Liepos pabaigoje prasidės nemažas išbandymas šalies ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms. Ar visa technika suremontuota, paruošta, aprūpinta reikiamomis priemonėmis, kad su mažiausiais nuostoliais būtų galima nuimti derlių? Tad kol derliaus nuėmimo technika dar stovi garaže, pats laikas atlikti būtinus darbus, kad būsima javapjūtė praeitų sklandžiai.

Gyvenimiška praktika rodo, kad apie 80 proc. kombainų prastovų laukuose susiję būtent su prasta remonto kokybe ir netinkamu kombainų paruošimu darbui. Nauji kombainai eksponuojami tik parodose. Tai visiems suprantama, nes jau ir vieną sezoną dirbusio kombaino negalima vadinti nauju, ypač jeigu jis dirbo ne visai palankiomis sąlygomis, prastai sukultūrintuose laukuose. O senesnių kombainų paruošimui javapjūtei reikia skirti ypač daug dėmesio. Netikslinga, o kartu ir nuostolinga kombainų paruošimo darbus atidėlioti ir dėl to, kad prieš pat javapjūtę išauga atsarginių detalių paklausa, todėl ir jų kaina gali padidėti.

Kad lengviau ir tiksliau būtų galima rasti „opias“ kombaino vietas, kombainininkams pirmiausia reikėtų prisiminti praėjusios javapjūtės kombaino darbo sutrikimus (nekalbant jau apie netyčia „iškultą“ didesnį akmenį). Problemines vietas reikia ypač atidžiai apžiūrėti, įvertinti jų būklę, jeigu būtina, suremontuoti kombaino agregatus, darbines dalis arba pakeisti jas naujomis.

Ir seni kombainai turi nebarstyti grūdų

Jeigu žiemą ar pavasarį nespėjote kruopščiai patikrinti senų kombainų techninės būklės arba defektai išryškėjo dabar, atliekant būtinuosius paruo-šimo darbus, – nedelskite. Kruopščiai patikrinkite visą kombainą – kai kurias darbines dalis galbūt reikia suremontuoti arba pakeisti naujomis.

Kombaino pjaunamoji. Daugelis ūkininkų neturi pastogių ir pjaunamąsias per žiemą laiko lauke po atviru dangumi. Gamybinė praktika rodo, kad apie pusė visų pasitaikančių javų kombainų gedimų tenka pjaunamajai. Tokios yra laikymo po atviru dangumi pasekmės. Pjovimo aparatui, kaip ir kitoms darbinėms dalims, visų pirma reikalinga išorinė apžiūra. Įdedame dalgį, prieš tai patikrinę, ar jis su visais segmentais, ar jie nenutrupėję, ar prispaudimo plokštelės neišdilusios, ar pjovimo pirštai neišlankstyti (jų tiesumą per visą pjaunamosios plotį galima patikrinti su paprasta virvute). Pjaunamasis aparatas gerai veiks, jei dalgio segmentai guls prie pirštų plokštelių, o dalgis bus sucentruotas. Dalgio pavaros mechanizme neturi būti laisvumo, jos turi dirbti be bildesių (dėl kliuvinių) ir triukšmo. Kiek įmanoma, būtina sumažinti tarpus tarp pjaunamosios sraigės vijų ir skydelių, esančių prie pjaunamosios korpuso vertikalios sienelės, kad ilgi javų stiebai nesivyniotų ant sraigės. Jeigu neįmanoma sureguliuoti 1–2 mm tarpelio arba pats skydelis jau netinkamas, galima iš 3 mm juostos pagaminti naują kiek platesnį už originalą skydelį.

Svarbu patikrinti, ar pjaunamoji sandariai sujungta su nuožulniąja kamera (ypač naudotų rusiškų kombainų). Kai šoniniai skydeliai ar apatinis skydas nesutvarkyti, gali byrėti grūdai. Reikia patikrinti, ar nėra pradilęs bei labai išlinkęs nuožulniosios kameros dugnas. Kai jis pernelyg išlinksta, javų masė netolygiai tiekiama į kuliamąjį aparatą. Tada jis dirba smūgiais (kombainas „vaitoja“), padidėja grūdų nuostoliai bei tikimybė kūlimo aparatui užsikimšti. Todėl reikia išlyginti net ir nedidelį nuožulniosios kameros dugno įlinkį. Išlyginus galima jį sutvirtinti – skersai pritvirtinti du 45 x 45 mm kampuočius arba colinius vamzdžius. Nuožulnųjį transporterį reikia įtempti taip, kad jo skersiniai neliestų kameros dugno. Tikslinga patikrinti ir nuožulniosios kameros sujungimo su kuliamosios korpusu sandarumą, nes jeigu bus atsiradę plyšelių – pro juos bus barstomi grūdai.

Kad nebūtų laužomi užsikimšę kombaino mechanizmai, ant daugelio velenų yra įtaisytos apsauginės movos. Dėl per daug užveržtų movų ypač dažnai sulaužomi lenktuvai. Todėl prieš pjūtį reikia movų sureguliavimą patikrinti dinamometriniu raktu. Neturint kuo pamatuoti perduodamo sukimo momento, movas galima sureguliuoti pagal spyruoklių suspaudimą. Spyruoklės raktu suveržiamos tiek, kad jų vijos susiliestų, tada veržlės atsukamos atgal 1–2 apsisukimus frikcinėms movoms ir 6 apsisukimus – kumštelinėms movoms. Kad movos normaliai veiktų, reikia sutepti jų stebules.

Prieš pjūtį ir per ją reikia tikrinti, o prireikus ir reguliuoti, diržų įtempimą. Per stipriai įtempus diržus, jie greitai susidėvi, taip pat greičiau susidėvi guoliai ir velenai. Palaisvėjus diržams, darbinės dalys sukasi lėčiau, jos gali pradėti kimštis, taip pat gali padidėti ir grūdų nuostoliai. Palaisvėjus variklio ir priekinės tarpinės pavaros diržams, visos darbinės dalys sukasi lėčiau, javai ne visiškai iškuliami, grūdai nepakankamai iškratomi iš varpų, daugiau jų lieka peluose. Ypač tinkamai reikia įtempti kratiklių pavaros diržą, nes, jam atsileidus, kratiklių velenas suksis lėčiau ir daug grūdų liks šiauduose. Tinkamai turi būti įtemptos ir grandinės. Per laisva grandinė gali peršokti per žvaigždučių dantis arba nukristi. Nereikia grandinių įtempti ir per daug – labiau bus apkrauti velenai, guoliai ir pačios grandinės, dėl ko visos šios detalės greičiau dils.

Kombaino kuliamoji. Didelio dėmesio reikalauja kuliamojo aparato dangtis, ypač senesnių kombainų. Po jo kraštais derėtų padėti porolono ar kitos medžiagos juostas ir gerai prispausti fiksatoriais. Dirbant svarbu stebėti, kad jie neatsipalaiduotų. Taip pat reikia patikrinti ir išvalyti akmenų gaudyklę (jeigu kombainas ją turi). Žemių ir akmenukų pripildyta gaudyklė nebeatliks savo funkcijos, todėl padidės tikimybė akmenims patekti į kombainą.

Kuliamojo aparato tvarkingumu būtina įsitikinti dar prieš pjūtį, ypač įsigijus naudotą kombainą, nes ir vienas akmuo, patekęs į kombainą, gali sugadinti visą kūlimo aparatą. Todėl reikia patikrinti, ar neišlankstytos pobūgnio skersinės juostelės – jas ištiesinti yra sunku, pirkti naują pobūgnį – brangu. Tikriname ir patį kūlimo būgną: ar nesulinkę arba per daug nesusidėvėję spragilai, ar būgnas neturi radialinio mušimo. Nepašalinus tokių defektų, nepavyks gerai sureguliuoti kūlimo tarpų. Svarbu patikrinti ir pobūgnio valdymo mechanizmą bei sureguliuoti pradinius tarpus tarp būgno ir pobūgnio taip, kad jie būtų vienodi abiejose kuliamosios pusėse.

Reikėtų patikrinti ir kuliamosios būgno bei ventiliatoriaus pavarų variatorių veikimą, kad būtų galima nustatyti norimą sukimosi dažnį. Svarbu tinkamai sureguliuoti ir kombaino valomąją. Patyręs kombainininkas niekada nebaigs javapjūtės rapsų nuėmimu. Tačiau jeigu taip pasielgti privertė gyvenimiškas būtinumas, dar prieš žiemos sezoną reikėjo ne tik išvalyti visą kombainą, bet ir išimti sietus, juos sutepti ir per žiemą laikyti patalpoje, kad būtų išvengta tarpų tarp sietų žvynų reguliavimo problemų. Tarpai tarp viršutinio sieto žvynų turi būti apie 15 mm, tarp apatinio – apie 10 mm, smulkias kūlenas turi išpūsti ventiliatoriaus oro srovė. Kad pjaunant nebūtų traiškomi grūdai, visos kombaino sraigės ir elevatoriai turi būti tvarkingi, jų gaubtai nesulankstyti, sraigių vijos neturi liesti korpuso, elevatorių grandinės tinkamai įtemptos.

Nauji kombainai yra gana sandarūs ir grūdų ar smulkių sėklų prabyrėjimo pro įvairius plyšius nėra. Tačiau to negalima pasakyti apie naudotus kombainus. Pagal technines sąlygas tarpai tarp atskirų dalių (net ir judančių) gali būti ne didesni kaip 1 mm. Pro tokius plyšius javų grūdai neprabyra, tačiau kai kurios smulkios sėklos gali prabyrėti. Senesnių kombainų atskiros detalės sulinksta, tarpai padidėja, pro nesandarias vietas gali pradėti byrėti ir grūdai. Todėl prieš javapjūtę reikėtų patikrinti naudotų kombainų sandarumą. Po kombainu patiesiamas brezentas arba plėvelė (galima ir lygioje aikštelėje) ir keletą minučių kuliama stacionariai. Taip nustatomi kombaino nesandarumai, pro kuriuos byra grūdai ar smulkios sėklos. Jas teks sandarinti papildomai. Svarbiausios sandarinimo vietos: kūlimo būgno ir nuožulniosios kameros dangčiai, kratomoji lenta ir kuliamosios šonai, iškrovimo sraigės sujungimas su grūdų bunkerio sraige, grūdų ir varpų elevatorių apatinių galvučių dangteliai bei kombaino darbinių dalių apžiūros, montavimo ir valymo angų dangteliai.

Papildoma įranga. Jeigu kombainas jau techniškai sutvarkytas, reikėtų pagalvoti ir apie kitas darbą lengvinančias bei grūdų nuostolius dar labiau mažinančias papildomas priemones. Ilgašiaudžiams javams nuimti reikalingi kūginiai (reguliuojami) skirtuvai. Dalis javų kasmet išgula. O žirniai ir vikiai visada yra sugulę. Todėl jiems nuimti ant pjaunamojo aparato pirštų reikia sumontuoti specialius stiebų kėliklius. Jeigu auginate rapsus, be papildomos platformos, pailginančios pjaunamosios dugną, ir aktyviųjų skirtuvų patirsite didelių nuostolių, ypač kuldami žieminius rapsus. Nebent jūsų kombainas turi Vario pjaunamąją, t. y. į priekį išstumiamą pjaunamosios dugną.

Ruošiant kombainus javapjūtei, reikia pagalvoti ir apie javų kombainų pravažumą. Net esant palankioms oro sąlygoms, dirvą mažiau slegia pusiau vikšrinė javų kombainų važiuoklė bei plačios padangos arba sudvejinti ratai, sumontuoti ant grūdus nuo kombainų vežančios technikos.

Negalima atidėlioti ir popjūtinio grūdų tvarkymo technikos ir grūdų sandėlių ruošimo sezonui. Visos turimos valomosios, aktyviosios ventiliacijos įrenginiai ar kitos džiovyklos, esant reikalui, turi būti suremontuotos, išbandytos dar prieš darbų pradžią. Visos grūdų laikymo patalpos (sandėliai, laikino supylimo aikštelės, arkiniai pastatai) turi būti išvalyti nuo pernykščio derliaus likučių, šiukšlių, patalpos išdezinfekuotos. Sandėlių stogai turi būti sandarūs, kad į vidų nepatektų atmosferiniai krituliai.

Svarbu racionali technologija ir patirtis

Dar prieš javapjūtės pradžią reikia įvertinti savo pasėlių būklę: koks jų plotas yra išguldytas ar pagulęs, ar javai nėra piktžolėti, ar pamiškėse pasėlis nėra suniokotas žvėrių. Be abejo, pasirenkant nuėmimo technologiją, įtakos turės meteorologinės sąlygos ir, žinoma, turimos technikos asortimentas ir kiekis.

Jeigu turime su kuo javus nupjauti į pradalges ir pradalgių rinktuvus javų kombainams, kai oro sąlygos palankios, vasariniams javams, ypač piktžolėtiems, taip pat grikiams, vasariniams rapsams, ankštinėms daugiametėms žolėms nuimti sėkmingai galime taikyti atskirtinę (pradalginę) technologiją. Nors jai sunaudosime daugiau darbo energijos negu tiesioginiame kombainavime, tačiau gerokai sutaupysime energijos, kuri būtų reikalinga drėgniems grūdams ar sėkloms išdžiovinti.

O tie ūkininkai entuziastai, kurie turi javų kombainus su šukuotuvėmis, javapjūtės trukmę gali sutrumpinti dvigubai ir kartu sutaupyti 30–40 proc. degalų. Nušukavimo-kūlimo technologija tinka visiems varpiniams ir ankštiniams javams, daugiametėms žolėms, grikiams, sėmeniniams (aliejiniams) linams nuimti. Išimtis yra tik žieminiai ir vasariniai rapsai, nes jiems nušukavimo technologija netinka.

Ką daryti, jeigu nenorime naudoti chemikalų priešpjūtinei augalų desikacijai, o atskirtinei derliaus dorojimo technologijai neturime nei kombainų javapjovių (arba savaeigių universalių), nei rinktuvų išdžiūvusioms ir grūdus (sėklas) subrandinusioms pradalgėms rinkti ir kulti? Kaip sumažinti pjaunamų ir kuliamų augalų drėgnį, jų derlių nuimant tiesiog kombainais?

Išeitis ir čia yra, tik su sąlyga, kad augalai nedaug arba visai nepagulę – juos siūloma pjauti ir kulti kombainais, paliekant kuo aukštesnę ražieną. Visiems suprantama, kad kuo arčiau dirvos paviršiaus pjaunama, tuo daugiau ir drėgnesnės javų masės patenka į kombainą ir sunkiau iš jos išskirti grūdus – tenka mažinti darbo greitį. Be to, nuo žalių piktžolių šiek tiek sudrėksta ir grūdai. Padidinus pjovimo aukštį, žemaūgės piktžolės ir dalis šiaudų į kombainą nebepatenka ir jų neigiamos įtakos išvengiama. Tokiam derliaus dorojimui nereikia jokių papildomų priemonių. Ražienos aukštis priklauso nuo javų aukščio, pagulimo, dirvos nelygumų bei kombaino pjaunamosios konstrukcinių ypatybių. Trumpašiaudžius miežius, ypač jeigu jie pagulę, pjauti paliekant aukštą ražieną dažniausiai negalima.

Priklausomai nuo javų aukščio, stačius kviečius galima pjauti paliekant 30–50 cm aukščio ražieną. Tada į kombaino kuliamąją patenka apie 20 proc. mažiau masės, todėl galima didinti kombaino darbinį greitį. Pjaunant javus ir paliekant aukštesnę ražieną, kombainų kuliamosios reguliavimai tokie patys, kaip ir pjaunant bei kuliant javus paliekant įprasto aukščio ražieną. Didinant kombaino darbinį greitį kviečiuose kūlimo- separavimo grūdų nuostoliai beveik nesikeičia (kinta netolygiai) ir neviršija leistinų. Tačiau kuliant miežius didesniu greičiu, priklausomai nuo javų būklės (drėgnio, piktžolėtumo) bei kombaino kratiklių ilgio ir valytuvo konstrukcijos (sietų ploto ir kt.), kūlimo-separavimo grūdų nuostoliai gali padidėti ir viršyti leistinus. Todėl darbo metu reikia stebėti, kiek grūdų išbyra ant ražienos išmetamuose peluose ir šiauduose.

Paliekant didesnio aukščio ražieną, galima nuimti ne tik varpinių javų, bet ir kitų žemės ūkio augalų derlių, pavyzdžiui, grikių: galimas ražienos aukštis 20–40 cm. Įvairių veislių geltonžiedžių lubinų ankštys su grūdais ant stiebų išsidėsčiusios 35–85 cm intervalu. Todėl, kai lubinai yra nedaug pagulę, jų pjovimo kombainu aukštis (ražiena) gali būti 25–30 cm. Tai ne tik sumažins kuliamos masės drėgnį ir kiekį, bet ir padidins našumą, nes kombainas galės dirbti didesniu greičiu.

Dirbant javų kombainais, kiekvieną dieną reikia valyti pjaunamąją, pobūgnį, sietus, kratiklius, variklį. Plastiniais tepalais tepami lenktuvų, dalgio pavaros, ventiliatoriaus, šiaudų smulkintuvo, kardaninių velenų šarnyrų, kratiklių ir kitų eksploatacijos instrukcijoje nurodytų mechanizmų guoliai. Kasdien reikia patikrinti grandinių ir diržų įtempimą, variklinės alyvos ir aušinimo skysčių lygius. Kas 50–60 kombaino darbo valandų tikrinamas alyvos lygis transmisijoje, hidraulinėse sistemose, taip pat, esant reikalui, paveržiamos tvirtinimo veržlės.

Darbo ir priešgaisrinė sauga

Per javapjūtę kombainai dažniausiai užsidega dėl variklio išmetimo vamzdžio kibirkščių, dėl trumpo elektros laidų jungimosi, ant besisukančių velenų apsivyniojusių šiaudų trinties į metalinius paviršius, netvarkingų elektros ir degalų tiekimo sistemų bei neatsargaus nuorūkų mėtymo. Todėl kombainų, traktorių, vežančių grūdus, variklių išmetimo vamzdžiai turi turėti kibirkščių gesintuvus. Jeigu į kombainus degalai pilami javų lauke, jų varikliai tuo metu turi būti išjungti. Kiekvienas kombainas turi turėti būtiniausias priemones gaisrui gesinti: 2 gesintuvus, nedegaus audinio gabalą, kastuvą. Darbo metu nuo kombaino variklio, hidraulinės sistemos mazgų periodiškai reikia nuvalyti degalų, tepalų nuotekas (jų neturėtų būti, bet senesniems kombainams pasitaiko), dulkes, prilipusias kūlenas. Reikalingos ir priemonės kombainų darbinėms dalims valyti, kad kombainininkas plikomis rankomis nekrapštytų aštrių metalinių paviršių. Remontuoti arba laikyti (naktį) javapjūtės techniką leidžiama ne arčiau kaip 30 m nuo javų plotų.

Visiškai be nuostolių dirbančių kombainų nėra. Naujuose kombainuose pasirinkti optimalius darbo režimus padeda specialūs prietaisai, kompiuteriai. Dirbant senesniais kombainais, tenka dažniau patikrinti, ar nelieka neiškultų varpų, kiek grūdų lieka peluose. Tiksliau įvertinti nuostolių dydį įmanoma tik surinkus ražienoje, peluose ir šiauduose likusius grūdus. Ruošiant kombainus darbui įdėtos lėšos ir darbo sąnaudos atsipirks darniu kombaino darbu per javapjūtę.

***

Darbai, kuriuos būtina atlikti prieš prasidedant javapjūtei

• Patikrinti slėgį ratų padangose ir, esant reikalui, jas pripūsti iki reikiamo slėgio. Varančiųjų kombaino ratų slėgis padangose turi būti 0,17 ± 0,02 MPa (1,5–1,9 kg cm^-2), vairuojamųjų – 0,15 ± 0,02 MPa (1,3–1,7 kg cm^-2).
• Nuimti kombainą nuo stovų (jeigu jis žiemai buvo pakeltas).
• Iš laikymo patalpos (kurioje buvo laikomas per žiemą) atvežti akumuliatorių, įdėti ir prijungti jį.
• Nuo kombaino pašalinti apsauginio tepalo, dulkių, hermetizacijos (pavyzdžiui, polietileno ar kt. medžiagų) likučius.
• Patikrinti tepalo lygį variklio karteryje, hidraulinės sistemos bake, pavarų dėžės, šoninių pavarų ir kituose karteriuose. Trūkstamą kiekį reikia papildyti. Jeigu įsigijote keletą sezonų jau naudotą kombainą, variklio karteryje tepalą geriau pakeisti.
• Patepti reikalingas vietas (guolius, grandines, trinties plokšteles ir kt.).
• Patikrinti stabdžių skysčio lygį bakelyje ir, esant reikalui, papildyti.
• Užpildyti degalų baką dyzelinu, o aušinimo sistemą – aušinimo skysčiu.
• Paleisti variklį, leisti jam kiek padirbti neapkrautu režimu (kol įšils) ir kombainu kiek pavažinėti tuščiąja eiga. Kartu galima patikrinti ir stabdžių veikimo efektyvumą: važiuojant kietos dangos sausu keliu 20 km val.^-1 greičiu ir stabdant kombainą – jo stabdymo kelias turi būti ne ilgesnis kaip 8,0–9,0 m.
• Pakeisti tepimo sistemos (tepalo) ir maitinimo sistemos (degalų) filtrus. Gerai pasvarstykite, ar nereikia pakeisti hidraulinės sistemos filtro, nes galite turėti didesnių problemų: dėl per didelio taupumo ar netinkamos eksploatacijos iš rikiuotės gali išeiti hidrovariklis. Šiuolaikinių kombainų hidrovariklio kaina siekia iki kelių tūkstančių eurų.
• Jeigu buvo nuimti, uždėti reikalingus agregatus, mazgus ir detales: pjaunamąją, rapsų stalą, aktyviuosius skyriklius (jeigu javapjūtę pradėsite rapsų nuėmimu), diržus ir grandines, bet prieš tai būtina patikrinti jų būklę. Diržus ir grandines įtempti pagal kombaino instrukcijoje nurodytus reikalavimus.
• Patikrinti visų sistemų ir darbinių dalių veikimą, pradinius darbinių dalių reguliavimus atlikti pagal techninius reikalavimus.
• Javų kombainą aprūpinti priešgaisrinėmis priemonėmis.

***

Lietuvoje – apie 3 mln. ha pasėlių, o šiuolaikinis vidutinio našumo javų kombainas per dieną gali iškulti 30 ha ir daugiau, ypač našus rotorinis (ašinis) javų kombainas per dieną iškulia 50 – 60 ha. Vadinasi, javams mūsų šalyje nuimti pakaktų apie 7 000 našių arba apie 15 000 vidutinio našumo (mišraus – kokį dabar turime) kombainų parko.

Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro duomenimis, 2017 m. balandžio 1 d. šalies savivaldybėse buvo registruotas 8 491 javų kombainas. Tačiau neoficialiais paskutiniojo žemės ūkio surašymo duomenimis, šalyje buvo surašyta apie 14,4 tūkst. javų kombainų (aišku, ne visi jie išvažiuoja į laukus, nes didelė jų dalis yra nusidėvėję, pasenę fiziškai ir morališkai).