Populiarėjant neariminiam žemės dirbimui, kyla problemų dėl dirvos paviršiuje esančių augalų liekanų. Būtina ieškoti būdų, kaip susilpninti pačias augalų liekanas. Pastaruoju metu vis dažniau žemės ūkyje naudojami biologiniai preparatai, kurie ne tik gerina augalų augimą, bet ir suaktyvina augalų liekanų mineralizacijos procesus.

Įvairių šalių mokslininkai pastebėjo, kad augalų liekanų stiprumą lemia augalų rūšis, stiebo skersmuo, augalų ilgis, drėgnumas, ląstelių struktūra ir elastingumas. Be to, didelę reikšmę turi laikotarpis, t. y. kiek laiko, nuėmus derlių, liekanos išguli dirvos paviršiuje. Peržiemojusių žieminių kviečių liekanos yra gerokai silpnesnės, palyginti su rudenį šviežiai nupjautų.

Ilgesnis laikotarpis gerokai susilpnina augalų liekanų mechanines savybes, turinčias įtakos žemės dirbimo ir sėjos mašinų darbinių dalių darbo technologiniams procesams. Tačiau ne visada yra galimybių laukti, kol augalų liekanų mechaninės savybės susilpnės natūraliomis sąlygomis. Labai dažnai, praėjus kelioms savaitėms po augalų derliaus nuėmimo, jau sėjami nauji augalai.

Taikant neariminio žemės dirbimo technologijas (tiesioginė sėja, juostinis žemės dirbimas), visos buvusio derliaus augalų liekanos lieka dirvos paviršiuje ir tiesiogiai veikia padargų darbinių dalių darbo procesą. Trumpai dirvoje gulėjusių augalų liekanų diskiniai peiliai nesugeba perpjauti. Šiuo atveju augalų liekanos įspaudžiamos į vagutę, o tokiomis sąlygomis naujam augalui augti nepalanku, nes gali susidaryti ligų židinių.

Kad taip neatsitiktų, būtina susilpninti augalų liekanų mechanines savybes ir pagreitinti jų mineralizaciją – šiems procesams suaktyvinti pastaruoju metu sparčiai naudojami įvairūs biologiniai preparatai.

Biologiniai preparatai dažniausiai naudojami kaip dirvožemio ir augalų maisto medžiagos. Biologinio preparato sudėtyje yra kamieninių azotą fiksuojančių bakterijų Acotobacter vinelandii ir biologiškai aktyvių medžiagų, veikiančių augalų liekanų struktūrą. Todėl suaktyvinama liekanų mineralizacija dirvos paviršiuje, o gyvosios azotą fiksuojančios bakterijos kartu pagreitina ir augalų liekanų irimo ir jų mechaninių savybių silpnėjimo procesus. Tačiau biologinių preparatų poveikį lemia jų panaudojimo metodas (laikas).

Biologinių preparatų naudojimo metodai

Vienas iš geriausiai žinomų ir dažniausiai naudojamų metodų, kai pasėlis pavasarį, vegetacijai prasidėjus, nupurškiamas biologiniais preparatais (1 metodas), kad augalai intensyviau augtų ir vystytųsi.

Kitas biologinių preparatų panaudojimo metodas – rudenį, po derliaus nuėmimo, ražiena išpurškiama biologiniais preparatais, kurie pagreitina augalų liekanų mineralizacijos procesus (2 metodas). Augalų liekanų mineralizacijos proceso laikotarpis – iki trijų savaičių. Šis metodas aktualus tik taikant neariminio žemės dirbimo technologijas (tiesioginė sėja, juostinis žemės dirbimas).

Antrasis metodas ypač aktualus nualinto dirvožemio laukuose. Tokiame dirvožemyje mikroorganizmų kiekio nepakanka visiškai šiaudų mineralizacijai, tad augalų liekanų irimui paspartinti aktualu naudoti biologinius preparatus. Kiekvieno atskiro biologinio preparato išpurškimo norma ir technologija nurodyta gamintojo rekomendacijose.

Augalų liekanų stiprumo nustatymas

Aleksandro Stulginskio universitete rudenį, po derliaus nuėmimo, buvo atlikti eksperimentiniai tyrimai, kuriais nustatytas žieminių kviečių liekanų stiprumas, kai biologiniai preparatai buvo naudojami pavasarį (1 metodas) ir iškart po derliaus nuėmimo (2 metodas).

Tyrimams atlikti buvo pasinaudota Žemės ūkio inžinerijos ir saugos institute esama jėginių-mechaninių medžiagų savybių tyrimo mašina Instron 5960. Šiuo įrenginiu nustatoma jėga, reikalinga šiaudui perpjauti. Bandymams atlikti augalų liekanos buvo paimtos iš lauko, kuriame gulėjo natūraliomis sąlygomis. Žieminių kviečių liekanų stiprumo rezultatai buvo lyginti su kontrolės variantų rezultatais.

Ar verta naudoti

Rudenį, po derliaus nuėmimo, atliktais eksperimentiniais tyrimais nustatyta, kad žieminių kviečių liekanos esmingai stipresnės (liekanų perpjovimo jėga padidėjo iki 37 proc., palyginti su kontroliniu variantu), kai biologiniai preparatai naudojami pagal 1 metodą, t. y. išpurškiami pavasarį, vegetacijai atsinaujinus. Remiantis eksperimentinių tyrimų rezultatais, galima teigti, kad taikant 1 metodą, augalų liekanų mineralizacijos procesas nėra pagreitinamas. Toks biologinių preparatų naudojimas tikslingas tik siekiant užtikrinti geresnį augalų vystymąsi.

Biologinius preparatus išpurškus ant ražienų po derliaus nuėmimo (2 metodas), žieminių kviečių liekanos jau po trijų savaičių buvo esmingai silpnesnės (jų perpjovimo jėga sumažėjo iki 28 proc., palyginti su kontroliniu variantu). Eksperimentiniais tyrimais nustatyta, kad naudojant 2 metodą, neariminio žemės dirbimo technologijoms svarbi sąlyga, kad dirvos paviršiuje esančios augalų liekanos netrukdytų žemės dirbimo ir sėjos mašinų diskinėms darbinėms dalims kokybiškai atlikti savo funkcijų, yra įgyvendinama. Be to, augalų liekanų mechaninės savybės taip pat susilpnėja.

Tad įvertinus eksperimentinių tyrimų rezultatus, galima teigti, kad, biologinius preparatus purškiant ant ražienų iškart po derliaus nuėmimo, augalų liekanų mineralizacija greitėja, jos greičiau praranda savo stipriąsias mechanines savybes negu tą patį laikotarpį išbūtų natūraliomis sąlygomis. Kitaip tariant, biologinių preparatų naudojimas gali padėti spręsti ir žemės ūkio mašinų pasipriešinimo traukai problemą.