Pagal teikiamą naudą ir panaudojimo galimybes kanapės yra tiesiog stebuklingas augalas, tačiau kartu tikrai specifinis ir reikalaujantis nemažai dėmesio bei pastangų. Tuo įsitikino įmonė „Agropro“, jau penktą sezoną auginanti Finola veislės kanapes ir parduodanti jų grūdų derlių įvairių pasaulio šalių maisto produktų gamintojams. Ir nors veikla dar neduoda svarios grąžos, įmonė tiki, kad ekologiškai užaugintų kanapgrūdžių poreikis didės.

„Pasirinkę šiuos nišinius ir kai kam vis dar neigiamas asociacijas keliančius augalus, smarkiai rizikavome, ir iki šiol turime nemažai iššūkių. Labai skaudu, kad kelias iki galo taip ir nepralaužtas. Paskui kanapes vis dar nepelnytai velkasi tam tikras kriminalinis šleifas. Ypač jaučiamas negatyvus valstybinių institucijų požiūris, problemų kelia perteklinis kanapių auginimo reguliavimas mūsų šalyje. Dėl to keičiasi ir situacija – didelė dalis mūsų kanapių auginimo plotų persikėlė į Latviją ir Estiją, o štai Lietuvoje plotai sumažėjo“, – sako bendrovės „Agropro“ vadovas Pauliaus Paršeliūnas.

Gamybos plotų dinamika

Per penkis auginimo sezonus sukaupta nemažai žinių, buvo ir skaudžių pamokų, bet jos – taip pat vertinga patirtis. „Agropro“ kanapgrūdžių auginimu pradėjo užsiimti 2013 metais. Pirmasis bandymas ne itin pavyko – 100 ha plote užaugintos kanapės buvo nukultos, tačiau, bandant perdirbti, didžioji dalis derliaus buvo sugadinta. 2014 m. pavasarį nuspręsta kanapes auginti tik ekologiškai (nes rinkoje jautėsi didelis būtent ekologiškų kanapgrūdžių poreikis) ir jų pasėta 500 hektarų.

2015 m. plotai išsiplėtė daugiau kaip tris kartus – auginta jau 1 600 ha. Tuo metu „Agropro“ buvo patys stambiausi kanapių grūdų augintojai ne tik Lietuvoje, bet, ko gero, ir visoje Europoje. Pernai plotas buvo per 2 200 ha, bet iš jų jau pusė buvo ne Lietuvoje. Šiemet bendras hektarų skaičius siekia 2 400 ha, tačiau Lietuvoje likę tik 700 hektarų.

„Valdžios institucijos tikrai nepadeda, o stabdo kanapių plotų plėtrą. Vienas iš kasmet keliamų probleminių klausimų – kodėl ekologiškai auginamoms kanapėms nėra numatyta išmokų. Estai, latviai ir lenkai tas išmokas moka, kaip ir už bet kokius kitus ekologiškai auginamus augalus. Kai pradėjome auginti kanapes, mes iš savo kišenės mokėjome ūkininkams tam tikrą išmoką už hektarą, kad tik žemdirbiai išdrįstų auginti augalą, apie kurį nieko nežino“, – prisimena P. Paršeliūnas.

Pavyzdžiui, Estijoje kanapių plotai augo dideliais šuoliais – per dvejus pastaruosius metus užaugo tris kartus. Lietuvoje bendras kanapių auginimo plotas, palyginti su pernai, šiemet beveik nepadidėjo ir dabar sudaro 2 479 hektarų.

P. Paršeliūnas pabrėžia, kad, vertinant bendrą kanapių pasėlių plotą, būtina jį išskaidyti pagal auginimo paskirtį, mat dabar vis daugiau augintojų augina kanapes dėl lapų, kuriuos skina rankomis, džiovina ir paskui parduoda į užsienį. Kai kuriose Europos šalyse ir Amerikoje pluoštinių kanapių lapai ekstrahuojami, iš jų išgrynint vadinamąją CBD veikliąją medžiagą, kuri paskui naudojama vaistams ir maisto papildams gaminti. Dalis augintojų kanapes augina pluoštui. „Agropro“ pabrėžia, kad jie augina kanapes tik kanapgrūdžiams kulti ir tik ekologiškai.

Į Latviją ir Estiją perkelti auginimo plotai padidino logistikos sąnaudas, tačiau yra ir teigiama pusė – rizikos išskaidymas: jei vienoje šalyje susiklosto nepalankios auginimo sąlygos, geras derlius gali subręsti kitur. Galbūt kitais metais kanapės bus auginamos ir Lenkijoje.

Pasirinkta viena veislė

Kanapgrūdžiams auginti tinkamos tik tam tikros pluoštinių kanapių veislės. „Mes nuo pat veiklos pradžios išsirinkome veislę Finola. Esame oficialūs šios veislės dauginamosios medžiagos atstovai. Ši Suomijoje sukurta veislė kol kas yra labiausiai tinkama kanapgrūdžiams auginti. Augalai neaukšti, paprastai užauga iki 1,5–1,6 m aukščio ir šias kanapes nesunku nukulti su standartine technika“, – sako bendrovės vadovas.

Kaip žinia, kitų veislių kanapės gali užaugti iki 3–4 m aukščio ir tada jau derlių doroti būna sunkiau, nes augalai, sukurti pluoštui išgauti, suformuoja kur kas daugiau žaliosios masės. Finola veislės augalai sukurti taip, kad visas jėgas nukreipia šluotelėms brandinti, kad būtų kuo daugiau grūdų. „Agropro“ patys augina ir sertifikuoja dauginamąją medžiagą, kuria kiekvieną pavasarį aprūpina ūkininkus.

Kaip paruošti žemę kanapėms, kada sėti, kuo tręšti – į šiuos klausimus atsakymų ieškota darant įvairius tyrimus kartu su ASU, LAMMC, KTU mokslininkais, organizuojant seminarus, mokymus, lauko dienas žemdirbiams. Visiems augintojams pateikiami išsamūs technologiniai aprašai. Daug žinių gaunama iš Kanados, nes šios šalies klimato sąlygos yra panašios į Lietuvos. Be to, kanadiečiai yra sukaupę nemenką patirtį, nes kanapgrūdžius maistui augina nuo 2 000-ųjų, o Europa visada labiau buvo orientuota į kanapių pluošto auginimą. „Agropro“ dalyvauja tarptautinių asociacijų CHTA ir EIHA veikloje, iš jų taip pat gauna nemažai vertingos informacijos.

Tobulėti dar tikrai yra kur – pavyzdžiui, Kanadoje ekologiškai auginamų kanapių prikuliama 1 t/ha ir daugiau, o Lietuvoje niekaip nepavyksta perkopti 600–700 kg/t vidutinio derlingumo. „Aišku, labai skiriasi skirtingų žemdirbių rezultatai: yra ūkių, kur kuliama 1 t/ha, tačiau yra ir tokių, kur pavyksta užauginti vos 300 kg/ha. Džiaugiamės tuo, kad dabar derliaus vidurkis yra daugiau negu dvigubai didesnis negu prieš penkerius metus, pačioje verslo pradžioje“, – sako P. Paršeliūnas. Mažiausias pagal sutartį auginamų kanapių plotas – 20 ha. Didžiausi plotai sutelkti Klaipėdos, Šiaulių bei Vilniaus apskrityse.

Įmonė dirba tik su tais ūkininkais, kurie tiksliai laikosi duodamų rekomendacijų. Į ūkius nuolat važiuoja įmonės agronomas ir žaliavos supirkimo vadybininkas, kurie konsultuoja žemdirbius. Atliekami žemės tyrimai, sudaromi tręšimo planai. „Ir žemdirbiams, ir mums svarbu kuo didesnis derlingumas iš hektaro. Žinoma, gamtos sąlygos labai stipriai lemia rezultatus“, – pabrėžia P. Paršeliūnas.

Kanapės nelepios ir bent jau kol kas nelabai serga. Pagrindinis ekologiškai auginamų kanapių priešas – piktžolės. Kaip pavyksta pasėlius apsaugoti nuo jų, ypač lemia žemės paruošimas. Svarbu pradėti laukus ruošti dar rudenį, nes tik taip galima sunaikinti didžiąją dalį piktžolių – tenka naudoti atitinkamus padargus ir nepatingėti kelis kartus įdirbti dirvą.

Daug lemia ir optimaliai pataikytas sėjos laikas. Jeigu dirvos po sėjos uždžiūsta – negerai, jeigu per šlapia – irgi blogai. Deja, keleri metai iš eilės kaip tyčia susiklosto nepalankios orų sąlygos: gegužę laukai uždžiūsta, o birželį merkiami lietaus. Paprastai kanapės sėjamos gegužės pradžioje. Kūlimas paprastai prasideda rugsėjo gale, o baigiasi spalio antroje pusėje. Nukūlus grūdus, stiebai sulėkščiuojami – taip dirva papildoma organine medžiaga.

Svarbu nesugadinti kokybės

Derliaus nuėmimas – dar ne viskas. Labai svarbu, kad grūdai būtų kokybiškai išdžiovinti ir išvalyti. „Čia tikrai netinka pašarinių kviečių ruošimo technologijos. Reikia ne tik geros įrangos, bet ir labai atsakingo požiūrio į darbą. Ruošiama kelis kartus brangesnė žaliava negu kviečiai, todėl kiekviena klaida gali brangiai kainuoti“, – produkcijos paruošimo svarbą pabrėžia P. Paršeliūnas.

Per 6–8 valandas po kūlimo kanapės turi patekti į džiovyklą, kad nespėtų įsimesti jokie patogeniniai grybai, gadinantys produkcijos kokybę. Be to, džiovyklos įranga turi būti idealiai tvarkinga, nes aliejingi kanapgrūdžiai labai greitai sugeria bet kokius pašalinius kvapus ir pan. Džiovinimo procesas yra lėtesnis, nes temperatūros negalima padidinti daugiau kaip 50 laipsnių, kad grūdai neapkarstų. Aukšti reikalavimai keliami ir produkcijos švarumui – jis turi siekti 99,5–99,7 procentų. Probleminės priemaišos – laukiniai grikiai, balandos, kviečių sklerotinio puvinio skleročiai – yra tokio pat dydžio kaip kanapių grūdai, todėl jas išvalyti yra sunku ir reikia atitinkamos įrangos. Iki 7–9 proc. drėgmės išdžiovinti kanapgrūdžiai, laikomi tinkamomis sąlygomis, kokybės nekeičia 2–3 metus.

Lukštentos kanapių sėklos, kanapių proteinas yra vieni iš brangesnių produktų ir tikrai turi didelę paklausą. „Kaip ir daugeliui verslų, taip ir kanapgrūdžių auginimo verslui didelių problemų kelia Kinija – ji užverčia rinką pigia žaliava, kuri, deja, ne visada yra kokybiška. Mūsų tikslas – užsiauginti kokybišką žaliavą, ją tinkamai paruošti ir parduoti supermaisto gamintojams. Esame išvežę produkcijos į JAV, Kanadą, Korėją, tačiau pastaruoju metu daugiausia parduodame Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, Vokietijoje, Belgijoje ir Olandijoje“, – sako įmonės vadovas.

Ar ateityje įmonė plės kanapių plotus, daug lems rinka. „Jei rinkoje tu elgiesi teisingai, prisiimi atsakomybę ir vykdai įsipareigojimus, tai norinčiųjų su tavimi dirbti netruks. Žemdirbiai juk kalbasi tarpusavyje, o ypač ekologai. Ir nuomonę apie vieną ar kitą įmonę jie greitai susidaro. Nesiekiame labai plėsti auginamų kanapgrūdžių plotų, mūsų bendras tikslas su ūkininkais – didinti derlingumą iš hektaro“, – pabrėžia Paulius Paršeliūnas. Ir priduria, kad yra minčių pasiūlyti žemdirbiams auginti ir kitus ekologinius baltyminius augalus: avinžirnius, saldžiuosius lubinus, bolivines balandas, linus.