Našiausiai ir ekonomiškiausiai traukos mašinos panaudojamos tuose ūkiuose, kuriuose jos agreguojamos racionaliai – atitinkamoms technologinėms operacijoms parenkamas optimalus darbinis greitis bei agregatų darbinis plotis.

Traktorių naudojimo efektyvumas priklauso nuo to, kaip tarpusavyje suderintos jo ir agregato galimybės. Tai yra agregatų darbiniai pločiai ir darbiniai greičiai turi būti parenkami derinant traukos mašinos charakteristikas su technologiniais reikalavimais. Šis reikalavimas svarbus ne tik agreguojant traktorius, bet ir planuojant naujų mašinų ar jų kompleksų įsigijimą.

Reikia įvertinti ir tai, kad teisingas agregavimas tuo svarbesnis, kuo daugiau traktorių dirba vienu metu. Traktoriams dirbant grupėmis ir vienam iš jų sugedus, sutrinka ir kitų agregatų normalus darbas.

Traktoriai agreguojami su pakabinamomis, pusiau pakabinamomis ir prikabinamomis mašinomis, kurių pasirinkimą ir naudojimą lemia ne tik traukos mašinos charakteristikos (didžiausia pasiekiama traukos galia, hidraulinės sistemos, keltuvo ir GTV parametrai), darbo sąlygos, bet ir ūkio specifika, pavyzdžiui, laukų dydis, forma, transportavimo apimtys ir jų santykis su technologinei operacijai atlikti numatytu laiku, transportavimo galimybės. Pavyzdžiui, su ilgais prikabinamais agregatais galima neišsitekti žiedinėse sankryžose – tai reikia įvertinti prieš įsigyjant tokius agregatus.

Dirbti didelės galios traktoriais ir naudoti didelio darbinio pločio agregatus rekomenduojama lygesniuose, taisyklingos konfigūracijos laukuose, kur yra kuo mažiau kliūčių. Mažus, netaisyklingos konfigūracijos laukus, taip pat dirvas, kur yra įvairių kliūčių (pvz., stulpų, griovių), tikslinga įdirbti mažesnės galios klasės traktoriais. Tačiau atsiranda vis daugiau šios klasikinės taisyklės išimčių, nes agregatų galimybės ir atitinkamai pasipriešinimas traukai didėja. Atsižveldami į tai, gamintojai įvedė naują, kompaktinių didelės galios traktorių klasę ir nuosekliai gerina kompaktinių vidutinės galios mašinų charakteristikas.

Traktoriaus traukos galia

Agregato darbinių dalių pasipriešinimas traukai darbo metu yra nepastovus net ir lygiame lauke bei vienodo sunkumo, homogeninės struktūros dirvoje. Taigi agregato plotį arba darbinį greitį reikia pasirinkti tokį, kad jo pasipriešinimas neviršytų 90–95 proc. didžiausios traktoriaus traukos jėgos, t. y. apkrovos koeficientas siektų 0,90–0,95. Traukos mašina efektyviausiai naudojama, kai ji apkrauta 100 proc. (apkrovos koeficientas 1,00), tačiau iki 10 proc. atsarga reikalinga, siekiant išsaugoti stabilius technologinius dirbimo gylio ir greičio parametrus. Viršijus šį rodiklį, traktorius yra perkraunamas, mažėja jo mazgų resursinis išdirbis, smarkiai padidėja degalų sąnaudos. Dirbant su gilaus ir intensyvaus dirbimo agregatu, rekomenduojama, kad jo pasipriešinimas neviršytų 86–92 proc. didžiausios traktoriaus traukos jėgos, t. y. reikalinga iki 14 proc. traktoriaus traukos jėgos atsarga. Agreguojant traktorius, būtina žinoti ir atsižvelgti į agregatų pasipriešinimą traukai bei jo kitimą įvairiomis darbo sąlygomis. Be to, renkantis traukos mašinas, privalu atsižvelgti į privalomą traukos galios atsargą.

Traktoriaus traukos galia priklauso nuo daugelio techninių veiksnių bei darbo sąlygų. Prieš imantis gerinti traukos savybes reikia atminti, kad efektyviausiai ratinė traukos mašina panaudojama, jei jos varytuvų buksavimas minkštoje dirvoje neviršija 10–12 proc., vikšrinė – jei buksavimas ne didesnis kaip 3 procentai.

Optimalaus agregavimo sąlygos

• Agregato pasipriešinimas traukai darbo metu yra nepastovus net ir lygiame lauke bei vienodo sunkumo dirvoje.
• Agregato plotį, darbinių dalių tipą, jų skaičių ir išdėstymą reikia parinkti tokį, kad agregato pasipriešinimas sudarytų 90–95 proc. (k = 0,90...0,95) didžiausios traktoriaus traukos jėgos.
• Agreguojant su didesnį pasipriešinimą traukai turinčiais agregatais, jų pasipriešinimas turi būti 86–92 proc. (k = 0,86...0,92).
• Didesnis agregato našumas pasiekiamas naudojant galingesnius traktorius.

Orientacinis galios poreikis, bruto:

• neapverčiamieji plūgai – 25 AG/1 korpusui;
• apverčiamieji plūgai – 27–30 AG/1 korpusui;
• vertikalių rotorių kultivatorius (freza) – 40 AG/1 m darbinio pločio;
• kombinuotieji sėjos agregatai – 40– 50 AG/1 m darbinio pločio;
• noraginis, ištisinio dirbimo skutiklis – 80–100 AG/1 m darbinio pločio.

Pastaba: pateikta orientacinė variklio galia.

Būdai traukos mašinos efektyvumui didinti

• Automatinis priekinio tilto (4WD) ir diferencialų blokavimo valdymas, traktorių su automatine ir dinamine traukos kontrole (Fendt VarioDrive, John Deere Intelligent Four-Wheel Drive, Valtra ASR) platesnis pritaikymas.
• Tinkamas balastavimas, atskirais atvejais – balastinių plokščių naudojimas ir apkrovos balansas priekiniam ir galiniam tiltui.
• Tinkamų varytuvų ir oro slėgio juose pasirinkimas.
• Jėginis, pozicinis ir mišrus dirbimo gylio reguliavimas: kai agregato plotis nekinta, pasipriešinimas priklauso nuo dirbimo gylio, todėl sistema palaiko vienodą dirbimo gylį.
• Tiksliojo ūkininkavimo sistemų (TŪS) diegimas, įskaitant trečiosios kartos ISO–Bus protokolą su dvikrypčiu duomenų perdavimu.

Agregato pasipriešinimas traukai

Agregato pasipriešinimas traukai priklauso ne tik nuo darbinio jo pločio, technologinio greičio, darbinių dalių skaičiaus, tipo ir jų išsidėstymo, bet ir agregato techninės būklės. Dirbant su nesuderintu, nesureguliuotu, netvarkingomis (sudilusiomis, išsiklaipusiomis) darbinėmis dalimis agregatu darbas atliekamas blogiau, nukenčia darbo našumas, derlingumas ir atitinkamai padidėja darbo sąnaudos.

Agregato pasipriešinimas traukai yra svarbus dirbant įvairiomis sąlygomis, įvairiu greičiu. Tam pačiam technologiniam procesui skirtų agregatų, pavyzdžiui, diskinių ir noraginių skutiklių, ištisinio dirbimo kultivatorių, pasipriešinimas traukai tomis pačiomis sąlygomis gali būti nevienodas. Jį lemia ir gaminio konstrukcija, ir gamintojo pasirinkta koncepcija.

Agregato pasipriešinimas traukai priklauso nuo:

• darbinio pločio;
• dirbimo gylio;
• dirbimo greičio;
• dirvos fizikinių-mechaninių savybių, reljefo;
• darbinių dalių parametrų: tipo, išsidėstymo, skaičiaus;
• agregato masės;
• važiuoklės konstrukcijos;
• galios perdavos tipo;
• agregato techninės būklės.

Svarbiausios agregatų eksploatacinės savybės:

• agrotechnologinės – atlikto technologinio proceso kokybė;
• traukos – agregato pasipriešinimas traukai;
• kinematinės – manevringumas ir pravažumas;
• techninės – konstrukcijos patikimumas;
• ekonominės – agregato našumas įvairiomis darbo sąlygomis;
• ergonominės – patogumas valdyti, reguliuoti ir prižiūrėti.

Optimalus technologinis agregato greitis nėra didžiausias leistinas, ribinis darbo atlikimo greitis, nurodytas agregato techninėse charakteristikose. Jis turi būti toks, kad operacija būtų atlikta nenusižengiant agrotechniniams reikalavimams ir kartu ekonomiškai efektyviausiai.

Renkantis agregatus svarbu įvertinti eksploatacines jų savybes. Pirmiausia, agrotechnologines, kurios rodo technologinio proceso atlikimo kokybę. Tai agregato darbinis plotis, ribinis darbo greitis, galios poreikis traukai ir darbinių dalių pavarai (jei agregato darbinės dalys aktyvios), technologinių talpų (sėkladėžių, trąšadėžių) dydžiai ir kt. Agrotechnologinės agregato savybės yra svarbiausios parenkant jiems tinkamas traukos mašinas.

Ne mažiau svarbios agregatų kinematinės savybės: manevringumas, pravažumas, apsisukimo galulaukėje nuvažiuotas kelio ilgis, pritaikymas transportavimui ir pan. Į šias savybes reikia atsižvelgti agregatą naudojant mažesniuose, netaisyklingos formos laukuose, dažnai ir ilgai jį transportuojant. Pavyzdžiui, pakabinami to paties tipo agregatai yra manevringesni už prikabinamus, tačiau transporto padėtyje ir apsisukant galulaukėse labiau apkrauna traktoriaus keltuvą ir galinį varantįjį tiltą. Kai kuriais atvejais to paties darbinio pločio pakabinamam agregatui būtinas aukštesnės traukos klasės (pavyzdžiui, ne vidutinės, o didelės galios) traktorius, turintis didesnę ratų bazę, geresnę priekinio tilto apkrovą – atsvarą iškeltam agregatui ir pajėgesnį galinį keltuvą. Pasitaiko, kad žemesnės klasės traktoriaus traukos galios užtenka darbui lauke, tačiau ganėtinai sunku juo manevruoti galulaukėje.

Techninius agregatų rodiklius, t. y. jų konstrukcinį patikimumą, įvertinti gana sunku. Apie ilgaamžiškumą, negendamumą, tinkamumą remontuoti, išsilaikymą galima spręsti tik agregatą eksploatuojant ilgą laiką. Trumpuoju periodu dviejų tai pačiai operacijai skirtų agregatų agrotechnologiniai parametrai ir ekonominės jų savybės gali būti identiškos, tačiau ilgainiui jos gali išsiskirti. Skirtingų tam pačiam procesui skirtų agregatų ilgalaikis patikimumas ir charakteristikų stabilumas toli gražu nėra vienodas.

Pastaruoju metu ūkiai daugiau dėmesio skiria ne tik traktoriaus, bet ir agregato ergonominėms savybėms. Pirmiausia – patogumui valdyti ir reguliuoti: kuo agregatas techniškai pažangesnis, tuo jo nustatymas yra paprastesnis ir greitesnis, dalis sudėtingų funkcijų automatizuota. Taip pat priežiūrai: prižiūrimų, tepamų dalių skaičiui, tepalinių kiekiui ir jų išsidėstymui (pasiekiamumui), techninės priežiūros intervališkumui.

Ekonominės agregato savybės taip pat ne mažiau svarbios. Tai agregato našumas įvairiomis darbo sąlygomis ir sąnaudos. Praktinę reikšmę turi ne tik valandinės ir vidutinės degalų sąnaudos, bet ir sąnaudos ploto vienetui apdirbti, produkcijos vienetui gauti ir traktoriaus darbo valandos kaina.

Energijos sąnaudų priklausomybė

• Arimo gylį padidinus 1 cm, energijos sąnaudos padidėja 5–7 proc.
• 1 ha plote dirbimo gylį padidinus 1 cm, agregato darbinės dalys privalo įveikti iki 100 m³ arba 150 t dirvos pasipriešinimą.

Dirvos dirbimo išlaidos siekia iki 50 proc. visų augalininkystės ūkio išlaidų.

Ryšys tarp darbinio pločio, greičio ir energijos sąnaudų

• 4 m darbinio pločio noraginiam skutikliui traukti 8 km/val. greičiu reikia 27 kN traukos jėgos arba 100 kW/136 AG pajėgumo traktoriaus. Greitį padidinus du kartus, iki 16 km/val., traukos jėgos poreikis padidėja tris kartus, t. y. iki 80 kN arba 300 kW/408 AG.
• Jei vietoje greičio didinimo būtų padidintas noraginio skutiklio darbinis plotis, tai, esant tokiam pat darbo našumui (ha/val.), būtų sutaupoma iki 30 proc. degalų.

Neapgalvotai viršijant greitį, galima viršyti traktoriaus traukos galimybes.