Lietuviškas darbštumas ir įgimtas verslumas - turbūt svarbiausios sėkmingo ūkininkavimo ir verslo sąlygos. Jas įvykdęs Algirdas Šiukščius sukūrė didžiausią žuvininkystės ūkį šalyje. 

Dusetų, Vasaknose (Zarasų r.), įkurta akvakultūros bendrovė „Vasaknos" tarsi sulipusi su aplinka - šiame ežerų krašte kaip tik tinkama žuvininkystės vieta. UAB „Vasaknos", Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, pakeitė daugybę metų čia veikusį Vasaknų valstybinį žuvininkystės ūkį. Algirdas Šiukščius Vasaknose šaknis įleido 1989-aisiais, kai jis, jaunas inžinierius mechanikas, buvo paskirtas žuvininkystės ūkio vadovu.

Privatizuota įmonė kurį laiką turėjo kelis savininkus, vėliau A. Šiukščiui pavyko įsigyti kontrolinį akcijų paketą, o tai leido jam imtis pertvarkų pagal savo supratimą. Tuomet ir prasidėjo didysis permainų laikas: pastatyti nauji tvenkiniai, be karpių, pradėti auginti eršketai, upėtakiai, europiniai šamai, plačiakakčiai, baltieji amūrai, lydekos, lynai. Bendrovėje esanper Gyvulininkystė čiame inkubatoriuje inkubuojami karpių ir lydekų ikrai. Šių žuvų lervutėmis įžuvinami tvenkiniai - tai dar viena bendrovės verslo šaka.

Antrus metus bendrovėje veikia ir žuvies perdirbimo cechas. Daugiausia Vasaknose užauginama karpių - apie 500 t per metus, eršketų - apie 250 t, upėtakių - 70 t, kitų rūšių žuvų - maždaug po 10 tonų. Tokiam kiekiui žuvų užauginti bendrovė turi 460 ha tvenkinių ir nuomojasi beveik 600 ha ežerų. Pernai išsinuomojo netoliese buvusio, tačiau bankrutavusio žuvininkystės ūkio „Čivilių žuvys" 700 ha tvenkinių, tik veiklos jame dar nepradėjo.

Bendrovėje dirba 50 žmonių, vien perdirbimo ceche sukurta 10 naujų darbo vietų. „Ir dirbančiųjų, ir norinčiųjų dirbti yra, bet jaunų kvalifikuotų specialistų trūksta", - bene svarbiausią žmogiškųjų išteklių problemą įvardija A. Šiukščius.

Tinkamos prekybai žuvys auginamos 3 metus

Žuvininkystė, reikalaujanti itin daug kruopštaus ir subtilaus darbo, Algirdo teigimu, nėra lengvas verslas, kaip gali pasirodyti žiūrint iš šalies. Praėję metai „Vasaknų" bendrovei buvo neblogi, bent jau geresni negu 2015-ieji, kai žuvys prastai augo. A. Šiukščius sako, kad tais metais visoje Lietuvoje buvo problemų dėl dvimečių karpių, kurie neaugo, ir niekas nežino, kodėl. Labiausiai baimintasi naujų virusinių ligų. Užtat pernai nebuvo jokių problemų realizuoti karpius, nes jų trūko.

Lietuvoje šios rūšies žuvų augintojų konkurencija yra nemaža. Pasak A. Šiukščiaus, 17 šalies ūkių užauginama per 4 tūkst. t karpių, iš kurių vidaus rinkoje suvartojama apie 1,5 tūkst. t. Didelė dalis karpių eksportuojama į Lenkiją, nes šioje šalyje jų auginimą sutrikdė pavojinga liga - koi herpes virusas, todėl lenkai pakėlė jų supirkimo kainą.

Karpis iki prekinio svorio auga 3 metus. Pirmą vasarą iš lervutės jis užauga iki 50 g, antrąją - 450 g, o trečiais metais pasiekia 1,5-2 kg svorį. 50 proc. karpio auginimo savikainos sudaro pašarai. Juos perka iš „Kauno grūdų", kai kurių kitų įmonių. Dalis bendrovės tvenkinių yra sertifikuoti kaip ekologinės gamybos tvenkiniai. Paaugusias ekologinėmis sąlygomis auginamas žuvis šeria ekologiškais kviečiais, kuriuos perka ir iš ūkininkų. „Uždarbis - ne stebuklai, bet laimime dėl didelio kiekio. Gerai, kad auginame įvairias žuvis, nes būna, kad vienais metais paklausesni karpiai, kitais, žiūrėk, jau eršketai. Taip ir sukamės", - sako A. Šiukščius. Dabar pridėtinę vertę bendrovei kuria ir perdirbimo cechas.

Eršketo lytį nustato echoskopu

Karališkomis žuvimis vadinamus eršketus A. Šiukščius nutarė auginti prieš 10 metų, pasižiūrėjęs į kolegas Lenkijoje. Kasmet jų užauginama vis daugiau ir UAB „Vasaknos" jau gali vadintis didžiausia šalies eršketų auginimo įmone. „Su eršketais dirbti labai įdomu. Pradedame naują - ikrų gamybos - etapą. Turime 7-8 metų patelių, kurios baigia subrandinti ikrus", - didžiuojasi įmonės vadovas. Maistui, iki 2 kg, eršketai užauga per 3 metus. Bet patiną nuo patelės galima atskirti tik jiems sulaukus 3-4 metų. Įdomu tai, kad eršketo lytis nustatoma echoskopu, o ši procedūra reikalinga, jeigu nori auginti pateles ikrams. Žuvis echoskopuoja bendrovės veterinarijos gydytoja ir direktoriaus pavaduotoja Vita Vaitkevičienė. „Vasaknos" šį brangų prietaisą įsigijo pasinaudoję ES parama.

Juoduosius ikrus iš eršketų galima imti tik po 8-9 metų, kai žuvys subręsta. Bet taip ilgai auginti žuvis ir kone dešimtmetį laukti, kol sugrįš investicijos - didelė prabanga. Už eršketų pateles, kurios auginamos ikrams, mokama labai daug - 16-17 Eur/kg gyvo svorio, o jeigu patelė jau su ketvirtos stadijos ikrais - apie 25 Eur/kg. Tad už vieną eršketo patelę, sveriančią 8-10 kg, galima gauti iki 250 eurų. Iš tokios patelės ikrų bus gauta 12 proc. jos svorio, t. y. apie 1-1,2 kg. O juodųjų ikrų kg kainuoja apie 400 Eur/kg.

Kol nebuvo paskelbtas embargas, bendrovė gyvus eršketus eksportavo į Rusiją. Bet, netekus tokios rinkos, išgyvenimo klausimų vis dėlto nereikėjo spręsti. „Jau ir Lietuvos žmonės pradeda suprasti, kokios tai žuvys, pardavimai didėja, o jų kaina mažėja", - sako A. Šiukščius ir priduria, kad pagal pelningumą eršketai vejasi karpius.

Eršketai ir upėtakiai šeriami specialiais pašarais, kuriuos perka Lenkijoje. Viena pakaunės įmonė taip pat pradėjo jų gamybą, tik, pasak Algirdo, kol kas tų pašarų kiekiai per maži, nors kokybė nenuvylė.

Sausį pagaliau buvo patvirtintas UAB „Vasaknos" 1,5 mln. Eur vertės projektas pagal priemonę „Produktyvios investicijos į akvakultūrą" naujam inkubatoriui su recirkuliacine sistema statyti ir naujai įrangai, tarp jų - saugos sistemoms, naktinio matymo dronams, kurie reikalingi naujai išnuomotiems tvenkiniams saugoti. O uždarose sistemose bus auginami eršketukai iki 100 g. „Nuo balandžio laukėme, kol bus patvirtintas projektas, ir pagaliau sulaukėme", - džiaugiasi A. Šiukščius.

Žuvis veisia dirbtinai

Labai kruopštus darbas yra dirbtinis žuvų veisimas. Karpiams (ir kitoms žuvims) yra leidžiamas biopreparatas, skatinantis vienodą ikrų subrendimą. Maždaug 15 kg sveriančią žuvį prieš imant ikrus reikia užmigdyti - ant žiaunų papurškiamas specialus anestetikas. Švelniai masažuojant patelės pilvą, ikrai išspaudžiami į talpyklą, tada plunksna sumaišomi su pieniais, supilami į specialią inkubavimo aparato stiklinę kolbą, atliekami kiti tam tikri technologiniai procesai ir ikrai paliekami 3-4 paroms inkubuotis. Kolbose išsiritusios lervutės supilamos į specialią vonią, kur praleidžia dar kelias paras ir paaugusios bei sustiprėjusios perkeliamos į tvenkinį. Kasmet į tvenkinius suleidžiama apie 4 mln. karpių lervučių. Iš vienos karpio patelės gaunama apie 200-300 tūkst. lervučių. Į vieną ha tvenkinio ploto leidžiama 80-100 tūkst. lervučių, rudenį jų lieka apie 30 procentų.

Pasak V. Vaitkevičienės, bendrovėje jau yra gera karpių reproduktorių banda. „Galima ir natūraliai veisti tam naudojant specialius nerštui paruoštus tvenkinius, bet po to žuvų lervutes labai sunku išgaudyti ir pervežti į auginimo tvenkinius - sėdime su specialiais samteliais po kelias savaites ir gaudome. Yra įvairių nuomonių, kuriuo būdu geriau veisti žuvis, bet pramoniniame ūkyje dirbtinis veisimas ekonomiškai labiau pasiteisina, be to, taip lervutės apsaugomos nuo parazitozių", - sako veterinarijos gydytoja.

Kai pradės veikti recirkuliacinė sistema, inkubatoriai ir uždaros vonios, bendrovėje bus veisiami ir eršketai. Iki šiol 5-7 g sveriančius eršketukus perka iš lenkų, patys neinkubuoja. „Suleidę tokias mažas žuvytes į betoninius baseinus, 10-15 proc. jų prarandame. O uždarose sistemose galėsime eršketukus paauginti iki 100 g ir tik tada leisime į tvenkinius. Taip pat bus galima inkubuoti lydekas ir starkius", - pasakoja A. Šiukščius.

Darbymetis - pavasarį

Profilaktika, kokybiški pašarai ir tinkamos žuvims augti sąlygos - tokius svarbiausius auginimo veiksnius mini „Vasaknų" vadovai. „Pirmiausia išmokome auginti karpius. Upėtakius pradėjome auginti 2003 m., kai buvo pastatytas betoninių baseinų kompleksas. Kai prie jų įpratome, pabandėme auginti ir eršketus. O dabar turimų betoninių baseinų jiems jau tapo per mažai, vasarą leidžiame į specialiai eršketams paruoštus tvenkinius", - apie įmonės plėtrą pasakoja V. Vaitkevičienė.

Šaltuoju metų laiku žuvys suvežamos į specialius gilius žiemojimo tvenkinius, kuriuose vanduo prateka, nuolat matuojamas deguonies kiekis vandenyje - kai jo pradeda mažėti, skubiai didinamas vandens pratekėjimas arba pradedamas pumpuoti deguonis. Normalu, jeigu po žiemos randama 80 proc. dvejų metų karpių. Jeigu po žiemos jų liktų tik 30-40 proc., įmonės veiklą ištiktų smūgis.

Žuvininkystės įmonėje darbymetis prasideda pavasarį, kai tik nutirpsta ledas. Iš žiemojimo tvenkinių vanduo išleidžiamas į kanalus, žuvys išgaudomos ir vežamos į auginimo ir ganyklinius tvenkinius, kurių gylis siekia vos 1,20 m, todėl žiemoti žuvims juose būtų nepalanku. Perkeliant į tvenkinius, svarbiausias darbas - profilaktika nuo parazitų. Balandį įžuvinami tvenkiniai. „Mums šis laikas - kaip žemdirbiams sėja", - sako Algirdas. Vasarą pagrindinis darbas - žuvų šėrimas ir deguonies režimo reguliavimas. Kai kuriuose tvenkiniuose yra naudojamos automatinės šėryklos.

Sunkiausias darbas būna rudenį, kai reikia žuvis perkelti į žiemojimo tvenkinius arba į vadinamuosius sandėlius baseinų komplekse. Žiema - kiek laisvesnis metas, tuomet viena brigada prižiūri žiemojimo tvenkinius ir matuoja deguonies kiekį. Didžioji dalis žmonių tuo metu eina atostogų. Bet prekyba nesustoja, nes tiesiogiai prekiauja ir pati bendrovė, įsigijusi, juokauja Algirdas, 4 „akropolius" - specialias mašinas su vitrinomis, iš kurių gali prekiauti tiesiai savo cecho produkcija. „Mūsų rūkytos žuvies kokybė labai gera, nes rūkoma natūraliai - ant buko ir alksnio pjuvenų. Ir didelis skirtumas, kai gaminama visai šviežia žuvis, o ne ištraukta iš šaldiklio. Be to, bandome pratinti žmones vartoti šviežią išdorotą žuvį, tam tikslui net įsigijome karpių kaulų išėmimo įrangą", - didžiuojasi A. Šiukščius.

Dar visas blizgantis perdirbimo cechas veikia antrus metus. Jį įrengė bendrovės lėšomis, tik įrangos šiek tiek įsigijo per projektą su Vietos veiklos grupe. „Auginantiesiems tik vienos rūšies žuvis siūlyčiau labai gerai pagalvoti, ar verta imtis perdirbimo. Manau, jie prapultų. O mums, kadangi auginame įvairias žuvis, šis cechas naudingas. Milijonų neuždirba, bet kuria pridėtinę vertę ir darbo vietas", - sako bendrovės vadovas. Jis mano, kad investicijoms į cechą susigrąžinti gali prireikti dešimtmečio.

Beje, Algirdas pats rūpinasi ir rinkodara, turi įvairių minčių plėsti produkcijos asortimentą. „Reikėtų tam žmogaus, bet nerandu tinkamo", - sako jis.

Pasigenda jaunų specialistų

Bendrovės metinė apyvarta yra apie 2 mln. Eur. Iš valstybės ji gauna paramą pagal programą „Aplinkosaugos funkcijas atliekanti akvakultūra" - tam tikri darbai atliekami tam tikru laiku, siekiant kuo didesnio gamtosauginio efekto. Tai tvenkinių remonto, šienavimo, pylimų, kanalų valymo darbai, atlyginama ir už kormoranų daromą žalą. Beje, vieno jų skrandyje kartą rado 15 karpiukų, o šie paukščiai čiumpa ne tik mažas, bet ir jau paaugusias, sveriančias apie 300 g, žuvytes. Už 5 metų programą išmokos bendrovei sudaro 460 tūkst. eurų.

„Žuvininkystės ūkio sėkmę lemia pašarų kokybė, priežiūra, bet labai daug lemia ir gamta. Jeigu vasara bus šalta, žuvys neaugs, nes nesimaitins. Jeigu karpis nepasiekia prekinio svorio, turi jį dar metus šerti ir auginti, o tai labai didina savikainą. Po labai šaltos žiemos gali neišgyventi iki 50 proc. karpių", - darbo subtilybes pasakoja patyręs žuvininkystės verslo atstovas. Ligos taip pat gali pridaryti nuostolių, o vienintelė žuvų ligų profilaktikos priemonė - tvenkinių kalkinimas, žuvų imuniteto stiprinimas, rūpinimasis gyvūnų gerove.

Visų rūšių ir amžiaus grupių žuvys gyvena atskirai, nes joms reikia ne tik skirtingų pašarų, bet ir skirtingos temperatūros. Pavyzdžiui, upėtakiams reikia šaltesnio vandens. Pasak V. Vaitkevičienės, vasarą tai sukelia papildomų rūpesčių, nes jeigu vanduo pasiekia 20 ^oC, jų nebegalima maitinti. Eršketams tinkamiausia 24 ^oC temperatūra, bet 26 ^oC - jau per daug. „Subtilybių mūsų darbe apstu", - šypsosi veterinarijos gydytoja, rankose tvirtai laikydama didelį eršketą.

Europoje siaučia karpių koi herpes virusas. Vasakniškiai nuo viruso bando apsisaugoti nepirkdami kitų ūkių mailiaus, veisia savas žuvis. „Tai pagrindas. Visada pabrėžiu - kokį mailių turėsime, tokią žuvį ir užsiauginsime. Pirkti iš kitur - ir brangu, ir nežinai, ką nusipirksi", - teigia Algirdas. Šio verslo pagrindas, pasirodo, ne kilogramai, o žuvų vienetų skaičius. Jeigu žuvis bus didelė, bet nebus pakankamai vienetų, tai bus nenaudinga.

Pelno duoda ir privačių asmenų tvenkiniams įžuvinti parduodamos žuvys. Mažomis žuvytėmis prekiaujama trumpai - pavasarį, ir tik maždaug tris savaites. Paklausiausios yra metų dvejų žuvys. Anksčiau dar vykdė ir pramoginę žvejybą, bet, gamybai išsiplėtus, šios papildomos ir daug žmogiškųjų išteklių reikalaujančios veiklos atsisakė. Be to, dėt to kilo pavojų į tvenkinius užnešti ligų.

Bene didžiausias A. Šiukščiaus rūpestis - kvalifikuotų darbuotojų trūkumas. „Sunku rasti jaunų specialistų, vadovų, technologų. Perdirbimo cechas, įrengtas vos prieš dvejus metus, dirba tik 30 proc. pajėgumu", - teigia jis. Pats Algirdas, baigęs tuometės Lietuvos žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakultetą, žuvininkystės specialistu tapo per praktiką, bendraudamas su Lenkijos specialistais.

Su V. Vaitkevičiene A. Šiukščius kartu dirba nuo pat bendrovės įkūrimo pradžios, tad kartu praėjo ugnį ir vandenį. Veterinarijos gydytoja į žuvų priežiūros subtilybes gilinosi seminaruose, konferencijose Baltarusijoje, Lenkijoje, kur žuvininkystės mokslas gerai išplėtotas. Dabar visus darbuotojus Algirdas su Vita patys moko dirbti, nes Lietuvoje tokių specialistų niekas nerengia.

Algirdo sūnus ir dukra, baigę ISM Vadybos ir ekonomikos universitetą, kol kas likę Vilniuje. Žmona Daiva dirba plaukimo trenere. Tad šeimos verslas gula ant jo ir patikimų bendradarbių pečių. „Kol kas viskas gerai, džiaugiuosi, kad vaikai linkę į mokslus. O gyvenimas, kai reikės, sudėlios viską", - šypsosi Algirdas, dar turintis daugybę idėjų ir planų.