Nuo liepos 1 d. taikoma nauja Ilgalaikio darbo išmokų fondo (IDIF) įmoka. Jos tarifo dydis sudaro 0,5 proc. Šią ilgalaikio darbo išmokų įmoką turi mokėti visi darbdaviai, išskyrus biudžetines įstaigas ir Lietuvos banką.

Įmokos į IDIF mokamos tik nuo darbo užmokesčio. Nuo kitų pajamų, pavyzdžiui, individualios veiklos, autorinio atlyginimo, pajamų iš individualių įmonių, mažųjų bendrijų, šios įmokos mokėti nereikia, todėl socialinio draudimo įmokos nuo šių pajamų mažėja.

Ilgalaikio darbo išmokų fondo įmokos deklaruojamos kartu su kitomis SODROS įmokomis, joms galioja bendras įmokų kodas 252. Ilgalaikio darbo išmokų fondo įmokos atsirado priėmus naują Darbo kodeksą, kurio 57 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog, atleidus darbuotoją iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, taikoma papildoma ilgalaikio darbo išmoka iš IDIF. Taigi darbdaviams atsirado pareiga suformuoti tokį fondą ir mokėti papildomus mokesčius.

Nepaisant to, kad įmokos pensijų socialiniam draudimui sumažėjo 1 proc., o nedarbo socialinio draudimo įmokos išaugo ir atsirado IDIF įmokos, bendras įmokų tarifas už samdomus darbuotojus, dirbančius pagal neterminuotas darbo sutartis, nesikeičia. Tik už darbuotojus, dirbančius pagal terminuotas darbo sutartis, darbdaviams teks mokėti 1,6 proc. daugiau.

Pokyčiai autoriams, atlikėjams ir sportininkams

Nuo rugpjūčio 1-osios buvo sugrįžta prie tvarkos, pagal kurią valstybinio socialinio draudimo įmokos būtų skaičiuojamos nuo pusės pajamų, gautų pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos. Jei autorius, atlikėjas ar sportininkas nedirba pagal darbo sutartį ir nėra valstybės tarnautojas pas tą patį darbdavį, iš kurio gauna pajamas pagal autorines sutartis, nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. įmokos SODRAI skaičiuojamos nuo 50 proc. apskaičiuoto atlygio. Per metus įmokos negali būti skaičiuojamos nuo didesnės kaip 20 753,60 Eur (28 vidutinių darbo užmokesčių) sumos (iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. įmokos buvo skaičiuojamos nuo viso apskaičiuoto atlygio).

Jei autorius turi meno kūrėjo statusą, tai įmokos visuomet mokamos nuo 50 proc. priskaičiuoto atlygio, jei tokio tipo autorius yra darbingo amžiaus (nuo 16 metų iki senatvės pensijos amžiaus).

Darbuotojų išeitinės išmokos

Samdomi darbuotojai, atleisti iš darbo po 2017 m. liepos 1 d. darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, gali pretenduoti į išeitinę išmoką iš darbdavio ir papildomą išmoką iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo. Darbdavio išeitinės išmokos dydis yra:

• 0,5 mėnesio VDU, jei darbo santykiai truko trumpiau kaip 1 metus;
• 2 mėnesių VDU, jei darbo santykiai truko ilgiau kaip 1 metus.

Dėl papildomos ilgalaikio darbo išmokos skyrimo reikia kreiptis į SODRĄ, jei:

• darbuotojas iki atleidimo dienos pas darbdavį nepertraukiamai yra dirbęs ilgiau kaip 5 metus (bent 5 metus ir 1 dieną);
• darbuotojas atleistas pagal Darbo kodekso 57 straipsnį – darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės;
• tarp darbuotojo ir jo darbdavio per 3 mėnesių laikotarpį nesudaryta nauja darbo sutartis;
• darbuotojas nėra biudžetinių įstaigų ar Lietuvos banko darbuotojas;
• darbuotojas atleistas ne anksčiau kaip 2017 m. liepos 1 dieną.

Kreiptis dėl išmokos skyrimo galima nuo atleidimo dienos, bet ne vėliau kaip per 6 mėnesius. Prašymą SODRAI skirti ilgalaikio darbo išmoką galima pateikti internetu (asmeninėje gyventojo paskyroje), bet kuriame SODROS skyriuje, paštu.

Išmokos dydis priklauso nuo darbuotojo nepertraukiamo darbo stažo toje darbovietėje:

• 1 mėnesio VDU išmoka mokama, jei nepertraukiamas darbo stažas toje darbovietėje buvo nuo 5 iki 10 metų;
• 2 mėnesių VDU, jei darbo stažas buvo nuo 10 iki 20 metų;
• 3 mėnesių VDU, jei darbo stažas ilgesnis kaip 20 metų.

Išmoka pradedama mokėti ne anksčiau nei praėjus 3 mėnesiams po atleidimo. Ji mokama už praėjusį mėnesį, ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Ilgalaikio darbo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar asmuo gauna kitų išmokų.

Socialinio draudimo įmokos nuo 2017 m. liepos 1 dienos

Įmokos pensijų socialiniam draudimui sumažėjo 1 proc. ir sudaro 22,3 proc. (iki liepos 1 d. buvo 23,3 proc.).

Padidėjo 0,5 proc. nedarbo socialinio draudimo įmokos neterminuotoms sutartims (iki 1,6 proc.) ir 2,1 proc. terminuotoms sutartims (iki 3,2 proc.). Iki liepos 1 d. galiojo vienas 1,1 proc. tarifas visoms sutartims.