Antroji specializuota mėsinių galvijų paroda, surengta Lazdijų hipodrome, pavyko. Pažiūrėti buvo į ką: įvairių veislių galvijai, jų vertinimas, improvizuotas aukcionas, tarptautinė konferencija, daugybė seminarų ir žemės ūkio technikos ekspozicija truko dvi parodos dienas.

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) kartu su Žemės ūkio rūmais, Lazdijų r. savivaldybe ir VšĮ „Darbo vietų kūrimo fondas“ surengtoje parodoje eksponuota apie 50 įvairių veislių galvijų, kuriuos atvežė žinomi ir patyrę Lietuvos augintojai. Galvijus vertino tarptautiniai ekspertai: Ivas Jenas (Yves Yehanno) ir Danielis Migelis (Daniel Miquel) iš Prancūzijos bei Sorenas Risas Vesteris (Soren Riis Vester) iš Danijos.

Galvijų vertinimas buvo vienas įdomiausių parodos akcentų. Prancūzijos šarolė asociacijos atstovas ir šios veislės ekspertas I. Jenas išaiškino, kaip šarolė galvijai vertinami jo šalyje. Ekspertas pabrėžė, kad tik 30 proc. savybių gyvulys atsineša genetiškai, o 70 proc. jų lemia šėrimas, priežiūra. Prancūzai gyvulius vertina procentais (100 proc. yra riba, kai raumeningumas yra dvigubas, o tai retas gyvulys pasiekia). I. Jenas įvertino ūkininkės Eglės Butkienės 15 mėn. buliuką. Tai gerai subalansuotas gyvulys, vertinamas aukščiau už vidutinį. Ekspertas skyrė jam 70–75 proc. už raumeningumą ir eksterjerą. Jis įvertino šį buliuką kaip mišraus tipo gyvulį, kuris tinkamas ir produkcijai, ir dukterims veisti. Įvertintas buvo ir Artūro Sriebaliaus ūkio 17 mėn. šarolė buliukas, kuriam skirta 80 proc. už raumeningumą ir 60 proc. už eksterjerą.

Aubrakų ekspertas D. Migelis vertino dar vieną šio ūkininko gyvulį – 19 mėn. aubrakų bulių. Tai – nelabai tipingas, nes beragis bulius, žinomo Vokietijos galvijų veisėjo Ernsto Baumerio (Ernst Baumer) eksperimento rezultatas. Beragiai aubrakai jau yra pripažinti aubrakų asociacijos. Ekspertas atkreipė dėmesį į labai ramų gyvulio charakterį, įvertino jį kaip mišraus tipo, su labai gerai išvystyta užpakaline dalimi. Bulius turi gilią krūtinę, tai rodo gerą pašarų konversiją. Minusų įžvelgė dėl nagų, kurios linkusios suktis į vidų. Už raumeningumą skirti 7, už eksterjerą – 6 balai.

Vidmanto Rasimo ūkio 20 mėn. angusų buliui už tipą Danijos ekspertas ir eksterjero vertintojas S. R. Vesteris skyrė labai aukštus 8,5 balo (Danijoje yra ir pusiniai balai), už eksterjerą – 7,5, už raumeningumą – 6,5–7 balo. Angusams labai svarbu galvos trikampis, tai didele dalimi lemia tipingumą, vertinamas ir kūno ilgis, nugaros tiesumas, plotis, užpakalinio raumens gylis, turi būti subalansuota viršutinė ir apatinė kūno linija, svarbus sėklidžių dydis.

Geriausiai buvo įvertintas 17 mėn. rudas angusas, auginamas „Baltosios avies“ kooperatyve. Gyvulys vėliau buvo pripažintas ir parodos nugalėtoju. Įspūdingas priesvoris, skerdenos išeiga, eksperto manymu, gali būti per 450 kg. Taisiklinga gyvulio galvos forma, labai geri kaulai, tik nugaros linija galėtų būti tiesesnė, bet tai yra didelio svorio padarinys. Ekspertai įžvelgė kiek per ilgas nagas – galbūt dėl to, kad gyvulys auginamas tvarte. Už eksterjerą ir raumeningumą šiam buliui skirta po 8 balus, o už tipą – 7,5 balo.

Improvizuotas aukcionas

Įvyko ir improvizuotas „aukcionas“ (gyvuliai nebuvo parduodami). Tai dar nebuvo tikrasis aukcionas, kurio laukia ūkininkai, tačiau šiokia tokia repeticija jį galima pavadinti. Aukcioną vedė „Baltic Vianco“ vadovas ir „Baltijos lankų jautiena“ tarptautinio projekto su šveicarais koordinatorius Darius Dzekčiorius bei prancūzų ekspertas D. Migelis.

Už pradinę 2,7 tūkst. Eur kainą buvo pasiūlytas vidutinio intensyvumo aubrakų veislės, vokiškos genetikos 17 mėn. buliukas, priklausantis UAB „Agrolina“ ir eksperto įvertintas kaip puikus reproduktorius. Už skeletą jam skirti 8, už tipą – 7, už raumeningumą – 6 balai.

Almos Rutkauskienės, taip pat vokiškos linijos aubrakas, gavęs 7 balus už tipą, ir po 6 už raumeningumą ir skeletą, pasiūlytas už 2 tūkst. Eur. Audriaus Stačkūno 18 mėn. limuzinas, gavęs puikius įvertinimus – 8 už eksterjerą ir po 7 už raumeningumą ir tipą, eksperto teigimu, yra labai geras reproduktorius. Jo pradinė kaina – 2,3 tūkst. Eur. Jau Lietuvoje gimęs E. Butkienės šarolė buliukas, turintis prancūziško ir vokiško kraujo, pasiūlytas už pustrečio tūkst. eurų.

Augintojams pateikė praktinių ir teorinių žinių

Daug klausytojų buvo parodos seminaruose. Praktiniame seminare LSMU Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvulių klinikos lektorius dr. Danielius Starevičius pasitelkė garsiąją Martinėlių ūkio hailendų veislės našlaitę Sigutę ir galvijų augintojams rodė, kaip tvarkyti gyvulių nagas. Su Mobiliosios gyvulininkystės laboratorijos galimybėmis supažindino LŽŪKT specialistų komanda, stendo lankytojams taip pat surengusi loteriją, kurioje 4 ūkininkai laimėjo Mobiliosios gyvulininkystės laboratorijos paslaugų.

Tarptautinėje konferencijoje pranešimus skaitė Danijos, Prancūzijos ir Čekijos ekspertai. Itin didelio susidomėjimo sulaukusius seminarus apie galvijų sveikatingumą vedė LSMU Veterinarijos akademijos lektoriai Arūnas Rutkauskas ir Ramūnas Antanaitis. Patirtimi dalijosi svečiai iš Čekijos, aubrakų augintojai iš Prancūzijos. Kodėl verta auginti galvijus ant žalienų, argumentus dėstė D. Dzekčiorius.

Lazdijų meras Arūnas Margelis mėsinių galvijų augintojus į savo valdas pakvietė ir kitais metais. „Jeigu truks pinigų parodai surengti, vėl atvažiuokite pas mus, pridėsime, kiek truks“, – žadėjo A. Margelis.

***

GERIAUSI PARODOS GALVIJAI*

• Kooperatyvo „Baltoji avis“ (Elektrėnų sav., vadovas Gintautas Migonis) intensyvaus auginimo angusų veislės buliukas pripažintas pačiu geriausiu parodos gyvuliu.
• Ūkininkų Arūno ir Kristinos Martinėlių (Širvintų r.) ekstensyvaus auginimo hailendų veislės karvė.
• Lauros Mišeikienės (Pagėgių sav.) intensyvaus auginimo šarolė veislės žindenė karvė.
• Remigijaus Urbanavičiaus (Lazdijų r.) intensyvaus auginimo angusų veislės bulius.

Taurės už veislės populiarinimą įteiktos aubrakų augintojui Mantui Rutkauskui (Lazdijų r.) ir angusų augintojui Aidynui Zulfijevui (Šalčininkų r.)

*Juos rinko Žemės ūkio rūmų patvirtinta komisija, kurią sudarė veislininkystės specialistai kartu su LMGAGA atstovais ir ūkininkais 

KOMENTARAI

Dr. Edvardas GEDGAUDAS Žemės ūkio rūmų Veislininkystės komiteto pirmininkas

Antrojoje specializuotoje mėsinių galvijų parodoje buvo daugiau elitinių gyvulių, kurie galėtų netgi pretenduoti į apdovanojimus užsienyje. Bet pasigedau vieno dalyko – estetinio gyvulių paruošimo. Dar nelabai mokame paruošti juos parodai. Taip, mačiau keletą ir iššukuotų, nuplautų gyvulių – turi rūpėti ir estetinė pusė. Žinoma, tai nėra lengva padaryti, todėl vyksta specialūs mokymai, kaip paruošti gyvulį parodai. Manau, kitas asociacijos žingsnis turėtų būti tokie mokymai, kviečiant patyrusius iš užsienio ūkininkus ir ekspertus. Taip pat ateityje reikia galvoti apie tikrą aukcioną, kuris vyktų pagal visus reikalavimus. Bet reikia tik džiaugtis, kad žmonės parodoje noriai dalyvauja, randa rėmėjų, vietą tokiam renginiui – viskas padaryta.

Gintaris PETRĖNAS Ūkininkas ir žemės ūkio kooperatyvo „Sartų lankų jautiena“ vadovas

Veislininkystėje mums dar reikia daug darbo nudirbti, kad užaugintume aukščiausios veislinės vertės gyvulių. Manau, ir Lietuvoje yra labai gerų gyvulių, bet augintojai tiesiog nepasiruošia parodai ir jų neatveža, be to, ir aukciono reikia. Jeigu ūkininkas žinotų, kad parodoje jo gyvulio kaina gali stipriai pakilti, kitoks požiūris būtų. Tokia turėtų būti mūsų ateities vizija. Bet tokios parodos ir yra varomoji jėga, juk turime nuo kažko pradėti.

Sigitas DIMAITIS, l. e. p. Žemės ūkio rūmų pirmininkas

Žemdirbių savivaldos surengta paroda man patiko. Niekas mūsų nemokė, kaip ir ką daryti – patys gyvename, dirbame ir mokomės. O tobulėjimo ribų nėra, tad ir mes stengsimės tobulėti. Mėsinių galvijų asociacija – viena iš veiklesnių, susitelkusi, manau, ji eis į priekį. Svarbiausias parodos tikslas – veislininkystė, tik gaila, kad mūsų valstybėje suvokimo apie tai trūksta.

Laura MIŠEIKIENĖ, LMGAGA viceprezidentė

Mano nuomone, paroda buvo gera, pažiūrėti buvo į ką – gyvuliai tikrai gražūs, kokybiški, nors įkalbėti ūkininkus atvežti į parodą pačius geriausius galvijus nėra lengva. Didžiausią įspūdį man padarė tai, kad seminaruose buvo daug ūkininkų. Vadinasi, pataikėme, palietėme tikrai aktualias temas. Juk veršelių netekimas, gyvulių sveikatingumas – nuolatinės aktualijos. Tačiau parodoje pasigedau daugiau pačių asociacijos narių. Gali būti, kad darbymetis, užsitęsusi javapjūtė sutrukdė. Gal prie gyvulių paviljono, kur buvo daug žmonių, lankytojų, to nesijautė, bet technikos pardavėjai, turintys daug klientų iš mūsų asociacijos, atkreipė dėmesį, kad jų nebuvo daug.

Labai tikiuosi, kad Žemės ūkio ministerija ateityje nemažins paramos parodai organizuoti, nes ji deklaruoja, kad gyvulininkystė yra prioritetinė šaka, o veislininkystė – viso gyvulininkystės sektoriaus pagrindas. Valstybės paramos mums reikia, jeigu ji deklaruoja prioritetus, tegul jų laikosi. Juk mūsų renginys skirtas ne tik profesionalams, bet ir visuomenei šviesti, supažindinti su mėsine galvijininkyste. O mūsų gyvuliai auginami ant žalienų, tai yra draugiškas aplinkai ūkininkavimas, gyvuliai sutvarko apleistas pievas, mėsa – be chemijos. Bet mums nėra lengva, nes tvyro nestabilumas. Įstatymai, taisyklės keičiasi, išmokos mažėja, sunku gauti paramą, nėra tęstinumo ir stabilumo. O mes prisiimame įsipareigojimus 5 metams, nežinodami, ar galėsime juos įvykdyti dėl valstybės politikos. Tegul ir valstybė tuomet įsipareigoja 5 metus nekeisti sąlygų. Bent minimalaus stabilumo reikėtų.