Lietuvoje ūkininkų socialinio ir sveikatos draudimo įmokos priklauso nuo ūkio dydžio ir ūkio statuso PVM atžvilgiu. Kitose Europos šalyse ūkininkų socialinis ir sveikatos draudimas pasižymi įvairiomis išlygomis, priklausomai nuo ūkio dydžio, gaunamų pajamų, žemės derlingumo.

Europos Sąjungoje 2012-2013 m. įvyko reikšmingų pokyčių socialinio draudimo finansavimo sistemoje, kurie iš esmės padidino socialinio draudimo apmokestinimo naštą daugelyje ES šalių. Buvo padidinti bendrieji socialinio draudimo įmokų tarifai atskiroms draudimo rūšims: pensijoms (Bulgarijoje), sveikatos draudimui (Vengrijoje), neįgalumui (Lenkijoje), specialių tipų darbuotojams (ūkininkams) ir visiems savarankiškai dirbantiems (Austrijoje).

Ūkininkai ES šalyse turi platesnį socialinį ir sveikatos draudimą nei Lietuvoje, o įmokos priklauso ne tik nuo ūkio dydžio, kaip yra Lietuvoje, bet ir nuo žemės derlingumo, žemės nuosavybės vertės, gaunamų pajamų, ūkininkų amžiaus ir kitų veiksnių.

Pavyzdžiui, Lenkijoje yra atskiras žemės ūkio socialinio draudimo fondas. Tai savarankiška, speciali organizacija, kurios tikslas - surinkti iš ūkininkų socialinio draudimo įmokas, išmokėti išmokas, vykdyti ūkininkų ir jų šeimos narių sveikatos reabilitaciją ir prevenciją. Ūkininkų valstybinis socialinis draudimas yra dviejų rūšių: pensijų ir nelaimingų atsitikimų, ligos bei vaikų priežiūros (motinoms). Apdraustieji ūkininkai kas mėnesį moka nustatyto dydžio socialinio draudimo įmokas, kurios priklauso nuo ūkio dydžio. Jei turima daugiau kaip 50 ha, įmoka didinama.

Lenkijos socialinio draudimo sistemoje didelis dėmesys skiriamas ūkininkų ir jų šeimos narių gydomajai reabilitacijai, nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų prevencijai, vaikų poilsiui. Lenkijos žemės ūkio socialinio draudimo fondas turi 7 reabilitacijos centrus, aprūpintus modernia medicinos technika. Nemokamu gydymu reabilitacijos centre gali naudotis ūkininkas ar jo šeimos narys, tačiau pensininkams tokios paslaugos neteikiamos. Vaikams iš fondo lėšų per vasaros atostogas organizuojamos poilsio stovyklos.

Latvijoje ūkininkai turi mokėti socialinio draudimo įmokas tuomet, kai mėnesio apmokestinamosios pajamos (pajamos minus išlaidos) pasiekia minimalaus darbo užmokesčio dydį (2016 m. - 370 Eur). Jeigu šio dydžio nepasiekia, įmokų galima nemokėti. Ūkininkai draudžiami pensijų, ligos, motinystės, tėvystės draudimu. Jeigu ūkininkas yra pensinio amžiaus ir gauna pajamų tik iš žemės ūkio veiklos ir dar yra senatvės arba neįgalumo pensininkas, įmokų taip pat gali nemokėti.

Didžioji dalis ūkininkų Latvijoje yra pensinio amžiaus, todėl iš ūkininkų socialinio draudimo surenkama labai nedaug valstybinio socialinio draudimo pajamų.

Apžvelgiant valstybinio socialinio draudimo įmokas ir išmokas, pastebima, kad visose ES šalyse vyrauja panašios tendencijos: gyvenimo trukmės ilgėjimas, darbingo amžiaus asmenų ir pensininkų santykio mažėjimas, pensinio amžiaus ilginimas. Kai kurios valstybės šias problemas sprendžia įgyvendindamos visapusiškas pensijų reformas (Bulgarija, Danija, Suomija, Estija, Švedija).

Visose šiose šalyse pastebimi bendri pensijų, kaip didžiausios išmokos, bruožai:

• ilginamas pensinis amžius;
• pensinis aprūpinimas susideda iš kelių sudedamųjų dalių:

- bazinės pensijos, kuri dažniausiai yra valstybinė;

- profesinės pensijos, kai mokamos privalomos socialinio draudimo įmokos šioms pensijoms gauti;

- individualios pensijos, kai įmokos mokamos savanoriškai.

Visose šalyse nustatytas gana vėlyvas pensinis amžius; kai kuriose iš jų taikomas lankstusis pensinis amžius (pensinį amžių galima atidėti arba išeiti į pensiją anksčiau).

Danijoje pensinis amžius yra 65 metai, tačiau 2024-2027 m. laikotarpiu palaipsniui (po 6 mėn. kasmet) ilginamas iki 67 metų. Skatinant likti darbo rinkoje ilgiau, pensinio amžiaus asmenims mažinami mokesčiai.

Švedijoje pensinis amžius yra lankstus, ir asmuo gali išeiti į pensiją po 61 metų, tačiau kolektyvinės sutartys ir darbdavių požiūris riboja vyresnių kaip 67 metų piliečių užimtumą. Suomijoje nacionalinės pensijos schemoje pensinis amžius yra 65 metai, tačiau įmanoma išankstinė ir atidėtoji pensija. Estijos pensijų sistemoje pensinis amžius yra 63 metai vyrams ir 63 metai moterims. Pensija gali būti atidedama po nustatyto pensinio amžiaus.

***

Airija. USC - universalus socialinis mokestis, kurio apmokestinimo objektas yra pajamos, iš kurių dar neišskaičiuotos sąnaudos, būtinos pajamoms gauti, ir nepritaikytos lengvatos. USC taikomi progresiniai tarifai. Metinės apmokestinamosios pajamos eurais ir tarifas: iki 10 036 Eur - 2 proc.; nuo 10 037 iki 16 016 Eur - 6 proc.; daugiau kaip 16 016 Eur - 7 proc.

Austrija. Taikoma speciali schema ūkininkams, pagal kurią teikiamas pensijų, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, motinystės draudimas. Beveik trečdalis pensijų draudimo yra finansuojamas iš įmokų, o likusi dalis iš valstybės. Dydis - 15,5 proc. žemės nuosavybės draudžiamosios vertės. Nustatyta mėnesinė pajamų suma - 5 180 eurų. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimas yra finansuojamas iš įmokų. Įmokos dydis yra 1,9 proc. draudžiamosios žemės nuosavybės vertės. Ligos draudimu ūkininkai nėra draudžiami.

Graikija. Ligos draudimu ūkininkai nedraudžiami, tačiau gali gauti vienodo dydžio motinystės išmoką. Privalomai draudžiami pensijų ir nelaimingų atsitikimų bei profesinių ligų draudimu.

Ispanija. Išmokos ligos, motinystės, negalios, senatvės ir našlystės atveju yra finansuojamos iš įmokų, kurios sudaro 18,75 proc. nuo nustatytos mokestinės bazės. Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų draudimas yra nustatomas Vyriausybės pagal skirtingas rizikas veiklose, gamybose ar darbuose. Įmoka sudaro 3,3 proc. Ligos draudimas yra savanoriškas, o motinystės privalomas.

Latvija. Valstybinio socialinio draudimo įmokos mokamos, kai pajamos viršija 370 eurų per mėnesį arba pradedant nuo to mėnesio, kai minimalios kalendorinių metų pajamos pasiekia minimalią sumą - 4 320 eurų; įmokos dydis - 30,58 proc. nuo pajamų.

Italija. Ūkininkai moka įmoką kaip procentinę dalį, grįstą keturiomis vertėmis: dirbamos žemės, amžiaus, darbo dienų skaičiaus ir gaunamų pajamų. Taip pat jie moka įmokas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimui, kurios yra apskaičiuojamos nuo dirbamų dienų skaičiaus ir gaunamų pajamų. Mažesnes įmokas moka ūkininkai, kurių žemė mažiau naši. Papildoma 0,61 euro įmoka už darbo dieną yra mokama į pensijų fondą. Fiksuota įmoka 7,49 euro yra mokama motinystės draudimui. Ligos draudimu ūkininkai nedraudžiami. Draudžiami pensijų, nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų draudimu.

Lenkija. Ūkininkų draudimą organizuoja Žemės ūkio socialinio draudimo fondas. Per šį fondą ūkininkai ir jų šeimų nariai yra įtraukti į atskirą socialinio draudimo sistemą, kuri apima trumpalaikį draudimą (liga, motinystė ir nelaimingi atsitikimai darbe) bei pensijas (senatvės, negalios ir našlių). Priklausomai nuo ūkio dydžio ir kitų specifinių sąlygų, draudimas yra privalomas arba savanoriškas. Ūkininkai draudžiami senatvės pensijos socialiniu draudimu bazinei ir papildomai daliai. Moka nedideles fiksuoto dydžio ketvirtines įmokas, kurios sudaro 30 proc. minimalios pensijos.

Vokietija. Įmokos mokamos priklausomai nuo žemės vertės, jos suskirstytos į 20 kategorijų. Tokios rizikos kaip negalia, senatvės pensija ir našlystė yra finansuojamos specialioje sistemoje (senatvės draudimas ūkininkams): 78 proc. iš mokesčių ir 22 proc. vienodo dydžio įmokų. Senatvės pensinis draudimas yra tik dalinis. Dalinis dėl mokamų įmokų lygio. Senatvės draudimui yra vienodo dydžio įmoka, nesusijusi su pajamomis. Įmoka yra apskaičiuota pagal mažiausio dydžio senatvės pensiją privalomajame pensijų draudime. Įmokos yra skaičiuojamos pagal žemės naudingumą ir riziką. Ligos ir motinystės privalomo draudimo nėra.

Prancūzija. Įmokos apima techninę dalį išmokoms ir papildomą dalį išlaidoms, susijusioms su socialinio draudimo fondo veikla. Įmokos dydis yra fiksuojamas nacionaliniu lygiu. Įmokos ligai, negaliai ir motinystei: techninė dalis 8,17 proc., papildoma - 2,67 proc. Apribotas (lubos nustatytos 2013 m.) senatvės pensijų draudimas: techninė dalis 8,69 proc., papildoma - 2,5 proc. Senatvės pensijų draudimas nuo visų pajamų: techninė dalis 1,41 proc., papildoma dalis - 0,23 proc. Draudžiami motinystės, pensijų ir nelaimingų atsitikimų bei profesinių ligų draudimu.

Danijoje pensijų sistema yra tokia:

• pirmoji pakopa - bazinė pensija ir papildomos pajamų testavimo pagrindu išmokas užtikrinanti schema labiausiai nepasiturintiems asmenims - finansuojama iš mokesčių;
• antroji pakopa - darbo rinkos pensija;
• trečioji pakopa - individualaus kaupimo pensija.

Švedijos pensijų sistema irgi panaši:

• pirmoji pakopa sudaryta iš trijų sudedamųjų dalių: minimali vienodo dydžio garantuojama pensija; susietoji su darbo užmokesčiu; privati kaupiamoji papildoma pensija;
• antroji pakopa sudaryta iš papildomų pusiau privalomų profesinių kaupiamųjų schemų;
• trečioji pakopa sudaryta iš savanoriškos, papildomos pensijų schemos pensijų fonduose ar draudimo kompanijose.

Estijoje pensijų sistema labai panaši į Lietuvos pensijų sistemą:

• pirmoji pakopa - privaloma valstybinio socialinio draudimo pensija;
• antroji pakopa - privaloma kaupiamoji pensija asmenims, gimusiems 1983 m. ir vėliau; įmokos susideda iš dviejų dalių - jas moka pensijų dalyvis ir valstybė;
• trečioji pakopa - savanoriško draudimo pensija.