Įvertinus visus keblumus, kilusius administruojant paramą pernai, bei socialinių partnerių siūlymus, kaip palengvinti žemdirbiams tenkančią dalią, 2017 m. paramos administravimo nuostatose atsirado nemažai naujovių. Nors pokyčiai nėra esminiai ar keičiantys visą paramos mechanizmą, tačiau jų yra ne vienoje srityje.

Keičiasi pievų priežiūros tvarka, ekologiniu atžvilgiu svarbioms vietovėms taikomi reikalavimai, konkretesnė valstybinės žemės kontrolė, taisyklės papildytos naujomis susietosios paramos schemomis ir kt. Tačiau apie viską iš pradžių.

Niekas nesiginčys, kad žemdirbiams daug lengviau pasirengti artėjančiam žemės ūkio naudmenų deklaravimui ir planuoti savo darbus, kai svarbiausi taisyklių pokyčiai yra žinomi kuo anksčiau. Atsižvelgdama į tai, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016-2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisykles patvirtino dar praėjusiais metais (2016 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-714). Tam, kad deklaravimo procesas būtų dar sklandesnis ir būtų patikslinti tam tikri atvejai, papildomi naudmenų deklaravimo taisyklių pakeitimai buvo patvirtinti kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-170.

Bendrieji taisyklių pakeitimai

Nuo šiol pareiškėjų valdomus plotus bus privalu deklaruoti dar atsakingiau, t. y. deklaruoti tik aiškia žemės valdymo teise (nuosavybės, nuomos ar panaudos pagrindais) valdomus plotus. Nebelieka pasirinkimo deklaruoti valdomus žemės plotus „Kita" valdymo teise. Tai sumažina galimybę deklaruoti plotus, kuriems valdyti pareiškėjas neturi jokios teisės.

Teisiškai įtvirtinta bei aiškiai apibrėžta ir pareiškėjų vertinimo dėl galimai neteisėtai sukuriamų sąlygų paramai gauti procedūra. Nuo šiol administruojant paraiškas bus vadovaujamasi ir galimai neteisėtų sąlygų, sukurtų siekiant gauti tiesiogines išmokas ir paramą už plotus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones, nustatymo metodika.

Vertėtų paminėti, kad ši metodika skirta identifikuoti ir užkardyti fizinių arba juridinių asmenų tarpusavyje ir (arba) su trečiaisiais asmenimis sąmoningai derinamoms sąlygoms, kuriomis gali būti siekiama įgyti paramos tikslams prieštaraujantį pranašumą. Žemdirbių visuomenėje vis pasigirsta nuogąstavimų dėl šios metodikos naudojimo tikslingumo, t. y. baiminamasi, kad bus identifikuojami ir baudžiami visai nekalti ūkininkai, pvz., šeimos ūkiai. ŽŪM norėtų dar kartą patikinti, kad taip nėra ir nebus, o ši metodika sukurta tam, kad būtų galima lengviau identifikuoti tik tuos, kurie iš tiesų sąmoningai ir neteisėtai siekia pasisavinti didesnę ES paramos lėšų dalį.

Atsižvelgiant į ES teisės aktų pasikeitimus, bus taikoma nauja - švelnesnė - pažeidimų įvertinimo sistema. Kai plotuose nustatomi žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijų (pievų šienavimo, pūdymo išlaikymo ir kiti reikalavimai) neatitikimai, netinkama paramai gauti yra laikoma tik ta ploto dalis, kuri neatitinka reikalavimų, o ne visas lauko plotas, kaip buvo anksčiau. Taip suvienodinama ES plotų kontrolės sistema, kuri atitinka „geltonosios kortelės" (pastaba: ES reglamente numatyta atnaujinta paramos kontrolės sistema) pritaikymą reikalavimams įgyvendinti.

Patikslinti žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijai

Svarbūs pasikeitimai laukia pievas deklaruojančių pareiškėjų, t. y. nebelieka 2 šienavimų reikalavimo. Pareiškėjams, kurie nelaiko žolėdžių ūkinių gyvūnų arba jų laiko mažiau negu 0,3 SG deklaruojamam pievos hektarui, privalu deklaruojamus pievų plotus nušienauti bent 1 kartą - iki rugpjūčio 1 d. (imtinai). Išimtis taikoma tik pareiškėjams, užsiimantiems bitininkyste - jiems pievas privalu nušienauti ne mažiau kaip 1 kartą per metus, ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugpjūčio 31 dienos (imtinai). Tai taip pat reiškia, kad atsisakoma pievų priežiūros darbų registravimo žurnalo - jo pildyti nebereikia pareiškėjams, siekiantiems gauti ES tiesiogines išmokas už deklaruojamas pievas.

Ūkinius gyvūnus laikantiems pareiškėjams, kuriems deklaruojami pievų plotai būtini gyvuliams ganyti, taikomas toks pat pievų priežiūros terminas, kaip ir pareiškėjams, nelaikantiems gyvulių ar laikantiems jų mažiau negu 0,3 SG hektarui deklaruojamos pievos - rugpjūčio 1 diena. Akcentas dėl minėtų tikrųjų gyvulių laikytojų (> 0,3 SG/ha pievos) yra tas, kad jų deklaruojamuose pievų laukuose po rugpjūčio 1 d. pakaks aptikti gyvulių buvimo ir ganymo požymių, o jeigu kai kuriuose laukuose nebus ganoma, bus privalu juos nušienauti ne vėliau kaip iki rugpjūčio 1 dienos.

Taip pat, atsižvelgus į atnaujinamas ES reglamentų nuostatas, pūdymo plotams nustatomas privalomas išlaikymo laikotarpis (nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki liepos 31 d.) - šiuo laikotarpiu tokiuose plotuose negalės būti vykdoma jokia žemės ūkio gamyba. Šioje vietoje nėra nieko naujo, tik techninis patikslinimas, kad minėtu laikotarpiu pūdymo plote negali būti auginami žemės ūkio augalai. Išskyrus, be abejo, žaliąjį pūdymą, kuriame auginami žoliniai augalai įterpti į dirvą.

Pasikeitimai, taikomi atskiroms paramos schemoms

ŽALINIMO IŠMOKOS REIKALAVIMAI

- Nors žalinimo paramos schema susideda iš trijų skirtingų reikalavimų, tačiau pokyčių numatyta tik ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių (EASV) reikalavimo įgyvendinimo tvarkoje

• praplėstas žolinio įsėlio augalų sąrašas. Nuo šiol jį galės sudaryti tiek Naudmenų klasifikatoriaus III grupės baltyminiai žoliniai augalai, pvz., gryni dobilai, tiek ir visos kitos žolės, deklaruotinos kodu GPŽ (2016 m. įsėlio negalėjo sudaryti grynos baltyminės žolės);
• posėlį, susidedantį iš ne mažiau kaip dviejų vasarinių augalų rūšių sėklų, reikės pasėti ne vėliau kaip iki rugpjūčio vidurio tam, kad nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 15 d. būtų matomi jau sudygę pasėliai;
• kai yra deklaruojami ankštiniai (Naudmenų klasifikatoriaus II grupės) azotą kaupiantys augalai ariamojoje žemėje, po jų derliaus nuėmimo šiuos plotus galima bus ne tik apsėti žieminiais pasėliais iki lapkričio 1 d., bet ir palikti juos nesuartus ne trumpiau kaip iki gruodžio 15 d. - vadinasi, paliktoje nuimtų augalų ražienoje bus leidžiama lengvai kultivuoti paviršių;
• jeigu azotą kaupiančių augalų mišinyje vyraus (sudarys ne mažiau kaip 50 proc.) baltyminiai augalai, visi tokie mišiniai bus laikomi atitinkantys EASV reikalavimus. (2016 m. buvo pripažįstami tinkamais tik tie žoliniai mišiniai, kuriuose vyravo baltyminiai augalai).

- Pagrindiniai pakeitimai EASV reikalavimo užskaitai naudojamų kraštovaizdžio elementų (miškelių, tvenkinių ir kūdrų, palaukių, griovių) deklaravimo tvarkoje:

• leidžiama deklaruoti ir didesnius elementus negu iki šiol (detalios dimensijos numatytos deklaravimo taisyklių nuostatose);
• su tam tikromis išimtimis sudaryta galimybė deklaruoti ir du skirtingus greta esančius kraštovaizdžio elementus;
• leistina deklaruoti ne tik įsiterpusius (visiškai apsuptus) pareiškėjo deklaruotoje ariamoje žemėje kraštovaizdžio elementus, bet ir tuos, kurie be privalomo ribojimosi tik su vieno pareiškėjo deklaruota ariamąja žeme, taip pat ribojasi su paramai netinkamais plotais arba to paties pareiškėjo valdomais deklaruotais daugiamečių pievų ir (arba) daugiamečių sodinių plotais;
• pareiškėjų naudai patikslinta ir kita su šių elementų deklaravimu susijusi tvarka (pakoreguoti EASV elemento perskaičiavimo į EASV užimamą plotą koeficientai, supaprastintas miškelio kaip EASV elemento tinkamumas).

SUSIETOSIOS PARAMOS UŽ PLOTĄ REIKALAVIMAI

- Po ilgų diskusijų su socialiniais partneriais ir mokslininkais nuo 2017 m. pasirinkta papildomai įgyvendinti tris naujas susietosios paramos schemas:

• parama už sertifikuota sėkla apsėtus javų plotus (privaloma deklaruoti ne mažesnį negu 0,5 ha sertifikuota sėkla apsėtą atitinkamos naudmenos plotą, išsėti ne mažesnį kaip nustatytą sertifikuotų sėklų kiekį pagal atskirą pasėlį, turėti ir pateikti sertifikuotos sėklos įsigijimo faktui pagrįsti reikalingus dokumentus, šių plotų negalima naudoti sėklos gamybai);
• parama už plotus, kuriuose auginamos sėklinės bulvės (privaloma deklaruoti ne mažesnį kaip 0,5 ha plotą, kuriame auginamos sėklinės bulvės, aprobuoti deklaruojamus sėklinių bulvių plotus ir sertifikuoti išaugintas sėklines bulves);
• parama už plotus, kuriuose auginami cukriniai runkeliai (privaloma deklaruoti ne mažesnį kaip 0,5 ha plotą, su baltojo cukraus gamintoju turi būti sudaryta cukrinių runkelių pirkimopardavimo sutartis, galiojanti einamųjų metų produkcijai parduoti).

Nedideli pakeitimai numatyti ir nuostatose, įgyvendinančiose paramą už daržovių auginimą uždarajame grunte. Nuo šiol paramą galima gauti ne tik už uždarajame grunte auginamus agurkus ir pomidorus, bet ir už paprikas, o visas kontrolės funkcijas vykdys Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA).

Paraiškos teikimo ir administravimo tvarka

Pareiškėjams, kaip ir iki šiol, numatyta galimybė jau nuo einamųjų metų paraiškų teikimo pradžios iki gruodžio 1 d. paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) išankstinių kontrolinių žemės sklypų (KŽS) ribų aprašymų modulyje elektroniniu būdu nurodyti ir aprašyti išankstinius KŽS ribų pakeitimus. Numatomas pokytis yra tik toks, kad nuo šiol prie kiekvieno nurodyto KŽS pasikeitimo pareiškėjai į sistemą turėtų įkelti sutvarkytos vietovės nuotrauką.

Taip pat paminėtina, kad, siekiant optimizuoti administravimo procesus, atsisakoma popierinių paraiškų registravimo lapų pildymo ir teikimo tvarkos. Ji keičiama bendru paraiškų teikimo registru, t. y. atitinkamu žurnalu.

Kaip jau minėta, pareiškėjams bus keliamas bendrasis reikalavimas - plotus deklaruoti dar atsakingiau. Todėl visos ginčytinos situacijos, kai bus būtina įsitikinti dėl pareiškėjo valdymo teisių į deklaruojamus plotus bei juose vykdomos žemės ūkio veiklos, bus sprendžiamos teigiamai tik įsitikinus, kad pareiškėjas turi valdymo teisės patvirtinimo dokumentus (nuosavybės, nuomos ar panaudos), o deklaruojamų plotų dirbimą gali įrodyti gyvulių arba registruotos žemės ūkio technikos turėjimu arba pateikdami dokumentus dėl žemės ūkio produkcijos realizavimo, žemės ūkio paslaugų pirkimo arba žemės ūkio technikos nuomos.

Nuo šiol pareiškėjas, pateikdamas paraišką paramai gauti už valdomus naudmenų plotus, pasirašys ir patvirtins, kad deklaruoja tik tuos naudmenų plotus, kuriuos pats valdo ir pats dirba. Kilus įtarimams, kad pareiškėjas nepaiso tiesioginių išmokų taisyklėse nustatytos tvarkos, t. y. kad deklaruoja naudmenas, nors iš tikrųjų jas dirba kažkas kitas, visų prašome apie tokius atvejus informuoti NMA - tam, kad NMA patikrintų tokių pareiškėjų tiek žemės valdymo teisę, tiek ir žemės dirbimo faktą įrodančius dokumentus.

Būtent žemės dirbimo dokumentai čia yra esminiai. Jei pareiškėjas neturi registruotos žemės ūkio technikos ar nelaiko gyvulių (einamųjų metų laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki birželio 30 d. pareiškėjo, jo valdos partnerių ar susijusių subjektų vardu Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre yra registruotos (ir neišregistruotos) žemės ūkio technikos, arba pareiškėjas, jo valdos partneriai einamųjų metų laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki birželio 30 d. nelaiko ūkinių gyvūnų, registruotų Ūkinių gyvūnų registre, arba laiko jų mažiau kaip 0,1 SG hektarui), NMA paprašius, jis turėtų pateikti produkcijos realizavimo, žemės ūkio paslaugų pirkimo ar suteikimo arba žemės ūkio technikos nuomos ūkio reikmėms įrodymo dokumentus.

Iš principo toks pareiškėjų tikrinimas - ne nauja procedūra, kadangi visuomet pareiškėjas, deklaruodamas naudmenas, esant ginčytinai situacijai, turėdavo turėti tiek žemės valdymo, tiek ir žemės dirbimo dokumentus. Skirtumas tik tas, kad dabar yra tiksliau apibrėžtas žemės dirbimo įrodymas. Pareiškėjas papildomai pasirašys po atitinkamu įsipareigojimu, kad deklaruoja tą, ką pats dirba (arba samdo).

NMA atliks daugiau rizikingų pareiškėjų patikrų. Skatinant pilietišką visų pareiškėjų dalyvavimą deklaravimo procese, pabrėžiamas prašymas visiems, turintiems įtarimų apie galimus pažeidimus, pranešti apie tai NMA - tam, kad būtų galima garantuoti visapusiškai sąžiningą ir teisėtą deklaravimo procesą.

Siekiant efektyvesnio ir taupesnio paramos administravimo proceso, numatyta, kad, esant mažesniam kaip 0,3 ha persidengiančiam plotui, parama už tokį plotą nėra mokama nė vienam pareiškėjui, jei pareiškėjams patiems nepavyksta išspręsti tokio ginčo (anksčiau tokiais atvejais parama buvo nemokama 0,1 ha ar mažesniems persidengimams). Apskritai laikomasi nuostatos, kad plotų persidengimo problemos turėtų būti sprendžiamos tarp pačių pareiškėjų.

Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų ribų elektroninio įbraižymo tvarka

Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienais deklaravimo metais susiduriama su atvejais, kai pareiškėjai deklaruoja valstybinę žemę, nors neturi tam teisės, nuo 2017 m. į deklaravimo sistemą bus įdiegtas „Valstybinės ir kitos paskirties žemės sluoksnis", pagal kurį bus galima aiškiai identifikuoti asmenis, neteisėtai deklaruojančius valstybinę žemę.

Dar kartą primename, kad jau nuo praėjusių metų deklaruodami pareiškėjai gali matyti daugiamečių ar potencialių daugiamečių pievų sluoksnį. Tai interaktyvus žemėlapis, kuriame vaizduojamos pievos, kurios ketverius pastaruosius metus iš eilės deklaruotos kaip pievos.

Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatorius

Atsižvelgiant į 2016 metų deklaravimo patirtį, atnaujintas ir žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatorius, t. y. pakeisti kai kurie žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų kodai bei papildyta naujais. Kad būtų aiškiau suprantama, kaip tarpusavyje suderinamos skirtingos paramos schemos ar šių schemų atskiri elementai, atnaujinta Paramos suderinamumo matrica.

Šiemet deklaravimas prasidės balandžio 10 d. ir baigsis birželio 6 d. Visi vėluojantieji deklaruoti šį darbą galės atlikti iki liepos 1 d., tačiau už kiekvieną uždelstą dieną galutinė paramos suma bus mažinama 1 procentu. Išsami informacija apie visus su tiesioginių išmokų sritimi susijusius pasikeitimus skelbiama portale www. zum.lrv.lt.

***

SANKCIJŲ TAIKYMO PAVYZDYS

Sankcijų taikymas prieš „Geltonąją kortelę" (iki Reglamento pakeitimo)

• Pareiškėjas X deklaravo 110 ha, tačiau per patikrą nustatyta tik 100 ha tinkamo ploto. Pažeidimas (viršdeklaravimas) = 10 ha
• Pareiškėjui taikoma dviguba sankcija 10 ha x 2 = 20 ha
• 100 ha - 20 ha = 80 ha
• Pareiškėjo išmoka = 80 ha

Sankcijų taikymas pritaikius „Geltonosios kortelės" principą (po Regl. pakeit.)

• Pareiškėjas X deklaravo 110 ha, tačiau per patikrą nustatyta tik 100 ha tinkamo ploto. Pažeidimas (viršdeklaravimas) = 10 ha
• Pareiškėjui taikoma sankcija 10 x 1,5 = 15 ha
• Jei tai pirmas pareiškėjo pažeidimas - apskaičiuota sankcija mažinama per pusę t. y. 15 ha/2 = 7,25 ha
• 100 ha - 7,25 ha = 92,5 ha
• Pareiškėjo išmoka = 92,5 ha
• Jei kitais metais pažeidimas kartojasi, sumažinta sankcija (7,25 ha), sugrąžinama