Kasmetinės atostogos – laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius. Nuo 2017 m. liepos 1 d. pasikeitė kasmetinių atostogų suteikimo principas – kasmetinės atostogos suteikiamos darbo, o ne kalendorinėmis dienomis.

Jeigu darbuotojas dirba 5 darbo dienas per savaitę, jam suteikiama ne mažiau kaip 20 darbo dienų kasmetinių atostogų, jeigu dirba 6 dienas per savaitę – ne mažiau kaip 24 dienos kasmetinių atostogų, o jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, suteikiamos ne trumpesnės kaip 4 savaičių trukmės atostogos.

Švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaičiuojamos. Iki 2017 m. liepos 1 dienos sukauptas kalendorines atostogų dienas reikia perskaičiuoti į darbo dienas. Už 7 kalendorines atostogų dienas suteikiamos 5 darbo dienos. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas turi sukaupęs 35 kalendorines dienas atostogų, nuo š. m. liepos 1 d. darbuotojas turės 25 darbo dienas (35 : 7 x 5).

Perskaičiuojant atostogas, gautas ne pilnas atostogų darbo dienų skaičius turi būti apvalinamas darbuotojo naudai. Darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, pradedami skaičiuoti nuo darbuotojo įdarbinimo dienos. Kompensacija už nepanaudotas atostogas išmokama tik pasibaigus darbo santykiams, kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija draudžiama.

Teisę pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis arba išeinant iš darbo gauti kompensaciją už nepanaudotas atostogas darbuotojas praranda praėjus trejiems metams, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti. Darbuotojai, iki naujo Darbo kodekso įsigaliojimo turėję nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, jas gali išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 dienos.

Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip:

• 10 darbo dienų, jei darbuotojas dirba 5 darbo dienas per savaitę;
• 12 darbo dienų, jei darbuotojas dirba 6 darbo dienas per savaitę;
• 2 savaitės, jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas.

Atostoginių mokėjimo tvarka

Atėjus atostogų metui, kyla klausimų, kaip apskaičiuoti ir kada išmokėti atostoginius. Kasmetinių atostogų laiku darbuotojui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis. Laikotarpis, pagal kurį skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis, yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, kurį darbuotojas atostogauja. Apskaičiuojant vidutinį dienos darbo užmokestį, skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). Apskaičiuojant vidutinį valandinį darbo užmokestį, skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant viršvalandžius).

Naujojo Darbo kodekso nuostatos nurodo, kad į vidutinį darbo užmokestį įskaitoma:

• bazinis darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga);
• papildoma darbo užmokesčio dalis,
• priedai už įgytą kvalifikaciją;
• priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą;
• premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą.

Apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįtraukiamos skatinamosios premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos darbuotojui už gerai atliktą darbą. Todėl apskaičiuojant atostoginius svarbu išsiaiškinti, kokias premijas darbdavys moka darbuotojams, ar jas reikia laikyti darbo užmokesčio dalimi ar paskatinimu darbdavio iniciatyva.

Pagal ankstesnę tvarką atostoginiai turėjo būti išmokami prieš tris darbo dienas iki atostogų pradžios. Pagal naująjį Darbo kodeksą atostoginiai turi būti mokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią. Atostoginiai už atostogų dalį, viršijančią 20 darbo dienų, jei dirbama penkias darbo dienas per savaitę (24 darbo dienų, jei dirbama 6 darbo dienas per savaitę ar 4 savaičių trukmę, jei darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas), darbuotojui atostogų metu mokami darbo užmokesčio mokėjimo tvarka ir terminais.

Darbuotojui pageidaujant atostoginiai gali būti mokami įprasta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka. Jeigu darbdavys laiku neatsiskaitė už kasmetines atostogas, tai uždelstas atsiskaityti laikotarpis pridedamas prie kitų kasmetinių atostogų, bet tik tuo atveju, jeigu darbuotojas pasibaigus kasmetinėms atostogoms, per pirmas tris darbo dienas darbdaviui pateiks prašymą.

Pailgintos, papildomos atostogos

Darbo kodeksas numato atvejus, kuriais gali būti suteikiamos kasmetinės papildomos atostogos. Darbuotojams iki 18 metų, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, ir neįgaliems darbuotojams suteikiamos:

• 25 darbo dienų kasmetinės atostogos, jei dirbama 5 dienas per savaitę;
• 30 darbo dienų kasmetinės atostogos, jei dirbama 6 darbo dienas per savaitę;
• 5 savaičių trukmės atostogos, jei darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas.

Darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės, suteikiamos pailgintos atostogos:

• iki 41 darbo dienos, jei dirbama 5 dienas per savaitę;
• iki 50 darbo dienų, jei dirbama 6 dienas per savaitę;
• iki 8 savaičių, jei darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas.

Vyriausybė tvirtina darbuotojų, turinčių teisę į šias atostogas, kategorijų sąrašą, taip pat nustato konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai:

• jeigu dirbant yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir tokių nukrypimų negalima pašalinti – iki 5 darbo dienų;
• 3 darbo dienų trukmės kasmetinės papildomos atostogos priklauso darbuotojams, turintiems didesnį kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje pačioje darbovietėje. Už kiekvienų paskesnių 5 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje pačioje darbovietėje yra suteikiama dar po 1 darbo dieną papildomų atostogų. (Pavyzdžiui, darbuotojui, turinčiam ilgesnį kaip 15 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje pačioje darbovietėje, priklauso 4 (3 + 1) darbo dienos kasmetinių papildomų atostogų;
• 2 darbo dienos papildomų atostogų priklauso už ypatingą darbų pobūdį – jei darbas (ne mažiau kaip pusė viso darbo laiko per metus, už kuriuos suteikiamos atostogos) yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimais.

Papildomų atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybės 2017-06-21 d. nutarimas Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos Darbo kodekso įgyvendinimo“.