųjų pažeidimų sekos. O į agroverslo argumentus, kad pažeidimuose nėra jo sąmoningo noro pažeisti programą, parama siekiamų tikslų, nėra materialinio suinteresuotumo, neatsižvelgė, t. y. laikė juos nereikšmingais.

Apibendrinant galima teigti, kad nėra teisinga, kai pagal galiojančias teisės aktų nuostatas agroverslo kompleksinės paramos programoje padaryti tam tikri pažeidimai automatiškai priskiriami prie tyčinių. Būtų teisingiau, jei paramos administratorius privalėtų vertinti pažeidėjo sąmoningumą (tyčią) darant pažeidimą.

Keičia tyčinio reikalavimų pažeidimo sampratą

Neseniai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtas sprendimas keičia tyčinių reikalavimų pažeidimų sampratą. Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas ginčą tarp ūkininkės ir paramos administratoriaus dėl taikytų sankcijų panaikinimo, kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar tam tikros sankcijų taikymo už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimus metodikos nuostatos atitinka konstitucinio teisingumo, teisinės valstybės ir proporcingumo principus. Klausimas kilo dėl nuostatos, pagal kurią geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės pažeidimas, sudarantis daugiau kaip 50 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai ploto, yra automatiškai priskiriamas tyčiniam reikalavimų pažeidimui. Taip pat dėl kitos nuostatos, kuri už geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės pažeidimą, sudarantį 100 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai ploto, tiesiogiai numato vienintelį teikiamos paramos sumažinimo dydį – 50 procentų.

Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl minėtų nuostatų abejonės kilo dėl to, kadangi šiuose įtvirtinti tik griežti reikalavimai, tačiau paramos administratoriui nesuteikiamos galimybės atsižvelgti bei įvertinti kiekvieno konkretaus pažeidimo priežastis, pažeidėjo sąmoningumą (tyčią) darant pažeidimą bei pačiam pažeidėjui pateikti paaiškinimus, paneigiančius nustatyto pažeidimo tyčios prezumpciją. Aiškiau tariant, paramos administratorius geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės pažeidimą, sudarantį daugiau kaip 50 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai ploto, iš karto turi pripažinti tyčiniu pažeidimu, nekreipdamas dėmesio į pareiškėjo paaiškinimus ar kitas aplinkybes, pagrįstai leidžiančias pažeidimą pripažinti netyčiniu. Tokia nuostata Vilniaus apygardos administraciniam teismui pasirodė neteisinga ir neteisėta žemės ūkiu besiverčiančių asmenų atžvilgiu, todėl ir buvo kreiptasi išaiškinimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą, pasisakė, kad teisinėje valstybėje negalima tokia situacija, kai paramos administratorius neturi galimybės individualizuoti ir konkrečiu atveju pritaikyti adekvačią bei teisingą sankciją, atsižvelgdamas į konkretaus pažeidimo aplinkybių visumą ir atsiradimo priežastis, be kita ko, įvertinti, ar pažeidimas iš tikrųjų buvo atliktas tyčia. Dėl to Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad griežtai apibrėžtų sankcijų taikymas, konkrečiu atveju neatsižvelgiant į reikšmingų aplinkybių visumą, yra neproporcinga bei neteisinga kiekvieno agroverslo subjekto atžvilgiu.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą bei įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, palaikė ūkininkės pusę. Teismas nurodė, kad, nepaisant teisės akto nuostatos, pagal kurią ūkininkės padarytas geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės pažeidimas automatiškai laikytinas tyčiniu, būtina atsižvelgti į tai, jog ūkininkė dėl teisės normos konstrukcijos sudėtingumo, tinkamos informacijos iš seniūnijos specialistų negavimo, teisinio išsilavinimo neturėjimo nesuprato numatyto reikalavimo, be to, ūkininkė po deklaracijos pateikimo stengėsi ištaisyti pažeidimą, o nepasididinti paramos išmoką. Dėl to teismas nusprendė, kad sankcija ūkininkei turėtų būti sumažinta bei taikoma tokio dydžio kaip už netyčinį reikalavimų pažeidimą.

Ko agroverslui tikėtis ateityje?

Aptartas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas keičia visų būsimų pažeidėjų situaciją į geresniąją pusę. Kaip minėjome, skiriant sankcijas kompleksinės paramos programoje ypatingas dėmesys yra skiriamas į tai, ar pažeidimas padarytas tyčia ar dėl aplaidumo, kadangi tyčinis pažeidimas tiesiogiai lemia gerokai didesnę sankciją. Po minėto teismo sprendimo tiek paramos administratorius, tiek teismas skirdami ar vertindami sankciją bei nustatydami šios dydį neturėtų formaliai taikyti teisės akto nuostatos, pagal kurią pažeidimas automatiškai priskiriamas prie tyčinių, o kiekvienu pažeidimo atveju turėtų nustatyti pažeidėjo kaltės formą (tyčia ar netyčia), taip pat įvertinti pažeidimo sunkumą, mastą, pastovumą, pasikartojimą bei kitas reikšmingas aplinkybes. Kiekvienas sprendimas turės būti motyvuotas bei pagrįstas argumentais, pagrindžiančiais taikomos sankcijos proporcingumą ir teisingumą kiekvieno pažeidėjo atžvilgiu.

Taigi, galima tikėtis, kad keičiasi ir tyčinių reikalavimų pažeidimų samprata kompleksinės paramos programoje, kadangi tyčiniais pažeidimais nebegalės automatiškai būti laikomi tam tikri nustatyti pažeidimai, kurie atitinka teisės normoje numatytus kriterijus. Kiekvienu atveju, atlikus individualų situacijos įvertinimą ir esant pagrįstoms aplinkybėms, pažeidimas tik motyvuotu sprendimu turėtų būti pripažįstamas tyčiniu. Be to, kiekvienam tariamam tyčiniam pažeidėjui ateityje turėtų būti suteikiama galimybė teikti paaiškinimus, įrodymus, paneigiančius patį pažeidimą ar tokiam pažeidimui preziumuojamą tyčinį pobūdį. Tad paramos administratorius ateityje turės atidžiau vertinti tariamo tyčinio pažeidėjo paaiškinimus, juos išsamiau išnagrinėti ir įvertinti, ar pažeidimas iš tiesų atsirado dėl agroverslo tyčios.