Daugelis ūkininkauja žemėse, kuriose yra įrengtas sausinimas drenažu. Bendras sausinamosios žemės plotas 2 978,34 tūkst. ha, iš jų sausinamų žemės ūkio naudmenų yra 2 496,03 tūkst. ha, t. y. Lietuvoje net 90 proc. visos žemės ūkio produkcijos išgaunama žemėse, kur įrengtas drenažas. Esant „šlapiems“ metams, šių sistemų darbas ypač matomas, bet daugelis pamiršta, kad ir melioracijos sistemas reikia prižiūrėti.

Nemaža dalis sausinimo sistemų įrengtos prieš 60 ar daugiau metų, todėl atrodo, kad kitaip ir būti negali. Norint, kad sausinimo sistema veiktų efektyviai, jai kasmet reikia skirti laiko apžiūrėti ir, jei reikia – remontuoti. Tuomet nereiks daug išlaidų reikalaujančių rekonstrukcijos darbų.

Drenažo sistemą sudaro požeminis drenų tinklas. Ši molinių ar plastikinių vamzdžių sistema Lietuvoje įrengta vidutiniškai 1,0–1,2 m gylyje. Sutekėjęs į drenas vanduo į griovį išteka pro drenažo žiotis. Griovys ir drenų tinklas bei drenažo įrenginiai nuosekliai sujungti, todėl, sugedus bent vienam iš jų, visiškai arba iš dalies sutrinka normalus drenažo sistemos sausinamasis veikimas.

Pagal Melioracijos įstatymą, daugelis šių sistemų priklauso žemės savininkui ir jis turi tuo rūpintis. Tik dalis sistemos (kai vamzdžių skersmuo 125 mm ar daugiau, ir jie pastatyti už valstybės lėšas, taip pat grioviai ir kt.) priklauso valstybei ir jomis turi rūpintis savivaldybės. Tačiau reikia nepamiršti, kad nuostolius patirs žemės savininkas, todėl reikia bendradarbiauti su savivaldybės Žemės ūkio skyriaus melioracijos specialistu.

Apžiūra – du kartus per metus

Tradiciškai dėmesys į melioracijos sistemų būklę ir jų veikimą atkreipiamas iškritus ekstremaliam kritulių kiekiui pavasario sėjos ar rudens derliaus nuėmimo laikotarpiu, tais atvejais, kai tai yra būtina priemonė. Kad tai nebūtų „avarinė“ priemonė, melioracijos sistemų tvarkymas ir efektyvus naudojimas turi būti atliktas iš anksto. Juk efektyvus melioracijos sistemų veikimas padeda užtikrinti aukštus ir stabilius žemės ūkio augalų derlius. Norint pasiekti šį tikslą ir sudaryti tinkamas sąlygas žemės ūkio veiklai, būtina anksti identifikuoti problemines sritis ir kuo greičiau imtis priemonių, siekiant pašalinti melioracijos sistemų gedimo priežastis. Dabar kaip tik palankus laikas planuoti ir atlikti šiuos darbus.

Siekiant tinkamai apžiūrėti ir įvertinti drenažo sistemas ir su šiomis sistemomis susijusių melioracijos statinių būklę, būtinai reikia turėti valdomoje žemėje esančių melioracijos statinių planus. Informaciją ir techninius dokumentus nemokomai teikia rajonų savivaldybių melioracijos specialistai, bet daugelį planų galima rasti ir tinklalapyje geoportal.lt.

Per apžiūrą ypatingą dėmesį reikia skirti paviršinio vandens nuleistuvams ir grioviams, taip pat atkreipti dėmesį, ar paviršinis vanduo lomose telkšo ne ilgiau kaip 2 paras. Apžiūrint drėgmės pertekliaus priežastis reikia įvertinti ne tik pagal dirvožemio būklę, bet ir pagal pasėlių išmirkimą, augalijos rūšį. Būtina atkreipti dėmesį, ar plotas užmirksta tik periodiškai – kai iškrenta intensyvesnis kritulių kiekis, ar užmirkimas darosi nuolatinis; ar šis plotas gali būti naudojamas pagal savo paskirtį.

Užmirkusias vietas rekomenduojama pasižymėti melioracinių tyrinėjimų plane, nurodant užmirkusių plotų kontūrus ir datas. Taip pat tikslinga pažymėti ir želdiniais (krūmais ar medžiais) apaugusių plotų vietas. Plotą rekomenduojama apžiūrėti rudenį po derliaus nuėmimo ir pavasarį dar prieš sėją, kai išėjus grunto įšalui plotai pradeda intensyviai sausėti.

Apžiūrint melioruotus plotus reikėtų nustatyti:

• vandeniu užlietus plotus;
• griovio būklę;
• drenažo žiočių patvenkimo trukmę;
• vandens nuleistuvų būklę, išsiaiškinti, ar jie gali nuleisti iš lomos paviršinį vandenį;
• jeigu drenažo sistemose įrengti kontroliniai šuliniai, tai nustatyti drenažo rinktuvų veikimą per kontrolinius šulinius;
• nustatyti atsiradusias šaltiniuotas vietas plote, taip pat išsiaiškinti, ar šios šaltiniuotos vietos atsirado dėl esamų drenažo sistemų neveikimo, ar natūraliai susiformavo dėl gruntinio spūdinio vandens maitinimo.

Svarbu visų melioracinių statinių būklė

Būtina vizualiai įvertinti ir kiekvieno melioracinio statinio efektyvumą. Apžiūrą pradėti nuo griovio dalies ir joje esančių drenažo žiočių bei latakų. Apžiūrint plotą, nustatoma griovio būklė ir jo poreikis remontui ar rekonstrukcijai.

Toliau apžiūrimos žiotys. Žiotys – viena iš svarbiausių drenažo sistemos dalių (t. y. vieta, kur požeminis vamzdelis išeina į griovį), kadangi per čia išbėga visas surinktas perteklinis vanduo. Žiočių gedimai yra viena iš dažniausiai pasitaikančių gedimų priežasčių (apie 34 proc. visų pasitaikančių gedimų), kadangi ši vieta yra labai veikiama aplinkos veiksnių. Reikia apžiūrėti, ar žiotys yra nepatvenktos, nėra nusėdusios, sulaužytos, išplautos ar užverstos, kokia jų techninė būklė, atkreipiant dėmesį į žiotis, iš kurių išteka vanduo su sąnašomis (ypač geležingomis). Jei prie žiočių yra gana daug sąnašų, vadinasi, drenažo sistemoje yra gedimų. Jeigu žiotys apgadintos, jas reikia nedelsiant remontuoti.

Apžiūrint plotą, reikia atkreipti dėmesį į latakus, skirtus paviršiniam vandeniui nuleisti į griovius. Tada apžiūrą tęsti drenuotame plote: įvertinti paviršinio vandens nuleistuvo efektyvumą, nustatyti galimas dirvos erozijos vietas, paviršinio vandens telkšojimo vietas bei trukmę. Visus stebėjimus ir apžiūrų duomenis užsirašyti.

Gana dažnas gedimas yra sugriautas ar užneštas paviršinio vandens nuleistuvas. Dažniausiai dėl to, kad žemė dirbama per arti nuleistuvo, jis yra užverčiamas žemėmis ir taip apsunkinamas paviršinio vandens patekimas į jį. Rudenį, suarus dirvą, reikia patikrinti, kokios vandens pritekėjimo sąlygos yra ir toliau nuo nuleistuvų. Patikrinti ne tik įtekėjimo į nuleistuvą, bet ir vandens atitekėjimo sąlygas, nes ariant vagos gali būti suverstos taip, kad vanduo negalės laisvai tekėti. Tokiu atveju reikia pasidarbuoti kastuvu ir padaryti vagutę vandeniui atitekėti iki nuleistuvo. Taip pat būtina išvalyti šių nuleistuvą išorinį nusodintuvą, pašalinti suplautą gruntą.

Norint išvengti melioracijos statinių sugadinimo, prie paviršinio vandens nuleistuvo turi būti pastatyti jų vietas žymintys stulpeliai (iš trijų pusių), be to, ir mechanizatoriams būtina priminti melioracijos statinių svarbą. Svarbiausiam paviršinio vandens nuleistuvo darbo laikotarpiui – pavasario polaidžiui – reikia ruoštis jau rudenį.

Jeigu per apžiūrą nustatoma, kad plotas yra nepakankamai sausinamas, dirva ilgai lieka šlapia, vadinasi, drenažo sausintuvai gali būti sugedę, užkimšti šaknimis, gruntu ar užnešti sąnašomis. Tai dažniausiai pasitaikantys drenažo sistemos gedimai (apie 47 proc. visų gedimų). Pagal melioracijos sistemų projektavimo normatyvus susikaupęs paviršinis vanduo melioracijos statiniais nuo žemės paviršiaus turi pasišalinti per parą. Būna, kad kritulių iškrenta daugiau nei priimta norma. Tuomet, nors sausinimo sistema ir veikia tinkamai, paviršinis vanduo lomose gali užsilaikyti ilgiau nei vieną parą.

Drenų gedimų vietos gali būti nustatomos pasitelkiant drenų gedimų paieškos prietaisus, kurie aptinka tikslią gedimų vietą (0,1 m tikslumu) – taip labai sumažinamos kasimo darbų apimtys.

Stebint ir fiksuojant melioracijos sistemos gedimus, yra kaupiami duomenys būsimai sistemos rekonstrukcijai. Sausinimo sistemos priežiūros darbams priskiriami nedidelių apimčių darbai, kai reikia pašalinti smulkius statinių gedimus: atstatyti nuslinkusius griovių šlaitus, išplautus latakus arba žiotis, iš griovių pašalinti akmenis, įvairias užtvaras, krūmus, nušienauti šlaitus, pašalinti sąnašas iš griovio dugno, sutvarkyti pažeistus, užsikimšusius vandens nuleistuvus, užpilti ir užtaisyti išgraužas ir kt. Po tokio pasiruošimo būsime patenkinti ir savo, ir sausinimo sistemos darbu.