Per pastaruosius 30 metų visoje Europoje labai pakito pavasario ir vasaros sezonų fenologinių reiškinių datos. Šiltėjant klimatui, vis dažniau ir Lietuvoje pasikartoja šiltos žiemos ir labai ankstyvi šilti pavasariai, kurie paankstina augalų vegetaciją.

Pavasario sezonas yra palyginti ilgas laikotarpis, per kurį vidutinio klimato zonoje gerokai kinta oro temperatūra, kritulių kiekis ir sezoninis augalų vystymasis. Todėl pavasario sezonas, remiantis klimato rodikliais ir fenologiniais indikatoriais, Lietuvoje yra suskirstytas į 3 periodus: ankstyvąjį, tikrąjį ir vėlyvąjį.

Ankstyvojo pavasario periodo pradžioje pražysta lazdynai, baltalksniai, šalpusniai. Šiuo periodu daugelyje Lietuvos vietovių vidutinė paros oro temperatūra siekia per 5 °C. Dar labiau atšyla (iki 10°C) tikrojo pavasario periodu. Tuomet sužaliuoja ir pražysta beržai, sužaliuoja paprastosios ievos, pražysta klevai ir blindės. Kai pradeda žydėti ievos, alyvos, kaštonai - tai jau vėlyvojo pavasario periodas. Tuomet vidutinė paros oro temperatūra pakyla per 15 °C.

Vėlyvojo pavasario periodu Lietuvoje pražysta sodai. Obelys mūsų šalyje užima apie 76 proc. visų auginamų vaismedžių ploto. Sodininkams svarbu numatyti obelų sodų žydėjimo pradžios datą ir laiku spėti panaudoti augalų apsaugos priemones.

Pastaruoju metu šiltėjant žiemoms, susidaro palankios sąlygos vystytis ir plisti ligoms (obelų paprastąjam vėžiui, obelų antraknozei, obelų miltligei, obelų rauplėms) ir peržiemoti daugeliui kenkėjų (obeliniams žiedgraužiams, erkutėms). Dauguma jų masiškai pasirodo skleidžiantis žiediniams obelų pumpurams ir didesnę žalą padaro, kai obelys žydi negausiai. Per pastaruosius du dešimtmečius potencialaus obelinių žiedgraužių paplitimo grėsmė padidėjo daugelyje Europos regionų. Iš anksto numačius obelų žydėjimo pradžios datą, galima būtų optimaliu laiku pritaikyti augalų apsaugos priemones nuo kenkėjų ir išvengti arba bent jau sumažinti jų daromą žalą.

Numatyti obelų žydėjimo pradžios datą galima remiantis fenologinių mokslinių tyrimų rezultatais, paremtais ilgalaikiais fenologiniais stebėjimais. LAMMC Vokės filiale buvo išanalizuoti obelų fenologinių stebėjimų, atliktų įvairiose Lietuvos vietovėse 1961-2010 m., archyviniai duomenys. Nustatyta, kad Lietuvoje obelys pradeda žydėti vidutiniškai gegužės 11-17 dienomis.

Tačiau, kai pavasaris labai ankstyvas, obelys žydėjo balandžio pabaigoje (26-30 d. 2000 m.), o kai vėlyvas - gegužės 29 - birželio 8 d. 1965 ir 1980 m.). Anksčiausiai obelys pražysta pietinėje ir vakarinėje Lietuvos dalyse (Veisiejuose, Varėnoje, Seirijuose, Keturvalakiuose, Kazlų Rūdoje, Jūravoje, Šilutėje). Kituose Lietuvos regionuose obelys pradeda žydėti 2-7 d. vėliau.

Pastebėta, kad ryškesni pokyčiai įvyko per paskutinius tris dešimtmečius, per kuriuos obelų žydėjimo pradžia vis ankstėjo. 1961-1985 m. iki gegužės 20 d. Lietuvos teritorijoje pradėdavo žydėti tik pietinių šalies rajonų obelys. Pastaruoju metu dėl klimato šiltėjimo obelys pražysta anksčiau - vidutiniškai gegužės 10-17 dieną. Obelų žydėjimo pradžios datų ankstėjimo tendencijos atspindi obelų fenologinių fazių vystymosi ryšį su temperatūros režimu, kuris pastaruoju metu šiltėja.

Remiantis fenologija, galima numatyti obelų žydėjimo pradžios datą pagal kitų augalų fenologines fazes, prasidedančias anksčiau. Mat gamtoje pasireiškia tam tikri dėsningumai, dėl kurių skirtingų augalų fenologinės fazės dažniausiai prasideda ta pačia seka. Fenologinė beržų sužaliavimo fazė yra tikrojo pavasario periodo pradžios indikatorius. Būtent tikrojo pavasario periodu prasideda augalų augimo sezonas, išbrinksta daugumos vaismedžių (vyšnių, slyvų, obelų) pumpurai. Vėlyvojo pavasario periodu pražysta ievos.

Mūsų tyrimais buvo nustatyta, kad obelų žydėjimo pradžios datos labai susijusios su beržų ir ievų fenologinių fazių datomis. Todėl obelų žydėjimo pradžios datai numatyti indikatoriais reikėtų pasirinkti būtent šių augalų fenologinių fazių pradžios datas. Sužaliavus beržams, obelys turėtų pradėti žydėti vidutiniškai po 14 dienų, o pražydus paprastosioms ievoms - vidutiniškai po 6 dienų.

***

Labiausiai obelų žydėjimo pradžios laiką nulemia kovo ir balandžio temperatūros režimas. Pažymėtina, kad kovą dėl permainingų orų vidutinė oro temperatūra ne kasmet buvo aukštesnė už daugiametę, bet balandį, ypač nuo 2000-ųjų metų, - kasmet aukštesnė. Tikėtina, kad, ir toliau šiltėjant balandžio mėnesiui, obelys pradės žydėti dar anksčiau. O pastarąjį dešimtmetį obelys Lietuvoje žydėjo vidutiniškai 5 dienomis anksčiau negu įprastai.