Augalų augimo reguliatorių naudojimas yra svarbi technologinė grandis auginant daugelį žemės ūkio augalų, ne išimtis ir rapsai. Šie produktai sureguliuoja augalų augimą ir yra viena iš daugelio priemonių, padedanti didinti žemės ūkio augalų derlių.

Augimo reguliatoriai ir augalų augimą reguliuojančių savybių turintys fungicidai, patekę į augalą, dalyvauja procese, per kurį keičiamas augalų augimo ląstelių mechanizmas. Šie augalų apsaugos produktai yra susiję su įvairiais morfologiniais ir fiziologiniais pokyčiais augaluose, įskaitant augalų augimo slopinimą, padidėjusį chlorofilo kiekį augaluose, sustorėjusius lapų audinius, padidėjusią augalo šaknų sistemą ir kt.

Augimo reguliatoriai ir augalų augimą reguliuojančiomis savybėmis pasižymintys fungicidai turi vieną svarbią rapsų augalų augimo reguliavimo savybę – slopina pagrindinio stiebo augimą į viršų, bet skatina šakų formavimąsi ant stiebo kuo arčiau dirvos paviršiaus ir kartu skatina iš šakų formuotis pridėtines šakas. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad didžiausias rapsų sėklų derliaus potencialas yra gaunamas tuomet, kai ant augalo būna 6–9 pagrindinės šakos.

LAMMC Žemdirbystės institute atliekami tikslieji lauko tyrimai, siekiant išsiaiškinti, kokį poveikį žieminiams ir vasariniams rapsams daro stiebo ilgėjimo tarpsniu (BBCH 32–39) panaudoti augimo reguliatoriai ir augalų augimą reguliuojančių savybių turintys fungicidai.

Įtaka augalų aukščiui

Didžiausią ir ryškiausią įtaką panaudoti augalų augimo reguliatoriai ar fungicidai daro rapsų aukščiui. Vidutiniais daugiamečių tyrimų duomenimis, nepurkštuose laukeliuose butonizacijos tarpsnio pabaigoje (BBCH 59) žieminiai rapsai buvo 120 cm, o pradėjus vystytis ankštaroms (BBCH 71), augalų aukštis siekė daugiau negu 150 centimetrų.

Panaudoti tiek augalų augimo reguliatoriai, tiek fungicidai (kaip jau minėta – turintys augalų augimą reguliuojančių savybių) gerokai sumažino augalų aukštį – iki 1,2 karto. Tačiau, lyginant tarpusavyje šiuos produktus skirtingais augalų augimo tarpsniais (BBCH 59 ir 71), esminių skirtumų nenustatyta.

Kaip sumažėja augalo aukštis, lemia auginama veislė. Atskirais metais, auginant vidutinio aukščio ar žemaūges rapsų veisles, panaudoti augimo reguliatoriai ir fungicidai augalo aukščiui gali ir neturėti jokios įtakos ar sumažinti tik iki kelių procentų.

Panaudojus augimo reguliatorius ar augalų augimą reguliuojančių savybių turinčius fungicidus, žieminių rapsų pasėliai būna tolygesni, lauko paviršius atrodo lyg stalas, nesimato labai daug pavienių ištįsusių augalų. Formuojantis ankštaroms, didžiausias svoris tenka augalų šakoms, kuriose susiformavusios ankštaros tampa labai sunkios, todėl dėl menkiausių vėjo gūsių nepurkšti šiais produktais augalai turi polinkį išgulti. Išgulusiuose rapsų pasėliuose užsitęsia brendimo tarpsnis, kartu susidaro labai tinkamas mikroklimatas grybinėms ligoms plisti.

Įtaka šakų ir ankštarų skaičiui

Yra įvairių rapsų augintojų nuomonių, kokia šių produktų įtaka šakų ar ankštarų skaičiui ant augalo. Tačiau, vidutiniais mūsų atliktų tyrimų duomenimis, esminio skirtumo šakų ir ankštarų skaičiui ant augalo tarp nepurkštų ir purkštų augimo reguliatoriais ir fungicidais rapsų nebuvo gauta.

Per tyrimus žieminiai rapsai formavo 6–7 produktyvias šakas, vasariniai rapsai – 4–5 šakas. Nustatytos tik vasarinių rapsų ankštarų skaičiaus ant pagrindinio stiebo ir šoninių šakų didėjimo tendencijos. Panaudojus šiuos augalų apsaugos produktus, žieminių rapsų augalų šakos viena nuo kitos buvo išsidėsčiusios trumpesniu atstumu. Purkštuose laukeliuose pirmosios augalo šakos buvo suformavusios 0,9 karto mažesniu atstumu nuo dirvos paviršiaus, o atstumas tarp šakų buvo nuo 0,8 iki 1,4 karto trumpesnis, palyginti su nepurkšto varianto augalais. Ryškesnis atstumų tarp susiformavusių šakų skirtumas buvo gautas panaudojus augimo reguliatorius negu fungicidus.

Įtaka ligų plitimui stabdyti

Tačiau panaudoti fungicidai veiksmingiau negu augimo reguliatoriai apsaugojo nuo išplitusių grybinių ligų. Ant žieminių rapsų lapų stiebo ilgėjimo tarpsniu (BBCH 32–39) galima pamatyti fomozės, netikrosios miltligės ar juodosios dėmėtligės pažeidimų. Iš esmės ne tokie ligoti žieminiai rapsai buvo fungicidais purkštuose laukeliuose.

Iš rudens apsaugai nuo fomozės panaudoti augalų augimą reguliuojančių savybių turintys fungicidai didele dalimi sumažina fomozės žalingumą žieminių rapsų augalų šaknies kaklelio srityje (vizualius skirtumus galima matyti rapsų brendimo metu, BBCH 85–87). Pavasarį, stiebo ilgėjimo tarpsniu, panaudoti augalų apsaugos produktai taip pat turididelės įtakos fomozės žalingumui mažinti. Tyrimais nustatyta, kad fungicidai gerokai sumažino fomozės pažeistų augalų kiekį, palyginti su nepurkštais ir augimo reguliatoriais purkštais rapsais.

Kokias būtų galima padaryti išvadas?

Daugiamečių tyrimų vidutiniais duomenimis, nepurkštuose laukeliuose butonizacijos tarpsnio pabaigoje (BBCH 59) vasariniai rapsai buvo 107 cm, žydėjimo metu (BBCH 65) – jau 116 cm aukščio, o pradėjus vystytis ankštaroms (BBCH 71), augalų aukštis siekė daugiau negu 130 centimetrų. Panaudoti tiek augalų augimo reguliatoriai, tiek fungicidai gerokai sumažino augalų aukštį, tačiau didžiausias veiksmingumas nustatytas butonizacijos tarpsnio pabaigoje (BBCH 59), palyginti su nepurkštais laukeliais. Tačiau lyginant tarpusavyje šiuos produktusskirtingais augalų augimo tarpsniais (BBCH 59, 65 ir 71), esminių skirtumų nenustatyta

Vasariniuose, kaip ir žieminiuose, rapsuose panaudoti fungicidai buvo veiksmingesni negu augimo reguliatoriai išplitusioms grybinėms ligoms naikinti. Ant vasarinių rapsų lapų stiebo ilgėjimo tarpsniu (BBCH 32–39) nustatyta fomozės ir netikrosios miltligės pažeidimų. Iš esmės mažiau ligoti buvo fungicidais negu augimo reguliatoriais purkšti vasarinių rapsų laukeliai. Vasariniuose rapsuose augalų augimą reguliuojančių savybių turinčių fungicidų panaudojimas netikrosios miltligės ir fomozės pažeidimus ant augalų lapų sumažino iki dviejų kartų, palyginti su nepurkštų laukelių augalais.

Stiebo ilgėjimo tarpsniu (BBCH 32– 39) panaudojus augimo reguliatorius ir fungicidus (turinčius augalų augimą reguliuojančių savybių), buvo gautas iki 6,1 proc. žieminių ir iki 7,8 proc. – vasarinių rapsų sėklų derliaus padidėjimas, palyginti su nepurkštais laukeliais. Lyginant augimo reguliatorius ir augalų augimą reguliuojančių savybių turinčius fungicidus, panaudotus stiebo ilgėjimo tarpsniu (BBCH 32–39), nenustatyta esminių nei žieminių, nei vasarinių rapsų skirtumų.  Pavasarį žieminius ir vasarinius rapsus purkšti augalų augimo reguliatoriais ir fungicidais, turinčiais augalų augimą reguliuojančių savybių (jų sąrašą visada galima pasitikslinti www. vatzum. lt), rekomenduojame stiebo ilgėjimo tarpsniu (BBCH 32–39). Patariame nevėlinti purškimų ir nelaukti, kol bus pasiektas butonizacijos tarpsnis (BBCH 50–59). Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į vasarinius rapsus. Šių augalų pasėliuose dažniausiai tuo pačiu metu fiksuojami ir stiebo ilgėjimo, ir butonizacijos tarpsniai. Todėl šių augalų purškimui augalų apsaugos produktai turėtų būti panaudoti iki stiebo ilgėjimo tarpsnio vidurio (BBCH 32–35).

***

Šiuo metų į registruotų augalų apsaugos produktų, skirtų profesionaliam naudojimui rapsų pasėliuose, yra įtraukti tik 2 augimo reguliatoriai, tai Caryx (mepikvat chloridas 210 g/l + metkonazolas 30 g/l) ir Toprex 375 SC (paklobutrazolas 125 g/l + difenokonazolas 250 g/l). Tačiau yra registruotų fungicidų (priklausančių triazolų cheminei grupei), kurie ne tik apsaugo rapsus nuo grybinių ligų, bet ir kartu turi augalų augimą reguliuojančių savybių. LAMMC Žemdirbystės institute atliktuose tyrimuose kaip tik ir lyginta tokių fungicidų ir augimo reguliatorių įtaka rapsams.

***

Pavasarį žieminius ir vasarinius rapsus purkšti augalų augimo reguliatoriais ir fungicidais, turinčiais augalų augimą reguliuojančių savybių (jų sąrašą visada galima pasitikslinti www. vatzum. lt), rekomenduojame stiebo ilgėjimo tarpsniu (BBCH 32–39). Patariame nevėlinti purškimų ir nelaukti, kol bus pasiektas butonizacijos tarpsnis (BBCH 50–59). Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į vasarinius rapsus. Šių augalų pasėliuose dažniausiai tuo pačiu metu fiksuojami ir stiebo ilgėjimo, ir butonizacijos tarpsniai. Todėl šių augalų purškimui augalų apsaugos produktai turėtų būti panaudoti iki stiebo ilgėjimo tarpsnio vidurio (BBCH 32–35).