Vienodų metų uogų augintojams nebūna: tai išplinta ligos, tai siautėja kenkėjai, tai šalnos sunaikina vos prasiskleidusius žiedus, tai nokstančias uogas sudaužo kruša. Ką tik pasibaigęs sezonas taip pat negailėjo išbandymų - formuojantis uogoms trūko lietaus, o paskui prasidėjo liūtys, kurios pūdė derlių. Šilti orai skatino kenkėjų vislumą - kas jau kas, o gyvybė uogynuose praėjusią vasarą knibždėte knibždėjo.

Šylantis klimatas vis pametėja siurprizų - viena iš tokių nemalonių staigmenų yra anksčiau mūsų klimatui nebūdingi kenkėjai. Šią vasarą avietynuose ir braškynuose pastebėti iki šiol dar nematyti nedidukai vabaliukai.

Pikniko vabalai

Tie vabaliukai - tai pikniko vabalai (angl. Picnic beetle, lot. Glischrochilus quadrisignatus). Jie vos 0,6 cm ilgio, juodi su ryškiais oranžiniais taškais ant sparnų. Pavasarį patelės deda pieno baltumo, 1 mm dydžio kiaušinius į besifermentuojančias ar pūvančias augalines medžiagas. Išsiritusios baltos, su šviesiai rudomis galvomis lervos maitinasi apie tris savaites ir tada virsta lėliukėmis. Liepos pradžioje iš jų išsivysto nauja suaugėlių generacija. Virsmas nuo kiaušinėlio iki suaugėlio užtrunka 30-35 dienas, per metus išsivysto tik viena pikniko vabalų karta.

Pikniko vabalai minta prinokusiomis uogomis ir daržovėmis, dar labiau juos traukia pernokusi ar jau kitų kenkėjų šiek tiek sužalota produkcija. Dažniausiai pikniko vabalai kenkia braškėms, avietėms, pomidorams, melionams ir kukurūzams. Šie kenkėjai priskiriami polifagams, kitaip tariant, jie yra visaėdžiai.

Nors labiausiai šiuos kenkėjus traukia fermentuotis pradėjusi, pernokusi produkcija, tačiau jie dažnai gali kenkti ir visai sveikoms uogoms ar vaisiams.

„Šiuos vabalus liepą pastebėjome avietynuose. Jie sugadina uogų išvaizdą, nes išgraužia jose skylutes. Be to, dar ir skaudžiai kanda - pačiam teko tuo įsitikinti", - perspėjo LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkas Nobertas Uselis.

Apsauga nuo šių vabalų komplikuota, nes jie kenkia tuomet, kai uogos jau sunokusios ir purkšti negalima. Profilaktiškai reikėtų reguliariai išrinkti iš sodų, daržų ir uogynų pernokusius vaisius ir juos giliai užkasti, kad netaptų kenkėjų maitinimosi šaltiniu.

Be to, naudinga turėtų būti sode ar uogyne paruošti masalą, kuris vabalus trauktų labiau negu uogos ar vaisiai: padėti indą perrūgusio alaus, mielių tirpalo, pernokusių vaisių. Gaudykles reikėtų kas kelios dienos išvalyti ir masalą pakeisti nauju.

Tripsai ir erkės - amžinos bėdos

„Uogų augintojai šiemet labai dažnai skundėsi uogynus niokojančiais tripsais. Jų buvo net kelios generacijos, nes itin palankios oro sąlygos garantavo idealias sąlygas šiems kenkėjams plisti", - pastebėjo LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos laboratorijos vedėja Alma Valiuškaitė. Dažniausiai kenkia šių rūšių tripsai: Frankliniella occidentalis, Thrips fuscipennis, Thrips tabaci. Tripsai čiulpia žiedus, jaunus lapus ir uogas. Sužalotos augalų dalys pabąla, vėliau paruduoja, sutrinka augalų augimas. Sužalotų uogų vietų audiniai paruduoja ir sukamštėja. Mažėja derlius.

Tripsai labai išplinta, kai vyrauja sausi ir šilti orai. Tripsų gausumas įvertinamas prieš braškių žydėjimą ar joms žydint (57-65 BBCH augimo tarpsniu). Jei tripsų randama ant skrotelių, purškiama insekticidais. Kitas būdas tripsų plitimo pradžiai nustatyti - entomologiniais klijais padengtos geltonos arba mėlynos gaudyklės. Insekticidai naudojami, kai tripsų randama gaudyklėse.

Nuo tripsų gausa ir agresyvumu neatsiliko ir erkės. Apskritai erkes galima vadinti „amžinaisiais kenkėjais": kiek auginamos braškės, tiek aktuali jų apsauga nuo erkių. Braškynams kenkia žemuoginės ir voratinklinės erkės. Greičiausiai matyti žemuoginių erkių pažeidimų požymiai - pablyškę jauni lapai ir sutraukti jų kraštai. Žemuoginės erkės kenkia (ir aptinkamos) skrotelių augimo kūgelio ar jaunų lapų zonoje, stiebų apatinėje dalyje. Kerelis gelsta, raukšlėjasi, skursta, džiūsta. Erkės ūsais pereina ant jaunų daigų.

Paprastosios voratinklinės erkės lapus apninka anksti pavasarį, kai oro temperatūra pakyla iki 10-20 °C. Veisiasi ir minta apatinėje lapų pusėje. Apnikti augalai skursta, mažai dera, sunyksta. Žalingumo riba - 3-5 erkės ant vieno lapo.

Vis aktualesnėmis kenkėjomis darosi uoginės blakės - tai galima paaiškinti braškių auginimo periodo ilgėjimu. Uoginės blakės gegužę-birželį deda kiaušinėlius į sultingų stiebų, lapkočių, lapų gyslų audinius. Suaugėliai ir lervos siurbia augalų sultis. Pažeisti lapai susiraukšlėja, žiedpumpuriai ir žiedai nubyra, vaisių užuomazgos ir jauni ūgliai deformuojasi. Blakių sužalotos braškių uogos būna tarsi suplotos, o čiulpimo vietoje susiformuoja nedidelė išaugėlė („cypsiukas").

Nerimą kelia ir rapsiniai žiedinukai

Braškynuose šiemet buvo gausu ir rapsinių žiedinukų. Pastaraisiais metais ant braškių jie aptinkami dažnai. Bendros nuomonės dėl jų daromos žalos nėra. Kai jų palyginti negausu, ant braškių tarsi jokių kenkimo požymių ir nematyti, bet kai jų invazija itin didelė, dažnas augintojas pastebi netaisyklingas uogas, kartais jau užmegztos ir paaugusios uogos nesunoksta, nors sąlygos būna geros.

Rapsiniai žiedinukai mėgsta žiedadulkes, todėl gali sužaloti žiedo organus ir dėl to atsiranda įvairių deformacijų, bet ar juos jau galima priskirti prie tipingų ir žalingų braškių kenkėjų? Mokslininkai teigia, kad tiksliai atsakyti į šį klausimą dar ankstoka, nes deformacijas gali sukelti ir jau minėtosios uoginės blakės, labai daug įtakos turi oro sąlygos, žydint braškėms, ir kita.

„Braškių miltligei ir antraknozei plisti šiemet taip pat buvo idealios sąlygos. Visos šios problemos žinomos, bet dėl susidariusių sąlygų ir augalų apsaugos produktų panaudojimo ribotumo šiemet buvo labai aštrios. Kitaip tariant, uogynų apsaugą komplikuoja trumpos karencijos augalų apsaugos produktų stoka," - reziumavo mokslininkė Alma Valiuškaitė.

Šią vasarą ne vienas augintojas po kaitrių liepos dienų ant aviečių uogų pastebėjo atsiradusių baltų dėmių - tai tiesioginės saulės poveikis, kai avietės auga saulės atokaitoje ir yra talžomos vėjo. Jos gauna per didelį UV spindulių kiekį ir išbąla. Vaistų nuo šios problemos nėra. Reikėtų nesodinti aviečių tiesioginės saulės atokaitoje, eiles nukreipti šiaurės pietų kryptimi.