Veršelis yra ūkio ateitis. Jam reikia daug dėmesio ir pirmosiomis gimimo dienomis, ir vėlesniu jo gyvenimo laikotarpiu. Kiekvienas pažangus ūkininkas, siekiantis gero produktyvumo ir ekonominių rezultatų, negali praleisti nė vieno etapo ir prieaugliu rūpintis tik vienu ar kitu laikotarpiu.

Viskas prasideda nuo veršiavimosi, kuris kartais nepraeina be komplikacijų. Didesniuose ūkiuose akušerinė pagalba atsivedimo metu yra kasdienė rutina, kaip ir pats veršiavimasis. Bet ar visada suteikiama taisyklinga akušerinė pagalba? Ar gimęs nesveikas veršelis visada yra tikrai sutrikusio vystymosi rezultatas? Atsakymas – ne.

Šlaunies nervo paralyžiaus simptomai ir diagnostika

Su veršiavimosi problemomis susijęs šlaunies nervo N. femoralis paralyžius. Liga dažniau pasitaiko mėsinių veislių galvijams (šarolė, simentaliams ir kt.).

Šlaunies nervas atsakingas už keturgalvio raumens, kuris dalyvauja veršelio judėjime, inervaciją. Šio nervo paralyžius gali būti vienpusis (paralyžiuojamas tik vienos pusės šlaunies nervas) ir abipusis (paralyžiuojami abiejų pusių šlaunies nervai). Veršelis, sergantis šlaunies nervo paralyžiumi, pradžioje gali niekuo nesiskirti nuo savo bendraamžių gentainių, išskyrus tai, jog didžiąją laiko dalį praleidžia gulėdamas. Taip pat toks veršelis gali neturėti žindymo reflekso, todėl jam būtina krekenas sugirdyti su zondu, kad gautų tinkamą antikūnų kiekį, kurie svarbūs paties veršelio imuninei sistemai.

Kai pažeidžiamas tik vienos pusės šlaunies nervas, veršelis raginamas atsistoja, tačiau savo kūno svorį būna linkęs laikyti labiau ant vienos užpakalinės kojos, o pažeistosios pusės koją laiko pakišęs po savimi. Tas pats vyksta ir veršelį raginant vaikščioti. Esant abiejų pusių pažeidimams, veršelis vaikščioti negali, jis atsisėda ant užpakalio kaip šuo ir sėdi arba guli su abiem ištiestomis užpakalinėmis kojomis.

Atliekant klinikinį tyrimą, veršelis nejaučia skausmo, nereaguoja čiuopiant, sulenkiant ar palpuojant klubo srities ir visą koją, nejaučiamas vietinės temperatūros padidėjimas ar patinimas, nediagnozuojami kojų ir klubų kaulų lūžiai. Lyginant galinių kojų raumenis matyti, kad pažeistosios pusės raumenims būdinga asimetrija (sumažėjimas) dėl šlaunies nervo paralyžiaus, kuris atsakingas už keturgalvio raumens funkciją. Šis nervo pažeidimas gali sukelti greitą raumenų degeneraciją (atrofiją). Tai įvyksta per 7–10 dienų ir lemia pažeistos pusės raumenų atrofiją.

Dėl šlaunies nervo paralyžiaus dažnai kyla girnelės išnirimo komplikacijų, nes, sergant šia liga, būna susilpnėję raumenys, turintys fiksuoti girnelę.

Ligos priežastys ir gydymas

Dažniausiai šlaunies nervo paralyžius yra susijęs su sunkiu veršiavimusi (distokija), kai vaisius būna per didelis arba gimdos takai per siauri, ir suteikiant akušerinę pagalbą naudojama per didelė jėga. Šiurkščiai suteikiant akušerinę pagalbą, galima sužaloti veršelio šlaunies nervą, atsakingą už keturgalvio raumens inervaciją, t. y. už veršelio galimybę judėti. Esant tokioms aplinkybėms, veršelio klubai „užsirakina“ (užstringa) karvės ar telyčios dubens srityje. Tokioje pozicijoje atsidūrusį veršelį galime išlaisvinti bandydami pasukti jį šonu ir traukti spausdami žemyn.

Šlaunies nervas taip pat gali būti pažeistas ir vėlesniu veršelio gyvenimo laikotarpiu, kai patiriama sunki fizinė trauma. Tai dažniau pasitaiko mėsinių galvijų bandoje, kai veršeliai laikomi kartu su suaugusiais galvijais. Pasibaidžiusi banda gali užminti ar kitaip sunkiai sužaloti jauniklį. Radus sunegalavusį prieauglį, diagnozuoti ir diferencijuoti ligą sunku. Skirtumas tas, kad palpuojamas veršelis gali jausti didesnį stuburo srities skausmą, kur vėliau gali formuotis abscesas. Tokiu atveju laukia ilgas ir sunkus, daug pastangų reikalaujantis gydymas.

Efektyvaus šlaunies nervo paralyžiaus gydymo nėra, tačiau kartais veršelis gali pasveikti savaime. Veršelio augimas ir gyvenimo komfortas priklausys nuo nervo pažeidimo laipsnio. Nervai gyja ir regeneracija vyksta labai lėtai. Kai kuriais atvejais tai gali trukti nuo 9 iki 12 mėnesių. Tuo laikotarpiu veršeliui reikėtų skirti kuo didesnį dėmesį, jo gardelis turėtų būti gausiai kreikiamas, kad, bandydamas atsistoti, veršelis nepatirtų kitų susižalojimų ar traumų.

Bandant sumažinti uždegimą ir paskatinti greitesnį sveikimą, galima skirti kelių dienų nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) kursą. Bet pirmiausia būtina atsiminti, kad apsaugoti veršelį nuo traumų ir paralyžiaus galima tik racionaliai naudojant jėgą, kai suteikiama akušerinė pagalba karvei ar telyčiai. Jei naudojate papildomą jėgą, suteikdami akušerinę pagalbą per veršiavimąsi, ir per 10 minučių nepastebite gimdymo eigos postūmio, tai signalas, kad galbūt ne viską darote taisyklingai. Tokiu atveju geriausia kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Pagalba veršiuojantis

Veršelio atvedimas – normalus fiziologinis procesas, kuris turėtų pasibaigti savaime. Jeigu veršelio padėtis gimdoje yra taisyklinga, veršiavimasis be žmogaus pagalbos gali trukti iki 3–4 valandų, tačiau neretai tenka suteikti pagalbą, atvedimui užsitęsus ar pastebėjus patologijas.

Svarbiausios taisyklės, kai akušerinę pagalbą teikia ūkininkas ar ūkio darbuotojas

• Teisingai nustatyti vaisiaus padėtį, poziciją ir pirmeigą.
• Karvei pradedant veršiuotis, labai svarbu laikytis švaros, nusiplauti rankas ir jas dezinfekuoti, akušerines virvutes pamirkyti kalio permanganato tirpale.
• Veršelį reikėtų traukti tik stangų metu. Jeigu stangų nėra ar jos silpnos, veršelio traukti negalima.
• Draudžiama rišti virveles prie tvoros, traukti pernelyg smarkiai, nes galima sužaloti ir karvę, ir veršelį.
• Jeigu jauniklio nepavyksta ištraukti per 15–20 min. arba jo padėtis ir pozicija gimdoje yra netaisyklinga, būtina nedelsiant kreiptis į veterinarijos specialistą.

Tik veterinarijos gydytojai profesionaliai gali priimti veršelį, esant sunkiam atvedimui, ir nuspręsti dėl cezario pjūvio būtinybės. Laiku atlikus šią operaciją, padidėja tikimybė išgyventi ir vaisiui, ir patelei, sumažėja galimų komplikacijų rizika vėlyvuoju periodu po veršiavimosi. Derėtų nepamiršti, kad, naudojant per didelę jėgą veršiavimosi metu, galima pažeisti ne tik šlaunies nervą, bet ir kitaip sužaloti, pavyzdžiui, sulaužyti veršelio šonkaulius, šlaunikaulį, suplėšyti karvės makštį, dėl ko vėliau gali prasidėti vidinis kraujavimas. Taigi, neatsakingai teikdami akušerinę pagalbą galime prarasti ne tik veršelį, bet ir potencialiai ekonomiškai vertingą karvę ar telyčią, kartu – ir ūkio lėšas.