Globalus pasaulis išplėtė maisto pasirinkimo galimybes: vartojame daug maisto, užauginto ir/arba pagaminto toli nuo mūsų gyvenamųjų vietų. Kaip priešprieša šiai tendencijai atsirado kita maisto vartojimo kryptis - pirmenybės teikimas vietoje užaugintiems ir/arba pagamintiems maisto produktams.

Vartotojai perka vietinius maisto produktus dėl šviežumo, aukštesnės kokybės, geresnio skonio, maisto saugumo, maistinės vertės. Kiti veiksniai - tai nauda sveikatai, susirūpinimas dėl aplinkos, vietinių ūkininkų ir gamintojų palaikymas, parama vietinei ekonomikai, socialinė sąveika (bendravimas) su maisto produktų gamintojais. Vartotojai, pirkdami vietinius maisto produktus, susiduria ir su kliūtimis, iš kurių pagrindinės yra šios: aukštesnės kainos; nepatogumas, siekiant įsigyti šių produktų; pačių produktų nebuvimas; sunkumai nustatant, ar maisto produktai yra vietiniai; ženklinimo problemos.

Koks yra Lietuvos vartotojų suvokimas apie vietinius maisto produktus, susidomėjimas šiais produktais, kas skatina pirkti vietinius maisto produktus arba juos ignoruoti?

Siekiant tai išsiaiškinti, 2015 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. atlikta Lietuvos gyventojų apklausa. Į anketos klausimus sutiko atsakyti 415 respondentų.

Lietuviški, vadinasi, vietiniai

Pirmajame tyrimo etape buvo siekiama išsiaiškinti, kaip Lietuvos vartotojai apibrėžia vietinius maisto produktus. Jiems buvo pateikti vietinių maisto produktų apibrėžimai, pagrįsti geografiniu artumu tarp gamintojų ir vartotojų, taip pat ir pardavimo būdų. Pirmiausia buvo prašoma įvardyti atstumą, kuris, jų nuomone, galėtų apibrėžti vietinius maisto produktus. Didžioji dauguma (54,7 proc.) apibrėžę vietinius maisto produktus kaip produktus, užaugintus ir/arba pagamintus teritorijoje, nutolusioje 100 ir daugiau kilometrų nuo tos vietos, kurioje jie gyvena.

Respondentų buvo prašoma išreikšti savo sutikimą arba nesutikimą su teiginiais, aprašančiais vietinių maisto produktų erdvines charakteristikas ir pardavimo būdą, naudojant skalę nuo 1 iki 5 (5 - visiškai sutinku, 4 - greičiau sutinku, 3 - nei sutinku, nei nesutinku, 2 - greičiau nesutinku, 1 - visiškai nesutinku). Vidutiniai visų teiginių vertinimai pateikti lentelėje.

Didžiausią palaikymą vartotojai išreiškė teiginiams „Vietiniai maisto produktai yra produktai, užauginti ir/arba pagaminti Lietuvoje" ir „Vietiniai maisto produktai yra produktai, užauginti ir/ arba pagaminti Lietuvos ūkininkų ir jų tiesiogiai parduoti" (vidutiniai balai - atitinkamai 4,52 ir 4,45). Kadangi dauguma respondentų vietiniais maisto produktais laiko Lietuvoje užaugintus ir/arba pagamintus, todėl vietiniai maisto produktai vartotojų yra suprantami kaip lietuviški.

Kas skatina vartoti ir kas riboja

Antrajame tyrimo etape buvo siekiama išsiaiškinti, kokia Lietuvos vartotojų dalis perka vietinius maisto produktus ir kokia dalis neperka, darant prielaidą, kad vietiniai maisto produktai yra produktai, užauginti ir/arba pagaminti Lietuvos ūkininkų ir jų tiesiogiai parduoti. Respondentų buvo prašoma nurodyti, kaip dažnai jie perka vietinius maisto produktus.

Pagal pirkimo dažnumą vartotojai suskirstyti į 2 grupes: perkantys vietinius maisto produktus (t. y. tie, kurie daugiau kaip vieną kartą per savaitę, mažiausiai vieną kartą per savaitę arba mažiausiai vieną kartą per mėnesį perka vietinius maisto produktus) ir neperkantys vietinių maisto produktų (t. y. tie, kurie rečiau kaip vieną kartą per mėnesį perka vietinius maisto produktus arba iš viso neperka). Tyrimo rezultatai parodė, kad didžioji dauguma respondentų (75 proc.) perka vietinius maisto produktus ir tik 25 proc. - neperka.

Paskutiniajame tyrimo etape buvo siekiama nustatyti pagrindines priežastis, lemiančias vartotojų sprendimą pirkti vietinius maisto produktus arba nepirkti šių produktų. Respondentų buvo prašoma išreikšti savo sutikimą arba nesutikimą su pateiktais teiginiais. Tyrimo metu nustatytos 3 pagrindinės vietinių maisto produktų vartojimą skatinančių veiksnių grupės ir 4 pagrindinės šių produktų vartojimą ribojančių veiksnių grupės.

Didžiausią įtaką vartotojų sprendimui pirkti vietinius maisto produktus turi tokie veiksniai, kaip vietinių ūkininkų ir gamintojų palaikymas, vietinės ekonomikos rėmimas, prisidėjimas prie kaimo vietovių, tradicinių gamybos būdų ir kulinarinio paveldo išsaugojimo. Tai rodo, kad vartotojams, perkantiems vietinius maisto produktus, socialiniai veiksniai yra svarbiausi, ir ši pirmoji veiksnių grupė pavadinta „Socialiniu sąmoningumu". Antroji vietinių maisto produktų vartojimą skatinančių veiksnių grupė įvardinta kaip „Rūpinimasis sveikata", kadangi vartotojai perka vietinius maisto produktus dėl šių produktų kokybinių savybių (t.y. natūralumo, maistingumo, tinkamumo ir palankumo sveikatai), prisidedančių prie sveikatos gerinimo. Trečioji vietinių maisto produktų vartojimą skatinančių veiksnių grupė apima malonumą, teigiamas emocijas ir jausmus (pvz., galimybės pabendrauti su ūkininkais, gamintojais), kuriuos vartotojai patiria pirkimo metu, todėl ši veiksnių grupė pavadinta „Pirkimo nauda".

Svarbiausia vietinių maisto produktų vartojimą ribojančių veiksnių grupė apima nepatogumus (t. y. papildomas pastangas, sugaištą laiką, keliavimą toliau), kuriuos patiria vartotojai, siekdami įsigyti šių produktų, todėl ši pirmoji veiksnių grupė pavadinta „Pirkimo nepatogumas". Antroji vietinių maisto produktų vartojimą ribojančių veiksnių grupė įvardinta kaip „Nepakankama rinkodara", kadangi vartotojai neperka vietinių maisto produktų dėl nepakankamo asortimento, reklamos ir informacijos trūkumo, ženklinimo problemū. Trečioji vietinių maisto produktų vartojimą ribojančių veiksnių grupė susijusi su vartotojų pasitikėjimo, kad produktai yra tikrai vietiniai ir/arba visos produktų sudedamosios dalys yra tikrai vietinės, trūkumu, todėl ši veiksnių grupė pavadinta „Pasitikėjimo trūkumas". Ir galiausiai ketvirtoji vietinių maisto produktų vartojimą ribojančių veiksnių grupė įvardinta kaip „Netinkama produktų kokybė", kadangi vartotojai neperka vietinių maisto produktų dėl šių produktų nepatrauklių fizinių savybių (t. y. prastos kokybės, nepatrauklios išvaizdos).

Vietinių maisto produktų vartojimo įpročių analizė, šių produktų vartojimą skatinančių ir ribojančių veiksnių nustatymas yra naudingi vietiniams ūkininkams ir gamintojams, aprūpinant vartotojus šviežiais, natūraliais, sezoniniais maisto produktais.

***

Iki šiol nėra visuotinai priimto vietinių maisto produktų apibrėžimo. Mokslinėje literatūroje vietiniai maisto produktai dažnai siejami su konkrečia geografine teritorija. Pagal šį požiūrį, vietiniais laikomi maisto produktai, užauginti ir/arba pagaminti, perdirbti ir suvartoti palyginti mažoje geografinėje teritorijoje. Apibrėžiant geografine teritorija, naudojamos atstumo (mylios, kilometrai) ir politinės arba administracinės sienos (apskrities, regiono, šalies) kategorijos. Vietiniai maisto produktai taip pat siejami ir su pardavimo rinkoje būdais. Pagal šį požiūrį, vietiniai maisto produktai yra tokie, kuriuos ūkininkai tiesiogiai parduoda vartotojams.