Dalis agroverslui skiriamos Europos Sąjungos ir nacionalinės paramos atitenka vadinamiesiems sofos ūkininkams, t. y. asmenims, kurie apskritai neturi nieko bendra su žemės ūkiu. Neteisėtų paramos gavėjų identifikavimo problemą ne kartą akcentavo Europos Komisija ir Europos Parlamentas, pastaruoju metu – ir Lietuvos valstybės institucijos.

Europos Parlamento ir Tarybos dokumente, reglamentuojančiame tiesiogines išmokas, pabrėžiama, kad jos neturi būti skiriamos asmenims ar jų grupėms, kurių žemės ūkio paskirties žemę sudaro natūraliai laikoma žemė, daugiausia skirta ganyti ar kultivuoti, ir kurioje nėra vykdoma minimali valstybių narių nustatyta žemės ūkio veikla. Priimdama šias nuostatas, Lietuva, kaip ir kitos valstybės narės, privalėjo pati nustatyti nacionalines taisykles, kurios tokiems neaktyviems ūkiams ar asmenims ribotų galimybę gauti išmokas.

Ribojimai ir išimtys

Lietuva ėjo lengviausiu keliu – savo taisyklėse iš esmės nukopijavo tiesioginių išmokų reglamento reikalavimus, žemės ūkio ministro įsakymu koreguodama Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016– 2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisykles.

Lietuvoje aktyvus žemės ūkio veiklos subjektas apibūdinimas kaip fizinis ar juridinis asmuo, kuris vykdo žemės ūkio veiklą ir (arba) aktyviai ūkininkauja, vadovaudamasis žemės ūkio ministro įsakymu nustatytais žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijais, ir nevykdo tiesioginėmis išmokomis neremiamos veiklos, išskyrus numatomas išlygas.

Į Lietuvos teisę taip pat automatiškai buvo perkelti reglamente įrašyti apribojimai gauti tiesiogines išmokas oro uosto, geležinkelio, nekilnojamojo turto, vandens valymo įrenginių paslaugas ir nuolatinių sporto ir pramogų aikštelių paslaugas teikiantiems asmenims. Išimtys, numatančios teisę gauti tiesiogines išmokas tokiomis išmokomis neremiamą veiklą vykdantiems asmenims, taikomos tik tada, kai Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) yra pateikiamas nors vienas iš šių įrodymų:

• asmens ir su juo susijusių subjektų metinė tiesioginių išmokų suma už praėjusius kalendorinius metus sudaro bent 5 proc. visų pajamų, kurias asmuo gavo už praėjusius finansinius metus iš ne žemės ūkio veiklos;
• asmens ir su juo susijusių subjektų vykdoma žemės ūkio veikla yra reikšminga, t. y. pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro ne mažiau kaip 33 proc. visų už praėjusius finansinius metus gautų pajamų;
• asmens ir su juo susijusių subjektų pagrindinė veikla ar įmonės tikslas yra žemės ūkio veiklos vykdymas.

Vis dėlto reglamento nuostatos į Lietuvos teisę perkeltos neadekvačiai. Pavyzdžiui, Lietuvoje yra kalbama apie susijusių asmenų ryšius, o reglamente – apie asmenų grupes. Taigi kyla problemų vertinant, ar asmuo iš tiesų laikytinas sofos ūkininku ir negali gauti paramos. Atsiranda pavojus, kad aktyviai žemės ūkio veiklą vykdantis subjektas liks be išmokų vien dėl to, kad šalia pagrindinės veiklos užsiima, tarkime, dar ir kaimo turizmo veikla.

Pagal Lietuvoje nustatytas taisykles fizinis asmuo yra laikomas susijusiu subjektu, kai jis yra juridinio asmens direktorius ir (arba) akcininkas, ir (arba) pajininkas. Taigi, pirmiausia problema atsiranda dėl per plataus susijusių asmenų apibrėžimo. Pagal taisykles pareiškėjas yra laikomas susijusiu, jeigu turi bent vieną, tarkime, kaimo turizmo veiklą vykdančios bendrovės, akciją. Net ir tokiu niekiniu atveju agroverslas turi apie tai pranešti ir pateikti papildomus prašymus Nacionalinei mokėjimo agentūrai.

Iš plataus susijusių subjektų apibrėžimo kyla ir dar viena problema: Nacionalinei mokėjimo agentūrai reikia pateikti įrodymus apie asmenį ir su juo susijusius subjektus. Pavyzdžiui, asmuo užsiima žemės ūkio veikla ir turi 1 proc. kaimo turizmo bendrovės akcijų. NMA reikalauja, kad asmuo įrodytų, kad jo ir su juo susijusios bendrovės pagrindinė veikla ar įmonės tikslas yra žemės ūkio veikla. Akivaizdu, kad tai neįmanoma, nes kaimo turizmo bendrovė nevykdo ir nesiekia vykdyti žemės ūkio veiklos. Situacija dar labiau komplikuojasi, jeigu pareiškėjas-akcininkas yra smulkusis akcininkas. Jis gali teisiškai neturėti galimybės pateikti Nacionalinės mokėjimo agentūros prašomų įrodymų. Tarkime, verslas per vertybinių popierių biržą yra įsigijęs oro uosto veiklą vykdančios bendrovės akcijų. Tada jau iš viso nebeaišku, kodėl tokiu atveju pareiškėjas turėtų teikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai papildomus įrodymus.

Trečia įmanoma praktinė problema – tiesioginėmis išmokomis neremiamą veiklą vykdantiems asmenims taisyklėse apie išimtis gauti tiesiogines išmokas įrašytas reikalavimas pateikti „vieną iš įrodymų“. Analizuodama reglamentą, Europos Komisija yra pastebėjusi, kad asmuo, kuris savęs nelaiko sofos ūkininku, privalo turėti galimybę tai įrodyti, kitaip tariant, nuginčyti savo kaip sofos ūkininko prezumpciją.

Taigi, dabartinės Lietuvos taisyklės galimai nepagrįstai nustato baigtinį sąrašą įrodymų, kurie teikiami Nacionalinei mokėjimo agentūrai spręsti dėl asmens priskyrimo sofos ūkininkų kategorijai. Visai įmanoma, kad vadovaudamasi tokiomis taisyklėmis ir dar papildomai formaliomis Žemės ūkio ministerijos taisyklėmis, paramos administravimo agentūra nesunkiai gali „pasodinti ant sofos“ ir aktyvų ūkininką. Tokia situacija, suprantama, apaugs teisminiais ginčais, papildomomis išlaidomis agroverslui ir nuostoliais dėl laiku negautų pajamų.

Reglamentavimo naujovės

Pagal šiais metais pakeistas taisykles pareiškėjai prašomi privalės įrodyti, kad deklaruojamuose plotuose vykdo žemės ūkio veiklą. NMA praėjusiais metais identifikavo pareiškėjų rizikos grupes, kurioms bus skiriamas didesnis dėmesys atrenkant ūkius patikroms ir kuo anksčiau atskleidžiant galimus sofos ūkininkus. Identifikuoti pareiškėjų rizikos grupes NMA numatė jau paraiškų administravimo metu. Pasibaigus deklaravimui ir surinkus paraiškas, bus sudaromas paraiškose nustatytų neatitikimų sąrašas, kuriuo remdamasi, Agentūra iš pareiškėjų prašys papildomų dokumentų. Pareiškėjai, teikdami paraiškas, turi pasirašyti, kad žino taisykles ir įsipareigoja deklaruoti tik tuos plotus, kuriuos patys dirba, o NMA paprašius, turės įrodyti, kad deklaruojamuose plotuose žemės ūkio veiklą vykdo iš tiesų. Naujos taisyklės nustato, kad žemės ūkio veiklą pareiškėjas gali įrodyti vienu iš šių būdų:

• pateikti žemės ūkio produkcijos pardavimo faktą pagrindžiančius dokumentus (sąskaitą faktūrą, PVM sąskaitą faktūrą, pirkimo–pardavimo kvitą ar kt.);
• pateikti žemės ūkio paslaugų (paslaugų pirkimo/teikimo sutarčių ar kt.), žemės ūkio technikos nuomos ūkio reikmėms (nuomos sutarčių ar kt.) dokumentus. Taip pat einamaisiais metais nuo sausio 1 d. pareiškėjo, jo valdos partnerių ar susijusių subjektų vardu Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre registruotos žemės ūkio technikos (traktorių, savaeigių ir kitų žemės ūkio mašinų) dokumentus;
• jeigu pareiškėjas, jo valdos partneriai, einamųjų metų laikotarpiu nuo sausio 1 iki birželio 30 d. laiko ūkinių gyvūnų, registruotų Ūkinių gyvūnų registre, ne mažiau kaip 0,1 sąlyginio gyvulio hektarui (vertinamas visų deklaruojamų plotų ir nurodytu laikotarpiu laikytų ūkinių gyvūnų vidurkio santykis).

Pagal paraiškose nustatytų neatitikimų sąrašą pareiškėjai taip pat bus prašomi pateikti ir žemės valdymo teisę patvirtinančius dokumentus. Numatoma, kad pateikti šiuos dokumentus pareiškėjams reikės:

• jei bus nustatyta dirbtinio valdų skaldymo požymių, siekiant sukurti sąlygas kitam pareiškėjui gauti didesnę išmoką už pirmuosius hektarus, išmoką jaunajam ūkininkui;
• jei pareiškėjai fiziniai bei juridiniai asmenys turės įsiskolinimų SODRAI, juridiniai asmenys – Valstybinei mokesčių inspekcijai;
• jei pareiškėjas nebuvo įregistravęs ūkininko ūkio ir praėjusiais metais jo gautų tiesioginių išmokų bendra suma buvo didesnė nei 5 000 Eur;
• jei 2016 m. pareiškėjas buvo pripažintas neaktyviu ūkininku;
• jei pareiškėjas pavėluotai pateikė paraišką;
• jei pareiškėjas prašo išmokų už ilgiau kaip 2 metus anksčiau nedeklaruotą plotą;
• jei pareiškėjas suarė pievas;
• jei praėjusiais metais deklaruojamuose plotuose buvo nustatyti nenušienavimo atvejai;
• jei pareiškėjas, gavęs ilgalaikes sankcijas, perleido sankcionuotus plotus kitam pareiškėjui;
• jei buvo nustatytas „dvigubas“ deklaravimas (plotų persidengimas), o persidengiantis plotas yra didesnis nei 0,3 ha. Visi persidengiančius plotus deklaravę pareiškėjai turės įrodyti žemės valdymo teisę, taip pat pateikti visų deklaruotų plotų valdymo teisės dokumentus;
• jei apie naujai sutvarkytus laukus buvo pranešta iš anksto iki gruodžio 1 d., tačiau nustatyta, kad šie laukai nebuvo sutvarkyti.

Viena vertus, tokios pastangos yra sveikintinos. Iš tiesų itin svarbu sofos ūkininkus identifikuoti dar iki paramos skirstymo. Kita vertus, į įtartinųjų ratą patenkantys asmenys ir be priežasties galės patirti didelių finansinių nuostolių. Lietuvoje nereti atvejai, kai ūkiai, bendrovės žemę dirba, nors kito asmens žemės panaudos fakto galiojimas yra pasibaigęs. Dažnai taip yra dėl to, kad žemė paveldima palikuonių, kurie yra išvykę iš Lietuvos, ir gauti jų parašą sunku ar tiesiog žemės sklypo bendrasavininkių gyvenamoji vieta yra pasikeitusi.

Anksčiau tokias situacijas padėjo spręsti seniūnijų išrašomos pažymos, tačiau po paskutinių pakeitimų jos nebebus tinkamos. Siekis apsaugoti agroverslą nuo sofos ūkininkų gali atsigręžti prieš jį patį, pavyzdžiui, agroverslui bent vieną dieną pavėlavus pateikti paraišką ar turint bent vieno euro įsiskolinimą SODRAI, NMA reikalavimu jam gali tekti teikti papildomus dokumentus dėl žemės valdymo, o dalį sklypų palikti nedeklaruotus arba vėliau keisti deklaraciją. Deklaruojamų plotų pakeitimai gali lemti paramos sumažinimą, taip pat sankcijas už netinkamą deklaravimą.