Tęsinys, pradžia „Mano ūkis“ Nr. 9

Mikroelementų pasisavinimą riboja ne tik nepakankamas mikroelementų kiekis dirvožemyje, bet ir nepalankios aplinkos sąlygos. Pavyzdžiui, esant žemai aplinkos temperatūrai, sunkiai pasisavinamas manganas ir cinkas, o dirvožemyje esant pertekliniam azoto kiekiui, blokuojamas vario ir boro pasisavinimas. Tad kada ir kaip tręšti augalus, kad efektas būtų didžiausias?

Mikroelementų pasisavinimą taip pat lemia ir augalų šaknų išsivystymas bei jų morfologinės savybės, dirvožemio fizikinės savybės, šviesos intensyvumas, apšvietimo trukmė, dirvožemio aeracija ir kt. Kad augalas mikroelementus pasisavintų per šaknis, labai svarbi yra mitybos elementų forma. Augalai mikroelementus iš dirvožemio ir per lapus pasisavina kaip jonus ir chelatus, o esančius dirvožemyje kitų formų – tik po transformacijos.

Mikroelementams pasisavinti mažiau reikšmės turi patekimo per šaknis būdas. Pvz., didelė dalis fosforo, mažesnė dalis kalio ir azoto į augalų šaknis patenka difuzijos būdu. Vadinasi, šiems elementams pasisavinti reikšmės turi mitybos elementų koncentracija šaknies paviršiuje ir atstumas tarp elemento ir šaknies.

Mikroelementai į augalą per šaknis patenka per masinį srautą, todėl elemento atstumas nuo šaknies nėra svarbiausias pasisavinimo veiksnys. Tai labiau veikia augalo vandens sorbavimo intensyvumas, priklausantis nuo dirvožemio drėgmės režimo. Drėgmės kiekiui dirvožemyje didėjant, elementų pasisavinamumas didėja, o esant drėgmės pertekliui, pasisavinamumas mažėja.

Mikroelementų pasisavinamumui didelę reikšmę turi ir skirtingų mitybos elementų jonų santykis dirvožemio tirpale ar maitinamajame tirpale ir jonų tarpusavio konkurencija dėl bendrų orbcijos vietų. Jie veikia vieni kitus ir kituose augalų vystymosi procesuose.

Nustatyta, kad azotas skatina magnio ir molibdeno pasisavinimą; fosforas – magnio; magnis – fosforo ir azoto; molibdenas – vario ir azoto; manganas – kalio, o boras intensyvina kalio judėjimą augale.

Nepakankamas kalio kiekis sumažina geležies ir molibdeno pasisavinimą, kurio trūkumas stabdo azoto pasisavinimą per šaknis ir lėtina azoto transformaciją augale iki baltymų. Todėl, kai trūksta molibdeno, galime matyti ir azoto trūkumo požymių ant augalų.

Perteklinis vieno elemento kiekis gali sumažinti kito elemento pasisavinamumą. Pvz., perteklinis kalio kiekis stabdo boro pasisavinimą, vario – mangano, geležies pasisavinimą; perteklinis cinko kiekis sumažina geležies pasisavinimą; perteklinis fosforo kiekis stabdo cinko, vario, geležies, kalcio ir kalio pasisavinimą. Todėl augalų pertręšimas nėra veiksminga derlingumo didinimo priemonė.

Rudeniniam tręšimui – ketvirtadalis normos

Rudens laikotarpiu mikroelementų reikia mažai, todėl naudojama jų norma turi būti apie ¼ visos reikiamos normos.

Rudeninio tręšimo rekomendacijos:

• mangano trąšomis tręšti, kai mangano dirvožemyje yra mažai; kai dirvožemis yra šarminis (pH > 7,2); kai žema dirvos tempera- tūra; kai laikosi perteklinė drėgmė ar sausas dirvožemis;
• cinko trąšomis – kai cinko dirvožemyje yra mažai; kai dirvožemio pH < 5,0 arba pH > 7,4; kai dirvožemis labai turtingas fosforo arba pertręštas fosforo trąšomis;
• vario trąšomis – kai vario dirvožemyje yra mažai; kai dirvožemio pH > 7,2; kai dirvožemis durpinis arba molio;
• boro trąšomis – kai boro dirvožemyje yra mažai; kai dirvožemio pH < 5,0 arba pH > 7,5; kai dirvožemis sausas arba molingas.

Pavasarį, prasidėjus intensyviai augalų vegetacijai, mikroelementų poreikis didėja, tačiau iki tam tikro augalų vystymosi tarpsnio. Dažniausiai didžiausias poreikis sutampa su intensyviu augalo antžeminės dalies augimu. Tačiau boras augalams reikalingas ir vėlesniu laikotarpiu, žiedadulkių gyvybingumui ir augalo apsidulkinimui, o ankštiniams augalams molibdeno reikia nuo vegetacijos pradžios – gumbelinių bakterijų veiklai.

Planuojant tręšimo mikroelementais laiko paskirstymą per vegetaciją, verta atsižvelgti ir į papildomus augalų tręšimus makroelementinėmis trąšomis, nes mikroelementai suintensyvina jų pasisavinimą (pvz., Cu skatina NH₄, o Mn – NO₃ pasisavinimą).

Paveiksluose nurodyti augalų vystymosi tarpsniai, per kuriuos augalams mikroelementų reikia daugiausia. Reikiamą normą šiuo laikotarpiu rekomenduotina išpurkšti augalams ne mažiau kaip per 2–3 kartus.

***

Mikroelementų ir kitų mitybos elementų pasisavinimą taip pat lemia ir tirpalo pH, aplinkos temperatūra, tręšimo laikas:

• optimalus tirpalo pH 5–6;
• temperatūra – iki 20 ^oC;
• tręšimo laikas: ryte – iki 11 val., vakare – nuo 17 valandos.

Augalų tręšimo mikroelementinėmis trąšomis laikas

Augalus mikroelementinėmis trąšomis rekomenduojama tręšti ne mažiau kaip 2–3 kartus per vegetaciją. Rudeninis žieminių kviečių ir žieminių rapsų tręšimas mikroelementais būtinas ne visais atvejais, tai priklauso nuo to, kiek dirvožemyje yra mikroelementų, nuo augalų jautrumo mikroelementų trūkumui ir aplinkos sąlygų.