Nenuspėjamos gamtos sąlygos verčia ūkininkus ieškoti būdų, kaip darbus atlikti gerai ir greitai. Pasėti žemės ūkio augalus laiku ir kokybiškai – vienas iš svarbiausių darbų, kuris lemia būsimą derlių ir pajamas.

Aštuoniolika metų Slavikų seniūnijoje ūkininkaujantys Odeta ir Kęstutis Bacevičiai nuo pat veiklos pradžios augina ne tik grūdines kultūras, bet ir cukrinius runkelius. Net tuo metu, kai Marijampolės cukraus fabrikas išgyveno ne pačius geriausius laikus, ūkininkai cukrinių runkelių neatsisakė ir, pasak Odetos Bacevičienės, nepralošė. „Ūkininkams nėra vienodų metų – vieni geresni, kiti prastesni. Kai augini daugiau skirtingų kultūrų, išgyventi lengviau. Pavyzdžiui, pernai lietūs sugadino grūdų kokybę, tačiau ūkio atsvara buvo runkeliai“, – sako Šakių r. ūkininkė, neslėpdama, kad cukriniai runkeliai – gana pelningi žemės ūkio augalai.

Bacevičiai dirba apie 700 ha, maždaug perpus sudaro nuosava ir nuomojama žemė. Be cukrinių runkelių, kuriems paprastai skirdavo apie 100 ha, augina žieminius ir vasarinius kviečius, taip pat rapsus, žirnius. Visus laukus aria, nes, O. Bacevičienės teigimu, bearimės technologijos jų ūkyje nepasiteisino. Žieminės kultūros auginamos beveik pusėje naudmenų. Cukriniai runkeliai – naudingi augalai sėjomainoje, tad plotuose, kuriuose jie augo, dažniausiai sėjamos vasarinės kultūros. Šiemet ūkininkai cukrinių runkelių plotą išplėtė iki 150 ha, nes pernai įsigijo švedų gamintojo „Väderstad“ tiksliąją 12 eilučių sėjamąją Tempo R 12. Vienu važiavimu 45 cm tarpueiliais 12 eilučių sėjančią mašiną ūkininkai naudoja ne tik cukriniams runkeliams, bet ir rapsams – sėjant kitą kultūrą reikia tik pakeisti sėjimo diskus ir mechaniškai rankenėlėmis nustatyti reikiamą sėjos gylį.

„Grūdines kultūras jau ne vienus metus sėjame su to paties gamintojo sėjos mašina Rapid – pirmiausia įsigijome 4 m, dabar dirbame su 6 m darbinio pločio sėjamąja. Kai ieškojome naujos sėjamosios vienadaigiams augalams sėti, daug konsultacijų išklausėme ir informacijos išanalizavome, tačiau galutinai apsisprendėme, kai vyras Kęstutis apsilankė gamykloje Švedijoje“, – pasakoja ūkininkė. Jos teigimu, didžiausią įtaką pasirinkimui turėjo švediškos technikos kokybė ir atliekamų darbų sparta, taip pat lengvas pritaikymas prie ūkyje turimos technikos.

Jau pernai rudenį naująja sėjamąja sėdami žieminius rapsus ūkininkai įsitikino, kad pasirinko teisingai – sėja ne tik buvo baigta greičiau, bet ir sutaupyta sėklų. Kadangi su sėjamąja pagal poreikį galima tiksliai nustatyti, kiek vienetų sėklų galima išsėti į hektarą, ir jos vienodais atstumais po vieną išsidėlioja eilutėje, sėdami hibridinės veislės rapsus Bacevičiai pasirinko 480 tūkst. vnt./ha normą, nors lig tol tradiciškai sėdavo 500 tūkst. vnt./ha. Ūkininkų skaičiavimu, sėjant Tempo R 12 sėjamąja, pavyko sutaupyti sėklų, reikalingų 5 ha apsėti. Sutaupyta ir trąšų, kurios tolygiai diskais įterptos šiek tiek giliau šalia kiekvienos sėklos. Bacevičių pasirinkto modelio sėjamoji sukomplektuota su lokalaus tręšimo įranga, o 2 200 l trąšų bunkeris įrengtas ant priekinės traktoriaus pakabos.

Neįsivaizduoja ūkininkavimo be šiuolaikinių technologijų

Grūdines kultūras ūkininkai sėja pasitelkdami navigacinę sistemą, tad ši galimybė buvo aktuali ir renkantis naująją sėjos mašiną. Švediška tikslioji sėjamoji komplektuojama su Väderstad E-Services įranga, kuri leidžia per ISOBUS terminalą sėjamąją sujungti su traktoriaus navigacine sistema, kuri automatiškai uždaro reikiamos eilutės sėjimo aparatą galulaukėje arba jei važiuojama ta pačia lauko vieta antrą kartą. „Kadangi laukai netaisyklingos formos, sėjant žieminius rapsus, teko iš automatiškai uždarytų sėkladėžių sėklas persinešti į jau ištuštėjusias, tačiau planuojamam plotui užsėti nustatytą sėklų skaičių išsėjau labai tiksliai“, – pastebi Bacevičių žentas Audrius, kuris entuziastingai ėmėsi sėjos darbų naująja mašina ir gana greitai perprato jos valdymo bei reguliavimo subtilybes.

Jo teigimu, palyginti su anksčiau turėta 6 eilučių sėjamąja, dirbant naująja mašina darbas paspartėjo dvigubai ne tik dėl didesnio vienu važiavimu apsėjamo ploto, bet ir dėl galimybės sėti tiksliai važiuojant gerokai didesniu greičiu. Su Tempo sėjamąja jaunuolis lauku važiuoja 8–10 km/val. greičiu. „Anksčiau vienam žmogui susidoroti su sėjos darbais nepavykdavo. Šiais metais pasėjau vienas, be pamainos“, – džiaugiasi Audrius. Džiugina jį ir sėjos kokybė – iPad planšetėje, kuria per Wi-Fi bevieliu būdu sėjamoji valdoma ir kurioje galima matyti jos darbo rezultatus, rodomas mažiausias 96 procentų tikslumas, nepaisant to, kad Bacevičių dirbamose žemėse vyrauja gana skirtingos struktūros dirvožemiai ir ne visi laukai lygūs. Nors Audrius sėjo dideliu greičiu, tačiau tai neturėjo įtakos sėjimo tikslumui. Tai užtikrino patentuota „Väderstad“ technologija – unikalus Gilstring sėklų dozatorius, dideliu greičiu sėklas po vieną iššaunantis suspaustu oru.

Tolygiai pasėti kukurūzai – stabilaus primilžio garantas

Kelmės r. gyvulininkystės ūkio šeimininkas Liudvikas Janušauskas neslepia, kad kukurūzų laukas, apsėtas tiksliąja Tempo sėjamąja, jam prieš porą metų padarė didžiulį įspūdį. „Šia sėjamąja šalia mano laukų buvo pasėti kukurūzai. Skirtumas buvo akivaizdus – kaimyno pasėlis buvo tolygus, vienodais atstumais vienas nuo kito išdygę kukurūzai augo po vieną, eilutėje nebuvo tuščių tarpų“, – pasakoja L. Janušauskas. Jo teigimu, taip pasėti kukurūzai turi didesnę tikimybę užauginti didesnę burbuolę, kuri yra svarbiausias krakmolo šaltinis gyvulių racione.

Trylika metų Šalteniuose ūkininkaujantis Liudvikas augina beveik 700 gyvulių, iš kurių – 270 melžiamų karvių. Jų skaičių ūkininkas dar galvoja didinti 10–20 proc., didesnę plėtrą planuotų, jei pavyktų pasistatyti naują šiuolaikišką fermą. Dirba jis 350 ha žemės, kurią skiria žolei ir kukurūzams – iš jų gamina silosą gyvuliams šerti. Kukurūzų silosas sudaro du trečdalius, žolės – vieną trečiąją raciono. Dėl žemės trūkumo ir kalvoto reljefo grūdinių kultūrų ūkininkas neaugina, tačiau kasmet kukurūzais sėja 130 ha plotą.

„Jei kukurūzai neužaugtų, t. y. nesubrandintų burbuolių, tektų karves parduoti mėsai, todėl ir sėti jų bet kaip negalim sau leisti. Tad stengiamės pasėti kuo vienodesniais atstumais, be sudvigubinimų: viena, sėklos gana brangiai kainuoja, antra, sėja turi įtakos derliui, o svarbiausia – nuo to priklauso karvių primilžiai“, – gero kukurūzų derliaus svarbą pabrėžia ūkininkas, vidutiniškai iš karvės per laktaciją melžiantis nuo 9,5 iki 10 tonų pieno.

Tad norėdamas pagerinti kukurūzų sėjos tikslumą, L. Janušauskas nusprendė įsigyti pakabinamą šešių eilučių Tempo T 6 sėjamąją su 1 700 l trąšadėže ir startinių trąšų įterpimo įranga. Šį pavasarį pirmą kartą ja pasėjo kukurūzus 75 cm tarpueiliais, hektarui skirdamas 85 tūkst. kukurūzų grūdų. „Tokia norma sėdavau lig šiol, tad nerizikavau. Tačiau jei pasėlis sudygs tolygiai, spėju, kad kitais metais normą reikės šiek tiek sumažinti ir sėti 80 tūkst. vnt./ ha“, – sako ūkininkas.

Gyvulininkystės ūkyje dirba 21 darbuotojas, tie patys žmonės ir gyvulius prižiūri, ir pašarais bei sėja rūpinasi, tad darbus atlikti ne tik laiku, bet ir kuo greičiau ypač aktualu. „Su naująja sėjamąja šiemet kukurūzus pasėjome per penkias dienas, anksčiau sėja ilgiau trukdavo. Norėdami kuo tiksliau pasėti su senąja mašina sėdavome 8 km/val. greičiu, su Tempo – 12–13 km/ val., nors gamintojas teigia, kad kukurūzus tiksliai sėti galima važiuojant net 18 km/val. greičiu“, – pasakoja ūkininkas. Jis sutinka, kad geriausiai sėjamosios galimybės atsiskleistų, jei būtų dirbama dideliame lauke, jo ūkio laukai nėra dideli – mažiausias 1 ha, didžiausias – 25 ha ploto.

Ilgiausiai tame pačiame lauke kukurūzus L. Janušauskas yra auginęs 11 metų, tačiau kas penkerius metus atnaujindamas pievas, keičia ir kukurūzų auginimo vietą. Laukus aria, paskui kultivuoja Väderstad kultivatoriumi, prieš sėją išbarsto karbamido trąšas, o sėdamas kukurūzus lokaliai įterpia kompleksines trąšas. Ūkininkas pripažįsta, kad šiemet neišnaudojo visų Tempo sėjamosios galimybių – ji sukomplektuota su papildomomis dėžutėmis, į kurias galima pilti ir kartu įterpti arba chemines medžiagas, pavyzdžiui, pasėliui nuo spragšių apsaugoti, arba startines trąšas kukurūzų dygimui paskatinti. „Žemės ūkiui didelę įtaką daro gamta, tačiau ūkininkas turi padaryti viską, kas priklauso – laiku ir tinkamai pasėti, patręšti, nupurkšti nuo piktžolių“, – sako Kelmės r. gyvulių ūkio šeimininkas ir vadovas.