Grybai sukelia apie 80 proc. augalų ligų. Nepaisant fungicidų ir kitų kontrolės priemonių naudojimo, neišvengiama nemažų derliaus nuostolių. Pastaraisiais metais viena pagrindinių svogūnų ligų yra lapų taškuotoji dėmėtligė, o vėliau prisideda ir kekerinis kaklelio puvinys. Abi infekcijas sukelia Botrytis cinerea patogenas.

Lapų dėmėtligėmis ir kekeriniu puviniu svogūnai dažniausiai pažeidžiami lietingomis ir vėsiomis vasaromis. Patogenas augalus pažeidžia pro mechaniškai ar kenkėjų pažeistas augalo dalis.

Pirmi lapų dėmėtligės požymiai yra balsvos, nedidelės, 0,5–6 mm dydžio, ovalios taškinės dėmės ant svogūnų laiškų. Tipiniai kekerinio puvinio sukelti simptomai – sunykęs augalas ar jo dalis, užsikimšę vandens indai ir pilkšva, puria konidijų mase apsitraukusios pažeistos vietos.

Kaklelio puvinys labiausiai išryškėja sandėliuojant svogūnus. Infekcija su sėkla perduodama daugiau kaip 50-čiai skirtingų augalų šeimininkų. Kad kekerinio puvinio infekcija kiltų ir prasiskverbtų į augalų audinius, turi susidaryti palankios meteorologinės sąlygos, t. y. ilgai besilaikanti drėgmė ant augalų lapų ir optimali temperatūra infekcijai plisti.

Kuo skiriasi tradicinė ir integruota apsauga

Grybinių ligų nuostoliams sumažinti per augalų vegetaciją sunaudojama nemažai pesticidų, daug purškiama profilaktiškai. Taikant tradicinę svogūnų apsaugos sistemą nuo kekerinio puvinio ir norint sumažinti ligas, rekomenduojama fungicidais purkšti kas 7–10 dienų 3–5 kartus per vegetacijos sezoną. Kai augalų apsaugos produktai naudojami dažnai ir neatsižvelgiant į realią ligų riziką, patiriamos išlaidos ne visada duoda laukiamą naudą. Be to, neadekvačiai naudojant pesticidus, atsiranda patogenų atsparumas.

Integruota kenksmingų organizmų kontrolė (IKOK) vadovaujasi žaladarių stebėsenos rezultatais, moksliškai pagrįstomis prognozėmis ir ankstyvosiomis patogenų nustatymo sistemomis. Prognozavimas yra viena iš IKOK priemonių, padedančių gauti geresnį derlių ir optimaliau panaudoti pesticidus. Pasaulyje sukurti įvairūs augalų ligų ir kenkėjų prognozavimo modeliai leidžia optimizuoti ir sumažinti pesticidų naudojimą, tiksliai nustatyti plitimo riziką ir lygį. Prognozavimo modeliai apskaičiuoja tikslų ligos rizikos laiką, todėl galima sudaryti efektyvesnę augalų apsaugos produktų naudojimo schemą, sumažinti išlaidas, aplinkos taršą pesticidais ir užauginti kokybišką produkciją.

Kokie bandymai buvo atlikti

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto (SDI) Augalų apsaugos laboratorijoje su iMETOS®sm sodo ir daržo augalų ligų prognozavimo modeliais dirbama jau dešimtmetį – nuo 2007 metų. iMETOS®sm meteorologinė stotelė yra automatinė meteorologinių duomenų registravimo stotelė. Įvairiais jutikliais fiksuojamos meteorologinės sąlygos, įvertinama ir apskaičiuojama įvairių patogenų rizika. Jutiklių registruojami duomenys yra kaupiami internetinėje duomenų bazėje. Kiekvienai ligai įveikti yra sukurti ir pritaikyti konkretūs modeliai, atsižvelgiant į optimalias ligos plitimo ir vystymosi sąlygas.

SDI Augalų apsaugos laboratorijoje atlikti detalūs iMETOS®sm Botrytis cinerea prognozavimo modelio tyrimai. Šis modelis parodo svogūnų užsikrėtimo lapų taškuotąja dėmėtlige riziką. Užsikrėtimas lapų taškuotąja dėmėtlige priklauso nuo drėgmės ant lapų išsilaikymo trukmės. Modelis apskaičiuoja infekcijos riziką pagal ligai būdingus rodiklius ir pateikia grafiškai. Fungicidus patartina naudoti ligos rizikai išsilaikius daugiau kaip 3 dienas per 60 procentų. Tyrimams pasirinkti Stuttgarter Riesen veislės svogūnai. Tyrimuose fungicidai svogūnų apsaugai nuo kekerinio puvinio buvo naudoti pagal prognozavimo modelio rekomendaciją ir lyginti su nepurkštais augalais (kontrole) ir tradiciškai purkštais augalais.

Tyrimams naudoti tik registruoti fungicidai pagal Valstybinės augalininkystės tarnybos rekomenduojamas normas. Šiame eksperimente purškimams nuo kekerinio puvinio buvo naudotas tik Signum fungicidas du kartus per vegetacijos sezoną. Prognozavimo modelio variante purškimai atlikti tik modeliui parodžius riziką per 60 proc. 3 dienas, o tradiciniame variante pirmas purškimas atliktas, kai augalai buvo 40 cm aukščio, o antras purškimas kartotas po 10–14 dienų.

Rizikos laipsnis kasmet kitoks

Nustatyta, kad svogūnų kekerinio puvinio rizika priklauso nuo meteorologinių sąlygų ir kiekvienais metais labai skiriasi. Pirmais tyrimų metais pagal prognozavimo modelį nereikėjo atlikti purškimo nuo ligų, o antrais ir trečiais metais purškimai atlikti anksčiau negu tradiciniame variante. 2012 m. pirmieji purškimai fungicidais pagal prognozavimo modelį atlikti 19 dienų anksčiau, palyginti su tradiciniu variantu, o 2013 m. – 6 dienomis anksčiau. Nustatyta, kad palankiausios sąlygos Botrytis cinerea infekcijai svogūnų pasėlyje kilti susidaro liepos I–II dešimtadieniais.

Svogūnų apsaugai naudojant ligų prognozavimo sistemą, abejais tyrimų metais gautas 7,28 kg ir 6,78 kg derliaus priedas, lyginant su kontroliniu variantu. Palyginti su tradiciniu variantu, pirmais tyrimų metais iMETOS®sm variante gautas nežymiai mažesnis derlius (3,95 kg), o antrais tyrimų metais gautas 4,7 kg derliaus priedas, lyginant su tradiciniu variantu. Palankiausios sąlygos lapų taškuotajai dėmėtligei svogūnų pasėlyje susidaryti yra ankstyvuoju ropučių tarpsniu (BBCH 19). Šiuo laikotarpiu augalai yra jautriausi pažeidimams.

Gali pražudyti iki 50 proc. derliaus

Įvertinti svogūnų ropelių puviniai sandėliuojant. Nustatyta, kad sandėliuose derliaus nuostoliai gali siekti iki 50 proc. ar net daugiau. Atlikti tyrimai parodė, kad dominavo bakteriniai (39 proc.) ir grybiniai (43 proc.) pažeidimai, taip pat buvo ir kenkėjų (10 proc.) bei fiziologinių (13 proc.) pažeidimų.

Visuose svogūnų mėginiuose buvo įvertinti keturioms grybų gentims priklausantys patogenai: Botrytis spp., Aspergillus spp., Penicillium spp. ir Fusarium spp. Kiekvienais tyrimų metais skirtingais grybais užkrėstų svogūnų kiekis kito. Botrytis spp. pažeidimų buvo nuo 0 iki 22,7 proc., Aspergillus spp. – nuo 0 iki 25,86 proc., Penicillium spp. – 3,2–35,3 proc. ir Fusarium spp. – 0–11,36 proc., fiziologinių pažeidimų buvo 0–29,4 proc., kenkėjų – 0–19,2 procento. Svogūnų ropučių užkrėstumas patogenais priklausė nuo metų meteorologinių sąlygų.

Pritaikius B. cinerea prognozavimo modelį svogūnams apsaugoti nuo ligų, susidaro sąlygos taikyti integruotą apsaugos sistemą ir tausiai naudoti augalų apsaugos produktus. Tuomet galima tiksliau nustatyti purškimų datas, optimizuoti purškimų skaičių ir efektyviau kontroliuoti ligos plitimą.