Visa veislininkystė yra paremta veisimo principais. Įvaldžius šiuos principus, pasiekiamas ekonominis ūkių naudingumas, nepriklausomai nuo krypties – nesvarbu, ar mėsinių, ar pieninių gyvulių ūkis.

Šiuo metu gyvulininkystėje naudojami tokie veisimo metodai: grynasis (arba grynaveislis) veisimas, skirtingi kryžminimo metodai ir hibridizacija. Kurį būdą pasirinkti, lemia individualūs kiekvieno ūkio tikslai.

Grynasis veisimas

Tai yra pagrindinis metodas, išsaugant ir puoselėjant vieną veislę. Šis metodas padeda surinkti daugiausiai ir tiksliausių duomenų apie veislę. Rezultatas – sėkmingai pritaikytas ir įdiegtas galvijų genominis tyrimas. Grynasis veisimas paremtas tuo, kad grynaveisliai gyvuliai veisiami tos pačios veislės viduje. Taip veisiant išryškinamos palikuonių pageidaujamos savybės, kurias jie gali perduoti ateinančioms kartoms. Dabartiniu metu šias savybes įvardijame kaip indeksus arba veislinės vertės vertinimus. Nustatinėjant genomą ir atliekant vis daugiau tyrimų, indeksų vis daugėja.

Dažniausi ir labiausiai pripažįstami veislinės vertės indeksai:

• produktyvumas,
• somatinių ląstelių skaičius,
• veršiavimosi lengvumas,
• eksterjeras.

Mažiau žinomi veislinės vertės indeksai:

• melžimosi greitis,
• pieninių galvijų temperamentas,
• mėsinių galvijų paklusnumas,
• beragiškumas (ir pieninių, ir mėsinių veislių).

Pastaruoju metu įvedami nauji indeksai, pavyzdžiui, melžimas robotais. Ateityje indeksų dar daugės, ypač didelį dėmesį kreipiant į sveikatingumą ir genetinį atsparumą tam tikroms ligoms: metritui, laminitui, ketozei, nuovalų užsilaikymui ir kitoms. Nuo 2017 m. nurodami nauji JAV sėklinimui naudojamų bulių veislinės vertės vertinimo indeksai.

Taigi, naudojant būtent grynaveislį veisimą, šiais indeksais galima pasinaudoti efektyviausiai, nepriklausomai nuo to, kurioje šalyje gyvuliai veisiami. Kiekviena šalis yra suinteresuota didinti grynaveislių gyvulių populiacijas, todėl taiko grynaveislį veisimą. Pasaulyje aukščiausia kaina mokama už grynaveislius gyvulius, kurie parduodami kaip veisliniai. Geriausias pavyzdys, kaip vertinami grynaveisliai gyvuliai, buvo šių metų pradžioje vykęs aukcionas – 82 dienų amžiaus grynaveislė holšteinų veislės telyčaitė Lighting Ridge-CMD Jedi Gigi-Imp-Et buvo nupirkta už 251 tūkst. JAV dolerių.

Lietuvoje už grynaveislių gyvulių veisimą atsakingos oficialiai pripažintos organizacijos ar asociacijos, kurioms suteikta teisė vesti konkrečios veislės grynaveislių galvijų kilmės knygą. Juo didesnė ir grynesnė galvijų populiacija, tuo lengviau su ja dirbti ir gauti ūkininkus tenkinančius rezultatus ir, svarbiausia, pasiekti gerą ūkių ekonominį rezultatą. Kiekviena valstybė stengiasi turėti kuo didesnį grynaveislių kontroliuojamų gyvulių skaičių.

Nustelbiamasis kryžminimas

Šis būdas naudojamas pageidaujamai veislei išvesti. Metodas pakankamai paprastas, kai turimą veislę geriname pageidaujama veisle. Lietuvoje geriausiai žinomas pieninių galvijų nustelbiamasis kryžminimas yra naudojant holšteinus. Šis metodas Lietuvoje pradėtas taikyti 1982 m., o žalųjų populiacijoje su žalmargiais holšteinais – 1984-aisiais.

Europos šalyse, JAV jau III kartos mišrūnams suteikiamas tėvo veislės pavadinimas, Lietuvoje – tik nuo IV kartos. Lietuvoje susiklosčiusi keista situacija: pagal visus zootechnikos dėsnius didžioji populiacijos dalis yra holšteinai, nes gyvuliai pradėti holšteinizuoti praeitame šimtmetyje, bet šios veislės 2016 m. šalyje buvo tik 17 453 karvės. Džiugina tik tai, kad tai tikrai grynaveisliai galvijai, kurių nustelbiančiosios veislės kraujo dalis jau yra daugiau kaip 93,75 proc. Grynaveislių holšteinų populiacija Lietuvoje yra didžiausia, palyginti su kitomis veislėmis, ir nuolat didėja. Taigi, ūkiuose kryptingai naudojamas nustelbiamasis kryžminimas perėjo į grynąjį veisimą.

Kiti kryžminimo būdai

Kai norima veislė gerinama įterpiant kitos veislės požymius, naudojamas įterpiamasis kryžminimas. Pavyzdžiui, holšteinų grynaveislius gyvulius kryžminant su džersių buliais, gauname pirmos ar antros kartos mišrūnus ir tuomet vėl grįžtame prie pagrindinės veislės – holšteinų. Šis metodas, kryžminant holšteinus su džersiais, sėkmingai naudojamas JAV, nes tik su šių veislių gyvuliais gaunamas geriausias ekonominis efektas.

Įterpiamasis kryžminimas gali būti naudojamas su keliomis veislėmis. Jis vadinamas rotaciniu, kai po kelių veislių vėl grįžtama prie pagrindinės veislės. Taip vis ieškoma aukso vidurio, bet pieninių galvijų kryžminimas tarpusavyje, nors ir pagerėja kai kurie požymiai (kojos, vaisa), ekonominiu atžvilgiu dažnai neatsiperka. Ir laiko sugaištama daug, o pieninėje galvijininkystėje pagrindinės pajamos juk yra už pieną. Kai kurie ūkininkai nutaria išbandyti šį metodą, tikėdamiesi išspręsti ūkio vadybos problemas, bet, krentant pajamoms, vėl grįžta prie grynaveislio veisimo. Būtent tai dabartiniu metu ir vyksta Europoje.

Kuriamasis kryžminimas jau pats pasako, kad siekiama sukurti naują veislę. Tai vienas iš daugiausiai darbo, lėšų ir laiko reikalaujantis kryžminimo metodas. Efektyviausiai šį metodą panaudojo Belgija, išvesdama visiems žinomą veislę – belgų mėlynuosius. Ši veislė sukurta panaudojus ne tik mėsinių galvijų veisles limuzinus bei šarolė, bet ir pieninius holšteinus. Prancūzijos selekcininkai yra sukūrę alternatyvą belgų mėlyniesiems – INRA 96. Sukūrus veislę ir norint ją išsaugoti, ji pereina į kitą veisimo etapą – grynąjį veisimą.

Gamybinis kryžminimas labiausiai paplitęs tarp mėsinių veislių. Šiam kryžminimui reikia taisyklingai parinkti veisles, kad būtų gauta geriausia skerdžiamų mišrūnų mėsos išeiga.

Vienas iš gamybinio kryžminimo principų – heterozė (arba hibrido jėga) – padidina hibridinio gyvulio tam tikras savybes (penėjimąsi, sveikatingumą ir apsivaisinimą), palyginti su tėvais. Heterozės efektas gerai pasireiškia mėsinius galvijus mišrinant tarpusavyje. Gauti palikuonys geriau penisi, tokius palikuonis galima skersti arba panaudoti toliau mišrinti, bet jie nėra naudojami tolesniam veisimui kaip grynaveisliai gyvuliai.

Lietuvoje populiarus gamybinis pieninių veislių kryžminimas, kai jos sėklinamos ar kergiamos su mėsinių veislių buliais. Taip gaunamos karvės žindenės, kurių pieno produkcija gerokai mažesnė, bet geresnės penėjimosi savybės. Šiuo metu populiariausi mišrūnai – tai pieninės karvės, sėklintos su belgų mėlynaisiais. Pagal 2016 m. sėklinimo statistiką, iš visų mėsinių veislių belgų mėlynųjų spermos panaudota 36 proc., angusų – 20 proc., limuzinų – 19 proc. Panaudojus šį kryžminimo metodą, iš Lietuvos buvo eksportuota daug mišrūnų veršelių.