Žiemą užauginti kvapių krapų Lietuvoje ne taip paprasta, o salotų liepą lyg ir nesinori. Pabandykime sudėlioti žalumynų seką, kad skanių ir sveikų žalumyninių daržovių ant šeimos stalo būtų kone ištisus metus. Ilgamečių ūkininkavimo įgūdžių neprireiks, pakaks ir kuklios pradedančiojo daržininko patirties.

Sėjamosios gražgarstės (Eruca sativa) ir kiti bastutinių šeimos augalai, tokie kaip sėjamosios pipirnės (Lepidium sativum), paprastieji rėžiukai (Nasturtium officinale), šatreiniai (Diplotaxis), yra greitai dygstantys ir lengvai auginami augalai, todėl tai puikus pradedančiųjų daržininkų pasirinkimas. Minėtus augalus galima auginti lauke ir šiltnamiuose, sudarius žalumyninių daržovių seką. Vidurvasarį bastutinių šeimos atstovų geriau nesėti, nes kaitroje sparčiai formuosis žiedynai. Trumpos dienos periodu, esant vėsesniam orui, tai nepamainomi žalėsiai, užaugantys per 25–60 dienų.

Sėjamosios salotos (Lactuca sativa) – tokios įprastos daržovės, kad net nesusimąstome, jog skirtingo ankstyvumo veislės ir jų spalvų paletė ne tik praturtina, bet ir papuošia mūsų daržą. Galima atsainiai išberti salotų sėklas ir mėgautis šviežia jų žaluma. Tačiau verta įdėti daugiau pastangų ir išsodinti pavienius daigelius: susiformuos vešlios lapinių salotų skrotelės, o gūžinės susuks galvas.

Daržiniai špinatai (Spinacia oleracea) primena rūgštynes, gal todėl dar ne visi juos pamėgo. Tačiau dėl vertingos mineralinės šių augalų sudėties ir paprasto auginimo verta susidomėti. Špinatus lauke parankiau sėti vasaros pabaigoje, o rudenį – į šiltnamius, kur jų žaluma mėgausitės pakankamai ilgai.

Paprastieji krapai (Anethum graveolens) – vidurvasario žalumynai. Nuo jų sudygimo iki vartojamosios brandos praeina 40–60 dienų. Lauke parankiausia sėti gegužės pradžioje, kol dar pakankamai drėgna ir jau užtenka šilumos. Tuomet ir amarai nebaisūs, ir derlius būna didžiausias. Kad krapai suvešėtų šiltnamiuose, juose turi būti šilta ir šviesu.

Sėjamosios petražolės (Petroselinum crispum) dažnai prisimenamos tik rudenį, gal todėl, kad jų vegetacijos periodas ilgesnis. Vertėtų jų pasirauti ar paskinti vasarą, kol lapija dar pakankamai sultinga ir lengvai virškinama.

Valgomųjų svogūnų (Allium cepa) ropeles suželdinti visai paprasta. Tai tiks daryti rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį. Pradėti galima nuo dėželės ant šviesios palangės, kur reikės tik kambario temperatūros ir pakankamai drėgmės. Net sodinti į gruntą svogūnų ropelių nebūtina, galima auginti indeliuose su vandeniu.

Daugiamečiai laiškiniai česnakai (Allium schoenoprasum) ir lenktagalviai česnakai (Allium nutans), dažnai dar vadinami narcizalapiais, atšilus orams sparčiai suželia lauke. Ankstyvą pavasarį jų skonis švelnesnis, vasarą laiškai sukietėja, tampa aštraus skonio ir kvapo. Dažniau pjaukite šių daržovių antžeminę dalį ir patirsite, kad naujasis žalumynų derlius visai švelnaus skonio.

Auginti nesunku

Žalumynines daržoves auginti nesunku, nes daugeliu atvejų pakanka tik pasėti, kaip, pavyzdžiui, krapus, petražoles ar špinatus. Jei augalai sudygsta per tankiai, galima išretinti viską vienu metu arba pamažu, o paaugusius daigelius suvartoti maistui. Su lapinėmis salotomis galima pasielgti analogiškai, tačiau gūžines salotas teks išpikuoti ar pasėti pavienes.

Ankstyvajam derliui lauke ar šiltnamyje pasėtus augalus nuo šalčio padės išsaugoti agroplėvelė, įvairios laikinos priedangos. Trumpos vegetacijos augalų galima netręšti, augančiuosius ilgiau teks aprūpinti kompleksinėmis trąšomis prieš sėją ir, jei būtina, patręšti papildomai azoto trąšomis augimo metu.

Derliaus kokybė priklausys ne tik nuo auginamos daržovių rūšies ir veislės. Lemiamą reikšmę turi auginimo sąlygos. Trumpos dienos augalai (salotos, špinatai, bastutiniai) nesunkiai vešės ankstyvą pavasarį ar rudenį. Tačiau ir krapai, ir petražolės bus kvapesni, sukaups daugiau vertingų medžiagų auginami atvirame grunte vasarą. Žalumyninėms daržovėms ypač svarbus vanduo. Nepakankamai laistomi augalai nevešės, greičiau pasens, formuos žiedynus, bus sausi, karstelėjusio skonio.

Šviežių žaliuojančių daržovių lapijoje gausu vitaminų, ypač askorbo rūgšties, baltymų, organinių rūgščių, šiek tiek angliavandenių, ląstelienos. O labiausiai žalumynus turėtume vertinti už jų gyvybingumą ir įvairiausias mineralines medžiagas. Kalis, kalcis, magnis – būtini žmogaus organizmui, kaip ir geležis, varis, manganas, cinkas ar boras. Špinatuose yra daug jodo, petražolėse – karotino, salotose – vitamino E ir K, svogūnai turi stiprų baktericidinį poveikį.

Kai kada baiminamasi dėl gausesnio nitratų kiekio pavasarinėse daržovėse, ypač šiltnamių produkcijoje. Taip, nitratų daugiau, tačiau nereikėtų dėl to vengti pirmųjų žalumynų, nes kelių kilogramų daržovių vienu metu tikrai nesuvalgome. O saulutei kylant aukščiau ir ilgėjant dienai, nitratų kiekis mažėja.