23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2017/06
Kavamobilis
  • Renaldas GABARTAS
  • Mano ūkis

Naujo automobilio krikštynos beveik visada sukelia migreninius galvos skausmus rinkodaros specialistams. Pavadinti ratuotį taip, kad jo vardas bent jau populiariausiomis pasaulio kalbomis skambėtų šauniai, nekeltų dviprasmiškų minčių ir nebūtų panašus į lingvistinį nesusipratimą – Nobelio premijos vertas darbas. Neatsitiktinai daugelis automobilių gamybos kompanijų stengiasi išvengti tokių rūpesčių ir visą siūlomų modelių gamą paprasčiausiai numeruoja. „Opel“ taip niekada nesielgė. Ir kai jau atrodo, kad teisingų žodžių limitas seniausiai išeikvotas, vokiečiai traukia naują kozirį. Būtent taip nutiko pasirodžius subkompaktiniam visureigiui Mokka.

Geros kavos gurkšnis ne tik pakelia nuotaiką, suteikia žvalumo, bet ir turi daugybę sveikatai naudingų savybių: apsaugo ląsteles nuo vėžį sukeliančių medžiagų, neleidžia didėti cholesterolio kiekiui, skatina kraujo cirkuliaciją, gerina atmintį ir t. t. Kitaip tariant, absoliučiai daugumai civilizuoto pasaulio gyventojų kava asocijuojasi su teigiamais dalykais. Tad vienos populiariausių ir žinomiausių, pirmosios į Europą atkeliavusios pikantiškos kavos vardu – „Mokka“ – pakrikštyti automobilį yra tiesiog genialu.

Panašiais epitetais galima apibūdinti ir strateginį „Opel“ sprendimą kompanijos meniu papildyti tarpinę poziciją tarp hečbeko Corsa ir visureigio Antara (aiškumo dėlei – tarp Nissan Juke ir Nissan Qashqai). Šiek tiek užbėgant įvykiams už akių galima pastebėti, kad per pirmuosius ketverius metus šio ratuočio pardavimai pasiekė 600 tūkst. egzempliorių. Turint galvoje, kad Mokka turi daugiau nei dvi dešimtis konkurentų, tai vienareikšmiškai puikus rezultatas, leidžiantis Mokka tituluoti sėkmingiausiu „Opel“ modeliu, simbolizuojančiu pastarųjų metų kompanijos renesansą.

Kai 2012-aisiais Opel Mokka pasirodė viešumoje, žiniasklaidai skirtų pirmųjų bandymų dalyvius, kaskart stabtelėjusius poilsio aikštelėse, ne šiaip akimis varstydavo smalsuoliai, bet ir prašydavo leisti pasimatuoti neįprasto dydžio automobiliuką. Tai padarę – pabandę susirangyti prie vairo – laukan išlipdavo plačiai šypsodamiesi vien dėl to, kad vairuotojo darbo vieta apskritai ir sėdynės konkrečiai išskirtinai ergonomiškos.

Kad tai nėra subjektyvus vertinimas, liudija Vokietijos gydytojų ir inžinierių susivienijimas, inicijavęs projektą „Sveikų nugarų akcija“ (AGR – Aktion Gesunder Rücken e.V.). Užfiksavę, kad apie 70 proc. Vokietijos gyventojų kenčia dėl įvairių nugaros skausmų, AGR projekto iniciatoriai pradėjo garsiai kalbėti apie būtinybę kasdien naudojamus daiktus – pradedant biuro baldais ir baigiant automobiliais – konstruoti taip, kad jais naudojantis kuo mažesnį krūvį gautų nugaros raumenys. „Opel“ šioms „smulkmenoms“ skyrė itin daug dėmesio ir per keletą metų sugebėjo absoliučiai visus savo modelius sertifikuoti pagal AGR standartus. Tai yra patobulino interjerą ir sėdynes pagal ortopedinius reikalavimus bei sudarė galimybes keturiomis kryptimis (pirmyn, atgal, aukštyn ir žemyn) reguliuoti juosmens atramą, kilnoti sėdimąją vietą, keisti jos ilgį bei reguliuoti viršutinę atlošo dalį.

Bet grįžkime prie tų dalykų, kuriuos kiekvienas racionaliai mąstantis automobilio pirkėjas pradeda analizuoti prieš atnaujindamas šeimos transporto parką. Pirmas klausimas, kokius kasdienių kelionių uždavinius mašina turėtų padėti spręsti – kiek žmonių, kokiais keliais važinės, kiek bagažo ims drauge? Prieš keletą mėnesių gerokai atnaujintos Mokka X (pastarasis simbolis nuo šiol bus naudojamas visų „Opel“ krosoverių ir SUV kategorijos automobilių pavadinimuose, nepriklausomai nuo varančiųjų ratų skaičiaus) salone erdvu, tačiau ant galinės sėdynės trise spaustis galima nebent prispyrus rimtam reikalui. Tas pats pasakytina apie bagažinę. 356 l tūris tikrai neleidžia pasiimti į žygį pusės gyvenimo. Nebent į kelionę susiruoštumėte dviese ir bagažo erdvę išplėstumėte nulenkdami galinių sėdynių atlošus. Auginantieji bent vieną mažametį įpėdinį ar didesnė kompanija greičiausiai turėtų pagalvoti apie kitokias alternatyvas.

Jei toks dydis iš principo tinka, tada Mokka X galima laikyti racionaliu pasirinkimu. Salono erdvė ne tik patogiai suplanuota, bet ir pasižymi itin geru akustiniu komfortu. Nei benzininio, nei dyzelinio variklio skleidžiamo triukšmo važiuojant visai nesigirdi. Interjero apdailai panaudotos minkštos, malonios liesti medžiagos. Prietaisų skydelis nėra perkrautas nereikalinga informacija. Navigacija ir IntelliLink multimedijos sistema su dideliu 8 colių skersmens liečiamuoju ekranu (bazinėje versijoje – 7 colių), nesunkiai perprantama, o valdymo mygtukai bei prietaisai išdėstyti dar patogiau.

Patys „Opel“ atstovai pabrėžia, kad nuo šiol Mokka X pasižymi geriausiu junglumu klasėje. Multimedijos sistemoje įdiegtas Apple CarPlay ir Android Auto funkcionalumas pirmus metus nemokamas, o vėliau 99,50 eurų per metus kainuojanti Opel OnStar programa leidžia visą parą išsikviesti budintį operatorių, jeigu nutinka kokia bėda, prireikia paslaugos, patarimo ar patenkate į kokią nors nestandartinę situaciją. Keliaujant galima naudotis 4G/LTE interneto prieiga su Wi-Fi bei daugybe įvairių programėlių.

Dar viena naujovė, atkeliavusi iš Astra bei Insignia modelių – daugiafunkciai AFL (Adaptive Forward Lighting) išmanieji LED žibintai. Jie visiškai automatizuoti ir reaguoja į aplinką: priklausomai nuo situacijos, automatiškai koreguoja apšvietimo lygį ir užtikrina, kad skleidžiama šviesa neakintų kitų vairuotojų. Ši sistema gali pasigirti 9 skirtingomis funkcijomis-apšvietimo moduliais, tokiais kaip „miesto apšvietimas“, „užmiesčio apšvietimas“, „keliautojo režimas“, „posūkių įveikimas“, „atbulinės eigos“, ir „stovėjimo“ režimai. LED sistema pakeitė dabartinius Bi-Xenon AFL žibintus. LED pasižymi puikia apšvietimo kokybe, suteikiančia galimybę matyti „tikrąsias“ spalvas ir daiktų kontūrus. Be to, ši sistema neleis abejoti jos greitesne reakcija, patikimumu ir ilgaamžiškumu.

Opel Eye kameros priekinio stiklo viršuje ir kitos dirbtinio intelekto sistemos sugeba atpažinti eismo ženklus, perspėti apie gresiantį susidūrimą, sumažėjusį atstumą nuo priekyje važiuojančios mašinos, nukrypimą nuo savos eismo juostos. Beje, vokiška elektronika tai daro neįkyriai, todėl, judant siaurais, vingiuotais keliukais, nereikia jos išjunginėti.

Važiavimo komfortas su Mokka X iš esmės atitiko lūkesčius: tai ne Premium klasės aparatas, turintis iš dalies trumpą tarpuašį, todėl apie asfalto raukšles ar provėžas sužinosite iš karto, kai tik jos pasipainios po ratais. Kita vertus, važiuoklės reguliavimui geriausiai tinkantis epitetas yra „minkšta“, todėl net po ilgesnių kelionių nesijauti pervargęs. Taip pat reikia susitaikyti su mintimi, kad tai nėra sportinis automobilis – bandymus įrodyti priešingai greičiausiai pristabdys iki atramų suveikę amortizatoriai.

Šio visureigio pravažumo savybės, sprendžiant pagal Lietuvos „Metų automobilio 2017“ bandymų „Peak Point“ stenduose ir kliūčių ruožuose užfiksuotus rezultatus – beveik niekuo nesiskiria nuo kitų SUV. Kėbulo standumas įvertintas aukščiausiu galimu balu, o keturių varančiųjų ratų sistema leidžia tikėtis, kad lengvoje bekelėje jokių problemų nekils. Važiuojant įprastu režimu dirba tik priekinė ašis, o atsiradus ratų praslydimui, įsijungia ir galinė bei atitinkamai paskirstoma jėga į ratus. „Pajutusi“ šlapią kelio dangą, elektronika gali iki 100 proc. galios perkelti galiniams ratams.

Tokia sistema, be abejonės, padeda taupyti degalus. Versija su benzininiu 1,4 l darbinio tūrio varikliu, generuojančiu 152 AG, ir 6 laipsnių automatine pavarų dėže, pavyko keliauti vidutiniškai deginant 6,8 l/100 km, t. y. iš esmės tiek, kiek deklaruoja gamintojai.

Pigiausia naujojo Mokka X modifikacija su 1,6 l benzininiu 115 AG jėgos agregatu bei mechanine penkių pavarų transmisija kainuoja mažiau kaip 19 tūkst. eurų. Maksimaliai prabangiai sukomplektuoto automobiliuko kaina priartėja prie 30 tūkst. eurų. Modelis su turbodyzeline jėgaine (beje, sukuriančia itin gyvybingos mašinos įspūdį) kišenę paplonintų 24 tūkst. eurų.