Dirvą, aplinką ir energiją tausojančios neariminės žemės dirbimo ir sėjos technologijos taikomos jau gana plačiai. Bene kiekvienas, naudojantis šias technologijas, gali įvardinti ne po vieną jų privalumą ir trūkumą. Tačiau retas kuris gali atsakyti į vieną labai svarbų klausimą – kokie žemės dirbimo ir sėjos noragėliai geriausiai tinka neariminėms technologijoms.

Neariminės žemės dirbimo ir sėjos technologijos įgauna vis didesnį pagreitį. Kiekvienais metais pasaulyje vidutiniškai po 5–6 mln. ha padidėja dirvų plotai, kuriuose naudojamos naujosios šiuolaikinės neariminės technologijos, apimančios minimalų ir juostinį žemės dirbimą bei tiesioginę sėją į visiškai neįdirbtą dirvą. Didžiausi tokių technologijų entuziastai yra JAV, Lotynų Amerikos ir Australijos žemdirbiai, kur vyrauja labai stipri dirvožemio erozija. Pastaraisiais metais ir Europoje neariminės dirvožemį tausojančios technologijos tapo labai populiarios. Lietuva nėra jokia išimtis. Jau dabar nemažai žemdirbių taiko tausojamąsias minimalaus žemės dirbimo arba tiesioginės sėjos technologijas.

Pavasarį Aleksandro Stulginskio universitete praūžusioje tarptautinėje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi... 2017“ buvo galima matyti, kad beveik visi žemės ūkio technikos pardavėjai, prekiaujantys žemės dirbimo ir sėjos mašinomis, gali pasiūlyti nemažą asortimentą mašinų, tinkančių neariminėms žemės dirbimo technologijoms. Tik juostinis žemės dirbimas Lietuvoje dar skinasi kelią. Kadangi technologija nauja, tai ir žemės ūkio technikos šiai technologijai dar nėra daug. Žinoma, didieji žemės ūkio technikos gamintojai jau turi sukonstravę ir pagaminę juostiniam žemės dirbimui tinkančias mašinas. Tačiau kol dar trūksta teorinių ir praktinių žinių, kaip ši technologija veikia, ypač svarbus uždavinys tenka mokslininkams, kurie pirmieji turi atsakyti į žemdirbiams rūpimus klausimus.

Mašinų konstrukcija ir augalinės liekanos dirvoje

Augalinių liekanų išsaugojimas dirvos paviršiuje yra vienas svarbiausių dirvosauginių tikslų neariminėse tiesioginės sėjos, minimalaus ir juostinio žemės dirbimo technologijose. Tam labai didelę įtaką turi žemės dirbimo ir sėjos mašinų konstrukcija. Ypač svarbų vaidmenį čia vaidina darbinės dalys, turinčios tiesioginį sąlytį tiek su dirva, tiek su augalinėmis liekanomis. Taigi noragėliai ir yra tos dalys, kurios tiesiogiai veikia dirvą ir augalines liekanas.

Jau daug metų mokslininkams, žemdirbiams ir technikos gamintojams kyla klausimas, kokios konstrukcijos noragėliai geriausiai tinka neariminėms žemės dirbimo technologijoms, kai dirvos paviršiuje lieka augalinių derliaus liekanų. Plačioji visuomenė pasidalinusi į dvi beveik lygias dalis. Vieni mano, kad tokiomis sąlygomis geriau tinka diskiniai, kiti – ne diskiniai (kaltiniai, strėliniai ir kt.). Daugelyje šalių skirtingomis sąlygomis yra atlikta įvairaus pobūdžio mokslinių tyrimų, kuriuose naudoti įvairių konstrukcijų noragėliai. Dauguma pripažįsta, kad kaltiniai, strėliniai ir kiti panašios formos noragėliai ne visada geba gerai dirbti dirvose, kurių paviršiuje gausu augalinių derliaus liekanų. Tačiau taip pat daugelis įsitikinę, kad tokios konstrukcijos noragėliai lokaliai trąšas įterpia geriau nei diskiniai noragėliai.

Bene geriausiai vertinami įvairių konstrukcijų kombinuoti noragėliai, kuriais galima kokybiškai įdirbti įvairių savybių dirvas ir užtikrinti puikius augalų derlingumo rodiklius. Išsamų noragėlių lyginamąjį tyrimą atliko J. Bakeris su kolegomis. Jie įvertino tiesioginės sėjos sėjamųjų 7 skirtingų konstrukcijų noragėlius penkių balų sistemoje pagal 28 rodiklius, kurie gana išsamiai apibūdina noragėlių veikimą skirtingomis sąlygomis.

Kaltiniai ir strėliniai noragėliai

Tiesioginės sėjos sėjamosiose naudojami kaltiniai noragėliai būna siauri ir platūs. Siauri dažniausiai būna nuo 1,0 iki 3,0 cm, platūs – nuo 3,0 iki 6,0 cm ir platesni.

Pagrindiniai kaltinių noragėlių privalumai:

• puikiai tinka darbui šlaituose;
• užtikrina gerą augalų sėklų įterpimą ant kietesnio dirvos pagrindo, išvengiant sėklų įterpimo į plyšį, kai sėklos pakimba tarp dirvos paviršiaus ir vagutės dugno;
• gali kokybiškai dirbti įvairaus sunkumo ir lipniose dirvose;
• puikiai tinka kelioms technologinėms operacijoms atlikti vienu važiavimu, tai yra prie jų lengvai gali būti tvirtinamos tiek sėkloms, tiek ir trąšoms įterpti reikalingos darbinės dalys;
• palyginti su kitais noragėliais, atskirų darbinių dalių, liečiančių dirvą, nusidėvėjimas yra gana nedidelis;
• greičiausiai dylančios darbinės dalys (antgaliai) gali būti lengvai pakeičiamos, o jų kaina dažnai būna mažesnė negu kitų noragėlių darbinių dalių.

Pagrindiniai trūkumai:

• kemšasi augalinėmis liekanomis, ypač tais atvejais, kai dirvos paviršiuje jų yra daug ir jos susmulkintos bei paskleistos gana netolygiai;
• priklausomai nuo konstrukcijos, turi savybę sutankinti vagutės dugną ir suglaistyti jos šonus;
• negeba užtikrinti savaiminio sėklų vagutės užsidarymo;
• dėl smailo smigimo kampo į dirvą kaltiniai noragėliai gali gana gerai dirbti akmenuotose dirvose, tačiau darbinio proceso metu iškelia akmenis į dirvos paviršių, o tai gali trukdyti vėlesniems pasėlių priežiūros ir derliaus nuėmimo technologiniams procesams;
• tokios konstrukcijos noragėliai ne visada užtikrina tolygų sėklų įterpimą labai sekliame gylyje.

Strėlinių noragėlių privalumai ir trūkumai labai panašūs į kaltinių noragėlių. Jie supurena didesnį dirvos plotą, tačiau šiek tiek prasčiau dirba akmenuotose dirvose bei sunkiau išlaiko tolygius darbo technologinius parametrus, dirbant didesniais greičiais. Analizuojant visus strėlinių ir plačių kaltinių noragėlių rodiklius, nustatyta, kad šių noragėlių veikimas skirtingomis sąlygomis yra vertinamas šiek tiek silpniau negu siaurųjų kaltinių.

Diskiniai noragėliai

Standartiniai viendiskiai ir dvidiskiai noragėliai plačiai naudojami neariminėse žemės dirbimo ir sėjos technologijose. Šiek tiek rečiau naudojami trijų diskų arba pasvirusių diskų noragėliai. Diskiniai noragėliai, palyginti su kaltiniais ir strėliniais, geriau dirba dirvose, kuriose yra likusių praėjusio derliaus augalinių liekanų – didžioji dalis liekanų paliekamos tose pačiose vietose, nepermetant jų toliau nuo vagutės. Tačiau tais pačiais diskiniais noragėlias kartu, tik skirtingose vietose, įterpti sėklas ir trąšas yra sunku. Darbinių dalių, turinčių sąlytį su dirva, nusidėvėjimo laipsnis aukštesnis, jų kaina didesnė, palyginti su ne diskiniais noragėliais.

Vertinant visus 28 rodiklius, suminis diskinių noragėlių balas yra šiek tiek prastesnis negu kaltinių ir strėlinių. Iš diskinių geriausiai įvertinti viendiskiai, prasčiausiai – dvidiskiai noragėliai.

Pasvirusių diskų noragėliai

Tiesioginės sėjos metu vertikaliai sumontuotais diskiniais sėjos noragėliais prapjaunamas viršutinis dirvos sluoksnis ir suformuojama vagutė, tačiau kietose dirvose sunku tokią vagutę užspausti. Už noragėlių sumontuoti prispaudimo voleliai ne visada geba tai užtikrinti. Todėl kai kurie sėjamųjų gamintojai ėmė siūlyti sėjamąsias su pasvirusių diskų noragėliais, kurie kur kas geriau užtikrina netgi savaiminį sėklų vagutės užsidarymą. Be to, tokių noragėlių poveikis dirvai yra gerokai mažesnis negu vertikaliai smingančių diskų.

Pasvirusių diskų noragėliai gaminami iš dviejų skirtingo skersmens diskų. Didesnio skersmens diskas prapjauna dirvos paviršių, o mažesnis diskas užbaigia formuoti vagutę sėkloms įterpti. Diskų pasvirimo nuo vertikalios ašies kampas būna apie 25 laipsnius. Tokios konstrukcijos noragėliais įterptos sėklos yra labai lengvai užspaudžiamos įvairios konstrukcijos prispaudimo voleliais – taip užtikrinamas geras sėklų ir dirvos sąlytis.

Kombinuoti noragėliai

Neariminėse žemės dirbimo ir sėjos technologijose labai dažnai susiduriama su įvairiais veiksniais, darančiais įtaką sėjos kokybei. Kietas dirvos paviršius, praėjusio derliaus augalinės liekanos, sėklų ir trąšų įterpimas vienu važiavimu yra svarbiausi veiksniai, kurie daro bene didžiausią įtaką sėjos noragėlių darbui. Vienos konstrukcijos noragėliai geriau dirba vienomis sąlygomis, kiti – kitomis. Sėjamųjų gamintojai, spręsdami šias problemas, bando vis naujas kombinuotas noragėlių konstrukcijas.

Vieni iš tokių yra Cross Slot noragėliai, sudaryti iš diskinių ir pleištinių noragėlių. Vertikalus išpjaustytų ašmenų diskas stovi centre, o iš abiejų jo pusių yra sumontuoti siauri pleištiniai noragėliai, kurių galai užlenkti į šonus. Šie lenkti galai abiejose noragėlio išbrėžtos vagutės pusėse suformuoja tam tikras ertmes dirvoje, iš kurių vienoje įterpiamos sėklos, o kitoje – trąšos. Taip puikiai užtikrinamas sėklų ir trąšų įterpimas vienu važiavimu. Sėklos ir trąšos tarpusavyje nesiliečia, nes yra nutolusios per tam tikrą atstumą. Ir sėklos, ir trąšos įterpiamos ant dirvos pagrindo, bet ne į diskų padarytą plyšį dirvoje.

Poveikis dirvai ir degalų sąnaudos

Lyginamasis skirtingų tiesioginės sėjos noragėlių vertinimas parodė, kad kombinuoti noragėliai yra gerokai pranašesni už kaltinius, strėlinius ir diskinius noragėlius. Nowatzki ir kiti Šiaurės Dakotos valstybinio universiteto mokslininkai, tyrę įvairių noragėlių poveikį dirvai ir degalų sąnaudoms, nustatė, kad sėjamosiomis su kombinuotais noragėliais, sėjant 18–25 cm tarpueiliais, yra paveikiama arba sujudinama tik apie 15 proc. viso dirvos paviršiaus. Panašiu procentu dirva paveikiama sėjant ir viendiskiais noragėliais, tačiau jeigu vienu važiavimu sėjama ir lokaliai tręšiama atskirais viendiskiais noragėliais, tuomet paveikiama apie 35 procentai dirvos. Sėjant dvidiskiais noragėliais, priklausomai nuo jų konstrukcijos, gali būti paveikiama nuo 25 iki 65 proc. (jeigu naudojami augalinių liekanų nužertuvai – iki 90 proc.), kaltiniais noragėliais – nuo 65 iki 90 proc. dirvos.

Kartu atlikti degalų sąnaudų tyrimai parodė, kad dirbant sėjamosiomis su kaltiniais noragėliais reikia maždaug apie 6,9 l/ha, o dirbant su viendiskiais arba dvidiskiais noragėliais – nuo 3,3 iki 4,0 l/ ha. Sėjamųjų su kombinuotais noragėliais degalų sąnaudos buvo apie 3,7 l/ ha.

Pabaigai

Šiuolaikinės neariminės žemės dirbimo ir sėjos technologijos neįmanomos be naujų techninių sprendimų ir modernių žemės ūkio mašinų. Svarstant, kokia sėjos technika ir kokie sėjos noragėliai yra tinkamiausi, labai svarbu numatyti sąlygas, kuriomis sėjamosios privalės dirbti.

Iš pateiktų vertinimų matome, kad vienomis sąlygomis geresni yra kaltiniai ir strėliniai, kitomis – diskiniai noragėliai. Norint pasiekti geriausią sėklų įterpimo kokybę, didelį derlių ir darbo efektyvumo rezultatą, svarbūs yra visi aspektai.