Daugelyje Europos Sąjungos šalių pluoštinių kanapių auginimas buvo legalizuotas 1993–1996 metais, tačiau Lietuvoje jas leista auginti tik nuo 2014 metų sausio 1 dienos. Tiesa, pluoštinėmis kanapėmis mūsų šalyje susidomėta dar prieš jų oficialių legalizavimą. Kuo šie augalai patrauklūs žemdirbiams?

Europoje auginamų pluoštinių kanapių plotai nebuvo ypač dideli – svyravo apie 10–15 tūkst. ha. 2011 metais ES auginamų pluoštinių kanapių plotai buvo sumažėję net iki 8 tūkst. ha (tai mažiausias plotas nuo 1994 metų), tačiau pastaraisiais metais susidomėjimas šiuo augalu kyla, plotai didėja. 2016 m. užregistruotas rekordinis Europai augintų pluoštinių kanapių plotas – net 33 tūkst. ha (tai didžiausias plotas nuo Antrojo pasaulinio karo metų).

Pagrindinės šių augalų augintojos yra Prancūzija, Olandija, Baltijos šalys ir Rumunija. Pastaraisiais metais daugelis ES šalių padidino pluoštinių kanapių plotus, nes padidėjo sveiko maisto poreikis, tad vis daugiau kanapių auginama sėkloms ir jų produktams gaminti. Ypač tokie sveikos mitybos produktai plinta Austrijoje, Vokietijoje, Olandijoje ir kitose šalyse.

Lietuvoje plotai kasmet didėja

Kaip jau minėta, Lietuvoje pluoštinėmis kanapėmis susidomėta dar prieš įstatymiškai įtvirtintą jų legalizavimą. Pavyzdžiui, 2011 metais pluoštinių kanapių Lietuvoje buvo deklaruota 54 ha. Toliau kasmet plotai didėjo.

Iš statistikai pateiktų duomenų matyti, kad Lietuvoje taip pat dauguma pluoštinių kanapių plotų skirta sėklų produkcijai užauginti. Iš tikrųjų kanapių teikiama nauda gali būti didžiulė, nes visas šio augalo dalis galima panaudoti, perdirbti, o šaknys, likusios dirvoje po derliaus nuėmimo, praturtina dirvožemį organinės medžiagos, aeruoja jį.

Pagrindinės galimos pluoštinių kanapių panaudojimo sritys yra tokios:

• kanapių pluoštas yra naudojamas specialiam popieriui, izoliacinėms medžiagoms ir biokompozitams gaminti;
• didėja kanapių pluošto, naudojamo automobilių ir motopramonėje, poreikis;
• kanapių spaliai naudojami statybai (kanapinis betonas) ir gyvūnų pakratams;
• kanapių sėklos naudojamos tiek apdorotos (išlukštentos), tiek neapdorotos maistui ir pašarams, iš jų spaudžiamas labai vertingos sudėties aliejus, gaminami baltyminiai maisto papildai (ypač tinka sportininkams);
• pastaruoju metu visoje Europoje kilęs susidomėjimas pluoštines kanapes auginti nepsichotropiniam kanabinoidui-kanabidioliui (CBD) išgauti, kuris naudojamas įvairioms ligoms gydyti ir profilaktikai.

Geriau rinktis kuo ankstyvesnę veislę

Pluoštinių kanapių produkcija gali būti įvairi, tačiau, besiruošiant jas auginti, būtina apsispręsti, kam jos bus naudojamos, nes tai lems, ir kokią veislę sėti, ir kokią auginimo bei derliaus dorojimo technologiją pasirinkti.

Pavyzdžiui, mūsų klimato sąlygomis labai svarbu auginti kuo ankstyvesnių veislių kanapes. LAMMC Upytės bandymų stoties duomenimis, norint gauti daugiau gero pluošto, Lietuvos klimato sąlygomis patartina auginti Beniko ir Bialobrzeskie veislių kanapes. Auginant sėklai ir pluoštui, gerų rezultatų sulaukta iš USO 31 veislės kanapių.

Pastaruoju metu plinta veislė Finola, kurios augalai yra žemesni (apie 1,8–2,2 m), jie užaugina ilgą šluotelę, tad labiau tinka sėklinei produkcijai gauti. Taigi, patarimams ir rekomendacijoms parengti būtina atlikti veislių tyrimus Lietuvos sąlygomis.

Susidomėjus Lietuvoje pluoštinėmis kanapėmis, LAMMC Upytės bandymų stotyje buvo tyrinėtos įvairios pluoštinių kanapių, esančių ES žemės ūkio augalų veislių sąraše, veislės. Upytėje 2008– 2009 m. buvo tiriama penkių pluoštinių kanapių veislių ūkinės savybės, o 2010– 2012 metais vertintos jau devynių kanapių veislių ūkinės savybės.

Tyrinėtos šios pluoštinių kanapių veislės: Beniko ir Bialobrzeskie, įsigytos iš Natūralių pluoštų ir medicininių augalų instituto Poznanėje (Lenkija); Epsilon 68, Felina 32, Santhica 27, Fedora 17, Futura 75 ir USO 31, įsigytos iš Prancūzijos centralizuoto kanapių sėklų augintojų kooperatyvo. Pagal vegetacijos periodo trukmę veislių kūrėjai suskirstė jas taip: veislė USO 31 – labai ankstyva, veislės Beniko, Bialobrzeskie ir Fedora 17 – ankstyvos, Santhica 27 ir Felina 32 – vidutinio ankstyvumo.

2008–2009 m. daugiausia žalios masės užaugino veislių Epsilon 68 ir USO 31 kanapės. Ilgo pluošto produkcijai gauti tinkamesnės yra veislės Beniko, Bialobrzeskie ir USO 31, mažiau pluošto užaugina veislių Epsilon 68 ir Felina 32 augalai.

Pluošto išeiga ir derlius priklausė ir nuo meteorologinių sąlygų. Tirtų veislių ilgojo pluošto kokybė ženkliai nesiskyrė, kiek lankstesnis buvo lenkiškų veislių Beniko ir Bialobrzeskie pluoštas, tad jos gali būti tinkamesnės auginant kanapes tekstilei. Daugiausiai spalių buvo gauta iš veislės USO 31 stiebų, tad šios veislės kanapes galima auginti ir dėl spalių (kuro granulėms, kt.).

Sėkloms auginti tinkamiausia iš tirtų (ir ankstyviausia) pasirodė USO 31. Tyrimų duomenys rodo, kad meteorologinių sąlygų įtaka kanapių derliui gali būti ypač didelė. Aukščiausi augalai užaugo 2012 metais. Atskirais tyrimų metais (2010–2012 m.) aukščiausi buvo veislių Epsilon 68 (2,63 m), Futura 75 (2,62; 2,89 m), Bialobrzeskie (2,79 m) nupjauti augalai, žemiausi – veislės USO 31 (2,22 m, 2,19 m, 2,58 m skirtingais tyrimų metais) nupjauti augalai.

Kurios kanapės pasirodė derlingiausios

Remiantis tyrimų duomenimis (2008–2013 m.), galime teigti, kad Lietuvos klimato ir dirvos sąlygomis biomasei auginti gerai tinka visos tirtos veislės: Beniko (lenkiška), Bialobrzeskie (lenkiška), Wojko (lenkiška), Epsilon 68 (prancūziška), Fedora 17 (prancūziška), Felina 32 (prancūziška), Futura 75 (prancūziška), USO 31 (ukrainietiška). Ankstyviausi buvo USO 31 veislės augalai (vegetacija nuo visiško sudygimo iki pirmųjų sėklų apatiniuose žiedynuose subrendimo truko apie 17–18 savaičių (119–126 dienas). Kitų tirtų veislių augalų vegetacija tęsėsi apie 19–22 savaites (130–153 dienas).

Trejų metų (2010–2012 m.) vidutiniais duomenimis, vidutinis absoliučiai sausos kanapių masės derlius bandymų laukeliuose buvo apie 10,9 t ha^-1. Veislių Fedora 17 ir USO 31 augalai užaugino iš esmės mažesnį (apie 9,3 t ha^-1) absoliučiai sausos masės derlių nei kitų tirtų veislių. Lenkiškų veislių Beniko bei Bialobrzeskie ir prancūziškos veislės Futura 75 absoliučiai sausos masės derlius viršijo 11 t ha^-1. Dvejų metų (2011–2012 m.) vidutiniais duomenimis, didžiausias absoliučiai sausos masės derlius (13,3 t ha^-1) buvo gautas veislės Wojko laukeliuose.

Pluošto išeiga iš mirkytų kanapių šiaudelių priklausė nuo genotipo ir augimo sąlygų. Visus tyrimų metus mažiausiai pluoštingos iš tirtų veislių buvo: Epsilon 68 (25,6–34,4 proc.), Fedora 17 (24,8–32,5 proc.), Felina 32 (25,5–31,6 proc.), Futura 75 (26,5–32,4 proc.).

Pluoštingiausi (39,7–44,6 proc.) visus trejus tyrimų metus buvo veislės Beniko augalai. Dvejus tyrimų metus esmingai pluoštingesni buvo ir veislių Wojko (35,4–40,0 proc.) bei USO 31 (38,2– 40,5 proc.) mirkyti šiaudeliai, vienus metus esmingai pluoštingi (41,3 proc.) buvo ir veislės Bialobrzeskie mirkyti šiaudeliai.

Domina naujų veislių potencialas

Didėjant šių augalų populiarumui, domina vis naujos pluoštinių kanapių veislės, jų potencialas Lietuvoje. 2016 metais LAMMC Upytės bandymų stotyje tirtos naujai įsigytos pluoštinių kanapių veislės. Keturios iš jų yra vengrų kilmės (Fibrol, KC Dora, KC Zuzana, Monoica) ir dvi (Secuieni Jubileu ir Zenit) rumunų kilmės. Jos buvo lygintos su standartu – USO 31 (ukrainietiškos kilmės) veisle. Visos tirtos veisės – vienanamės. Iš literatūros surinkti veisles apibūdinantys duomenys (tai pietinių šalių klimato sąlygomis augintos kanapės) pateikti lentelėje.

Stambiausios sėklos veislių USO 31, Monoica ir Zenit augalų, tad jų išsėjimo norma bus didesnė. Kaip ankstyviausia veislė nurodoma Zuzana, ankstyvos Secuieni Jubileu, Monoica ir USO 31, o KC Dora bei Fibrol ir Zenit – vėlyviausios. Secuieni Jubileu veislės augalai gana neaukšti, panašiai kaip Lietuvoje paplitusios veislės Finola.

Pagal surinktus literatūroje veislių apibūdinimus, veislių USO 31, Secuieni Jubileu ir Zenit augalai gali užauginti 1–1,2 t ha^-1 sėklų derlių. Pluošto išeiga vengriškos ir rumuniškos veislės neprilygsta USO 31 veislei. Veislė Fibrol išsiskiria didesniu CBD kiekiu, užaugina nemažai biomasės, tad ją būtų galima auginti šio kanabinoido gavybai.

Minimos pluoštinių kanapių veislės sukurtos ir tyrinėtos pietinėse Europos Sąjungos šalyse, tačiau visuomet įdomu, kaip šių veislių augalai jausis Lietuvos sąlygomis. Kaip pamenate, 2016 metai nebuvo palankūs daugeliui žemės ūkio augalų, tarp jų ir kanapėms, augti, tad gauti tyrimų duomenys preliminarūs, vienų metų ir daryti rimtų išvadų negalima. Tačiau ir vienų metų duomenys, lyginant keletą veislių, gali būti įdomūs šių augalų augintojams. Palankesniais metais galima tikėtis geresnių rezultatų.

Kaip matyti iš lentelėje pateiktų duomenų, 2016 metais daugiausia biomasės užaugino Fibrol ir KC Zuzana veislių augalai. Jie buvo ir aukščiausi. Lentelėje pateiktas nupjautų augalų pavyzdžio vidurkis, o laukeliuose kai kurių augalų aukštis net ir nelabai palankiais metais siekė ir 2,5 m. KC Zuzana iš tirtų veislių buvo vėlyviausia (o literatūroje ji nurodoma kaip gana ankstyva veislė), Fibrol ir KC Dora kiek ankstyvesnės negu KC Zuzana, bet vėlyvesnės už kitas tirtas veisles. Anksčiausiai bręsti pradėjo Secuieni Jubileu veislės augalų sėklos.

Užaugusios 2016 m. sėklos buvo smulkesnės negu surinktuose iš literatūros veislių apibūdinimuose, bet stambesnių sėklų tendencija atitiko veislių aprašus. Deja, 2016 m. gautas sėklų derlius bandymų laukeliuose (paveikė ir gamtinės sąlygos, ir paukščių puotos mažuose laukeliuose) nepateisino literatūroje nurodytų lūkesčių, tačiau gerą potenciją parodė veislės Secuieni Jubileu kanapės. Taigi, pagal vienų metų preliminarius duomenis sėklų derliui būtų galima auginti Secuieni Jubileu, Zenit, KC Zuzana veisles.

Pluošto išeiga iš klojėtų kanapių stiebų beveik nesiskyrė. Daugiausia pluošto buvo veislių USO 31 (26,1 proc.) ir Zenit (25,9 proc.), mažiausiai – KC Zuzana (21,8 proc.) augalų stiebuose.